„Norime pradėti diskusiją apie tai, kad visas įmanomas geriausias gydymas turėtų būti prieinamas ir ypatingai kalbant apie onkologinius pacientus.
Ir čia kalbame apie kitų šalių praktiką ir Lietuvos situaciją, apie medicininių kanapių naudojimą gydymo tikslais itin sunkiai sergantiems ligoniams“, – Seime vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo M.Majauskas.
Jis pabrėžė, kad tokia gydymo priemonė būtų naudojama tik gavus tinkamą specialisto rekomendaciją ir tik su griežta medikų priežiūra.
M.Majauskas pabrėžė, kad nėra kalbama apie kanapių įteisinimą rekreacijai, investicijas, gamybą, su tuo susijusias darbo vietas, įtaką valstybės biudžetui, o kalbama išskirtinai apie itin sunkių ligonių gydymą.
Seimo narė, parlamento vicepirmininkė Irena Degutienė teigė, kad yra žinoma apie užsienio šalyse medicininėmis kanapėmis gydomus onkologinius ligonius, sergančiuosius epilepsija, išsėtine skleroze, tačiau Lietuvoje ši praktika vis dar draudžiama be jokių išlygų.
„Metas peržiūrėti galiojančias nuostatas ir užtikrinti sunkiausiems ligoniams geriausią įmanomą gydymą“, – sakė I.Degutienė.
Seimo nariai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą prašydami įteisinti medicinines kanapes itin sunkių ligonių gydymui, tik gydytojų specialistų sprendimu ir griežta kontrole.
Kanapės gerina savijautą
Spaudos konferencijoje savo patirtimi dalijosi viena dažniausių kraujo vėžio rūšių – limfoma sergantis Algimantas. Apie ligą vyras sužinojo prieš metus. Per draugus jis sužinojo apie papildomą gydymosi metodą – medicinines kanapes.
„Konkrečiai yra medicininių kanapių koncentratai, gaminami Lietuvoje. Vartojant juos tikrai pajauti, kad pagerėja viskas, pradedant priėmimu chemoterapijos, kas, kaip visi žinome, nėra maloni procedūra“, – kalbėjo Algimantas.
Vyriškis teigė per dešimtis chemoterapijos procedūrų, kaulų čiulpų transplantacijas ir kitas procedūras sutikęs daug žmonių, kurie nevartoja tokių priemonių. Jų savijauta nevartojant kanapinių preparatų gerokai skyrėsi nuo Algimanto ir jo pažįstamo, kurie pasirinko išbandyti šią priemonę. Anot vėžiu sergančio vyro, šių dalykų palyginti neįmanoma.
Jis teigė, kad ligoniai, kurie vartoja kanapinius preparatus turi geresnį apetitą, nuotaiką, geresnė ir fizinė savijauta.
„Aš manau, kad tie preparatai tikrai veikia teigiamai. Ar jų gydymas yra 100 procentų? Turbūt ir cheminių vaistų nėra. Galvoju, kad reikėtų įvesti į mūsų sistemą ne kaip alternatyvą, bet įtraukti į vaistų sąrašą, kad onkologiniai ligoniai vartotų tuos preparatus, nes jie tikrai veikia“, – sakė Algimantas.
Nėra pašalinių veiksnių
Apie tai, ką ligoniui duoda iš kanapių pagaminti medicininiai preparatai kalbėjo ir Aušra, kuriai 2015-aisiais metais buvo diagnozuotas krūties vėžys, metastazavęs į kepenis. Moteris nenorėjo kartoti gerųjų kanapių savybių, kurias įvardijo Algimantas, tačiau paminėjo ir keletą kitų naudingųjų bruožų.
„Medicininis kanapių aliejus dar gali būti labai puiki alternatyva visiems antidepresantams ir raminantiems vaistams. Tie, kurie vartoja tuos vaistus žino, kad parinkti antidepresantus nėra taip paprasta, nes gali gerti net 6 skirtingų rūšių, kol yra atitaikomi tinkami vaistai. Po to yra dviejų savaičių laikotarpis, kada turi įeiti į šiuos vaizdus, po to dviejų savaičių kada turi išeiti. Yra labai daug pašalinių veiksnių“, – pasakojo Aušra.
Tačiau, pasak moters, jos minimas aliejus pašalinių veiksnių neturi, tik, kaip ir su visais vaistais, reikia neperdozuoti. Kaip sakė Aušra, medicininis kanapių aliejus pagerina miego kokybę, o jei yra pajuntama, kad nuo preparato prastėja savijauta, jo galima tiesiog nevartoti keletą dienų, o jokie pašaliniai veiksniai dėl nutraukto vartojimo ar pereinamasis laikotarpis neatsiranda.
Kanapes naudojo tėtis
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Julius sakė, kad pats onkologine liga neserga, tačiau jo šeima išgyveno ne vieną netektį, susijusia su šiomis ligomis – jaunas vyras turėjo atsisveikinti ne tik su dviem tetomis, seneliu, pusbroliu, bet šiemet liga pasiglemžė ir jo tėtį.
