Nematoma konflikto pusė: vyrai skyrybose jaučiasi diskriminuojami

Teismo sprendimų statistika gana aiški – Lietuvoje 9 iš 10 skyrybų atvejų, nuolatinė vaiko globa nustatoma su motina. Visgi, realybė visai ne tokia. Vyrai šioje situacijoje jaučiasi tiesiogiai diskriminuojami, o ekspertai tokią nusistovėjusią nuomonę vadina tiesiog visuomenės spraga.

Nematoma konflikto pusė: vyrai skyrybose jaučiasi diskriminuojami.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nematoma konflikto pusė: vyrai skyrybose jaučiasi diskriminuojami.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nematoma konflikto pusė: vyrai skyrybose jaučiasi diskriminuojami.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nematoma konflikto pusė: vyrai skyrybose jaučiasi diskriminuojami.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 29, 2017, 5:29 PM

Dvigubi standartai

Tėvų ir vaikų gynybos sąjungos vadovas Paulius Markevičius, kalbėdamas apie vyrš diskriminaciją, teisiniuose procesuose, užsimena, kad mūsų visuomenėje galioja dvigubi standartai. „Tėvai yra diskriminuojami kaip vyrai. Yra tokia klišė, kad jie būna agresoriai ir smurtautojai. Ir dažniausiai pastebima, kad įtarimai smurtaujant prieš vaikus yra pareikšti motinai. Ir turime nemažai atvejų, kad smurtauja tiek vyrai, tiek moterys. Ir tas smurtas neturi lyties. O pas mus gyvi dvejopi standartai“, – situaciją vertino pašnekovas.

Kaip jie gali to nedaryti?

Vyrų krizių centro vadovė, psichologė Oksana Liutkevičienė tikina, kad ir į jų įstaigą kreipiasi situacija nusivylę vyrai.

„Be abejonės, vyrai tuo skundžiasi. Kaip jie gali to nedaryti?“, – sakė O.Liutkevičienė, paklausta, ar į jos vadovaujamą įstaigą kreipiasi vyrai, ieškodami šios problemos sprendimo būdo.

„Kalbant apie skyrybų procesą, tai didžiausia problema vyrų yra dėl susidariusio stereotipo. Kuris šiai dienai yra tiesiog nepajudinamas. Nors greičiau šiek tiek švelniai, po akmenuką yra pradedamas judinti. Bet skyrybų atveju, dažniausia vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina. Ir bendravimo tvarka yra tradicinė – tėčiai bendrauja kas antrą savaitgalį, kas antrą šventę. Natūralu, kad yra labai daug socialiai atsakingų tėčių, kurie normaliai gyvenę šeimoje, dėl tam tikrų nesutarimų su sutuoktine, visiškai nenori būti atskirti nuo savo vaiko“, – sako Vyrų krizių centro vadovė, tikindama, kad toks elgesys vaiko interesus veikia neigiamai.

„Jau nekalbant apie tai, kad vyras yra žalojamas, vaikas yra žalojamas dar labiau“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė O.Liutkevičienė.

„Jei šeimoje yra viskas tvarkoje ir tėtis yra socialiai atsakingas, turi pajamas, dirba, jis turėtų turėti tokias pačias galimybės dalyvauti savo vaiko gyvenime kaip ir mama. Taip pat, šiai dienai būtų visiškai protinga, šiai dienai, kai kurios Europos šalys tai taiko – dvigubos gyvenamosios vietos vaikui nustatymas“, – sakė pašnekovė.

Užauginome patys

Paklausta, kodėl toks stereotipas formuojasi, Vyrų krizių centro vadovė kaltina ilgus metus brandintą ir skatintą vyrų socialinę neatsakomybę.

„Žmonės gi visada kopijuoja gamtą. Patinas yra maitintojas, o patelė yra vaikų augintoja. Mes esame tokie patys gyvūnai, tik tiek, kad socialūs. O dėl paties stereotipo, tai daugybę metų mes skatinome vyrų socialinę neatsakomybę. Buvo normalus požiūris, kad vyras į šeimą atėjo, ir išėjo iš jos. Ir toliau kuria kitas šeimas. Bet kai atsirado labiau atsakingų vyrų, normaliai žiūrinčių į bendravimą su vaikais, mes pamatėme, kad šioje vietoje yra labai didelė visuomenės spraga. Kad tam tikri pokyčiai atsitiktų, turi praeiti dešimtmečiai“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė O.Liutkevičienė.

Statistiškai gyvenamoji vaikų vieta su motina nustatoma 93 atvejais iš 100 Lietuvoje. Nors tikroji statistika rodo, kad vyrai smurtauja 6 atvejais iš 10.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.