Tik ilgų tyrimų rezultatas paprastai būna toks pat: teisine prasme – šnipštas, bet politiniu požiūriu leisdavęs traukti iš balos savuosius arba papešioti plunksnas konkurentams.
Vis dėlto šios kadencijos parlamentarai turi ir naujų idėjų – kurti nuolat veikiančią tyrimo komisiją, o tai būtų naujiena šalies gyvenime.
Šią idėją Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas paviešino dar vasaros pradžioje, kai baigė dirbti socialdemokrato M.Basčio ryšius su Rusijos energetikos lobistais tyrusi apkaltos komisija.
Tada šį siūlymą supliekė ne tik socialdemokratai, bet ir konservatoriai, sakę, kad tokia nuolatinė komisija skleistų visuomenėje nepasitikėjimą visu Seimu, suteiktų mūsų šaliai policinės valstybės bruožų ir būtų perteklinė, nes dubliuotų Antikorupcijos komisijos veiklą.
Dabar politinės korupcijos tyrimo idėja prisiminta ir aukščiausiu lygiu, nes premjeras S.Skvernelis prabilo, kad reikia komisijos galimoms neskaidrioms įtakoms politikams ir jų ryšiams su verslu aiškintis. Tiesa, tuo nedelsiant suabejojo prezidentė.
Vyriausybės vadovas apie tokį tyrimą ėmė kalbėti po to, kai teisėsauga pateikė įtarimus Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, todėl akivaizdu, kad tai buvo reakcija į teisėsaugos smūgį šioms politinėms jėgoms.
Kad nieko kito, išskyrus politikavimą, negalima tikėtis iš tokių Seimo tyrimų, rodo pačių politikų žodžiai apie šį premjero sumanymą.
Konservatorių lyderis G.Landsbergis pareiškė, kad palaikytų specialiosios komisijos sudarymą, bet tik su sąlyga, jei valdantieji imtų tirti ir savo bendražygių veiklą, pavyzdžiui, trąšų perpardavinėtojų ryšius su Rusijos oligarchinėmis sistemomis.
Kitaip sakant, „valstiečių“ vedlio R.Karbauskio verslą.
Vadinasi, politikai jau kryžiuoja ietis, nors tyrimo komisija – dar miglose.
Gal būtų dalis tiesos D.Grybauskaitės žodžiuose, kad įsteigdamas šią komisiją Seimas galėtų trukdyti teisėsaugos atliekamiems ikiteisminiams tyrimams.
Bet čia norom nenorom peršasi patarlė: „Juokiasi puodas, kad katilas juodas.“ Juk prezidentė pati paleido politikuojančios teisėsaugos džiną iš butelio ir atgal jį suvaryti bus labai sunku.
Gausybė Seimo laikinųjų tyrimo komisijų neišvalė iš šalies politinio gyvenimo korupcijos. Maža to, šios rūšies ikiteisminiai tyrimai kelia per daug klausimų.
Pirmiausia, kodėl jie taip ilgai trunka ir jei nukeliauja į teismą, baigiasi niekuo arba tik piniginėmis baudomis? Visuomenei susidaro įspūdis, kad baudžiama vien dėl akių, pateisinant metų metais trukusį tyrimą.
Tai griauna žmonių pasitikėjimą ir politikais, ir teisėsauga.
Antai buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis su galimai šimtatūkstantiniu kyšiu įkliuvo prieš pusantrų metų. Aišku, politiškai jis buvo iškart sunaikintas, tačiau niekas nežino, kas bus toliau.
Ir jo, ir, kaip įtariama, jam kyšį davusio „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio byla nežinia kada atsidurs teisme, o dabar teisėsauga pareiškė įtarimus ir visam Liberalų sąjūdžiui kaip juridiniam asmeniui. Liberalai – nei paleisti, nei pakarti. Ir, kaip parodo Darbo partijos pavyzdys, taip gali kyboti dar ilgai.
„Darbiečių“ juodosios buhalterijos ikiteisminio tyrimo pradžia – 2006 metų gegužė, kaltinamieji išsisuko baudomis, o dabar startuoja nauja byla – jau įtariama pati partija.
Suprantama, politinės korupcijos bylos yra sudėtingos. Bet negi joms tirti negana net dešimtmečio, kol žmonės spėja ir pamiršti, kuo viskas prasidėjo?
Tai tik trukdo politiniam apsivalymui, nes pats tyrimas tampa savitiksliu partinių kovų įrankiu.
Negana to, dar ir traiškomi žmonių likimai. Ne tik politikų.
Štai Lietuvoje 2011 metais vykęs Europos krepšinio čempionatas laikomas pavyzdingai surengtu, bet rengėjai iki šiol tampomi po teismus. Buvęs LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas ir dar keli varžybas rengę asmenys vis dar nei nuteisti, nei išteisinti.
Dalis kaltinimų atmesta, daliai suėjo senatis, bylą tyrę Panevėžio pareigūnai jau nušalinti, prokurorei už 9 tarnybinius nusižengimus net pažemintas kvalifikacinis rangas, o įtariamieji vis tampomi po teismus ir galo nematyti. Tik vienas bylos įpūtėjų, buvęs STT pareigūnas P.Urbšys, tapo įtakingu Seimo nariu.
Panašiai susiklostė ir buvusio Seimo nario V.Matuzo byla.
Jau dviejų instancijų teismai nenustatė, kad jis būtų pasisavinęs lėšų iš savo labdaros fondo, ir išteisino, bet prokuratūra išteisinamąjį nuosprendį apskundė Aukščiausiajam teismui. O bylai – jau penkeri metai.
Toks bylų tampymas tapo rimta politine problema.
Kai teisėsauga niekaip nesugeba padėti taško visuomenę sukrėtusiose korupcijos istorijose, žmonės ima manyti, kad visi korumpuoti, o teisėsauga irgi tik padeda vienoms politinėms jėgoms ar verslo grupėms dorotis su kitomis.