„Prieš tris metus tėtis susirgo sudėtingu vėžiu, labai retu vidaus organų, neoperuojamu ir kiek galėjome, ieškojome alternatyvų (gydymo – Aut.). Ilgą laiką kanapių nenaudojome dėl požiūrio, o ir pats tėtis, būdamas vyresnio amžiaus bijojo, nes visuomenėje tai neigiama, o Lietuvoje yra kriminalas, jeigu tu naudosi kanapes medicininiams tikslams“, – kalbėjo Julius.
Tačiau, kaip pasakojo vyras, apie 9 mėnesius prieš jo tėčiui iškeliaujant Anapilin, jie bendravo su JAV gyvenančiu lietuviu, kuris užsiima medicininių kanapių preparatų gamyba ir pagalba sunkiems pacientams. Pabendravus su juo šeimai ir Juliaus tėčiui pasidarė drąsiau.
„Pradėjo vartoti pluoštinių kanapių koncentratą. Nežinau, gal sutapo, bet pagerėjo jo kraujo tyrimai, praktiškai normalizavosi, nors per tuos du su puse metų sunkios ligos jie niekada nebuvo pasiekę to gero rezultato. Pagerėjo jo nuotaika“, – pasakojo Julius pridurdamas, kad panaudojus preparatus pradėjo gerėti ir jo tėčio savijauta, jis buvo labiau linkęs bendrauti, gerėjo jo apetitas.
Vyras pasakojo, kad vienu kritiniu momentu, kai atrodė, kad teks atsisveikinti su tėčiu, kuris nebegalėjo atsikelti iš lovos, vartojant kanapes atsirado jėgų ir praėjus trims mėnesiams nuo kritinio laikotarpio jis atsistojo ant kojų ir Kūčių vakarienę valgė kartu su šeima.
„Taikant visokius žiaurius gydymo metodus, pluoštinės, medicininės kanapės neįteisinimas verčia jaustis nusikaltėliu, tokioje situacijoje tai sudėtinga“, – sunkiai žodžius rinko Julius.
Malšina skausmą
Onkologine liga taip serganti Janita pasakojo, kad ligai progresuojant į kaulus, prasidėjo itin dideli skausmai, tad ji buvo viena iš pacientų, gavusių stiprius opioidinius nuskausminamuosius.
„Šalutiniai poveikiai buvo didžiuliai, turbūt didesni nei antidepresantų ir kitų vaistų. Mano net kasdienė veikla buvo sutrikusi, nes vartojant tuos stiprius nuskausminamuosius apie visavertį gyvenimą kalba nevyksta“, – kalbėjo Janita.
Kentėdama nuo vaistų šalutinių poveikių moteris pradėjo ieškoti alternatyvų, daug domėtis ir atrado medicinines kanapes. Kai moteriai leidžia finansinės galimybės, ji pakeičia gydytojų skirtus vaistus kanapėmis.
„Patikėkite, šalia tų savybių, kurias minėjo kiti ligoniai, aš dar valdau ir skausmą. Aš tais periodais nenaudoju tų vaistų, bet išėjimas ir nenaudojimas pasireiškia šalutiniais poveikiais, nes pripratimas prie opiatų yra stiprus.
Kanapių gi, tu gali vartoti, gali nevartoti, bet pripratimo ar kažko panašaus nėra“, – tikino moteris.
Nėra atliktų tyrimų
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė išgirdusi apie tokį M.Majausko siūlymą pradėjo juoktis ir tikinti, kad jei konservatorius pateiks klinikinių tyrimų rezultatus, įrodančius šio augalo pagalbą ligoniams, tik tada bus galima diskutuoti.
„Jūs paprašykite M.Majausko pateikti mokslinius duomenis su klinikiniais tyrimais ir tada padiskutuosime. Aš tiesų norėčiau tai pamatyti, nes kiekvienas gydymo būdas ar preparatas, kuris yra įteisinamas, remiasi klinikiniais tyrimais“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė A.Širinskienė pridurdama, kad jos žiniomis klinikiniai tyrimai, susiję su kanapių gerąja įtaka ligoniams, neegzistuoja.
Jai priminus, kad kitose užsienio šalyse, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, tokia praktika yra taikoma, A.Širinskienė atsakė, kad įvairiose valstybėse naudojamos įvairios priemonės, bet Europos Sąjungoje įteisinant naujus gydymo būdus, pagrindas yra klinikinių tyrimų duomenys.
Pritempė kaltinimus
Tiesa, A.Širinskienė sugebėjo įžvelgti ir kitą tokio konservatorių siūlymo pusę. Ji teigė, kad taip opozicinė partija nori tapti liberalesne.
„Įdomus kolegų iš TS-LKD žingsnis, kuris tikriausiai nestebina, kai partija taip sparčiai liberalėja. Noras tapti dar liberalesniais, matyt, sustiprėjo liberalų partijai susidūrus su problemomis teisėsaugos srityje“, – socialiniame tinkle rašė A.Širinskienė.
Ligoniai gydomi kitose šalyse
Medicininėmis kanapėmis gydomi onkologiniai ligoniai, sergantieji išsėtine skleroze, sunkiomis epilepsijos formomis, ŽIV/AIDS, kenčiantys nuo chroniškų skausmų.
2017 metais medicinines kanapes įteisino Vokietija, Graikija ir Lenkija. 2001 metais pirmoji tokį sprendimą priėmė Portugalija, vėliau – Nyderlandai, Suomija, Slovėnija, Čekija, Ispanija.
