Šios nuostatos ministerijos rengiamose Visuomenės informavimo įstatymų pataisose galutinai neliko po šią savaitę vykusių konsultacijų su žiniasklaidos priemonių, asociacijų atstovais. Pataisos dar derinamos, bet artimiausiu metu jas ketinama teikti Vyriausybei.
„Įstatymo pataisa, reikalaujanti atskleisti sandorius, t. y. naudos gavėjus ir davėjus, ši priemonė atidedama tobulinti – atiduodama Teisingumo ministerijai ir tarpžinybinei kovos su korupcija komisijai.
Nėra sutarimo iki galo, nėra visiškai aišku, kodėl buvo siūloma viešinti nuo 3 tūkst. eurų, nėra iki galo išspręsti konkurencijos klausimai, yra Konkurencijos tarybos raštas, į kurį reikia atsižvelgti“, – BNS sakė kultūros ministrės atstovas spaudai Viktoras Bachmetjevas.
Anot jo, atsižvelgta ir į žiniasklaidos atstovų pastabas.
Ministerija numato iki 2019-ųjų pabaigos sukurti naują informacinę sistemą, kurioje būtų viešinama visa informacija apie žiniasklaidos priemones. Pataisose ir toliau lieka nuostata, kad žiniasklaida pati turėtų viešinti gaunamas pajamas iš valstybės, savivaldybių institucijų, užsakomųjų straipsnių, politinės reklamos, tačiau, pasak V.Bachmetjevo, nuspręsta atsisakyti kai kurių perteklinių veiksmų.
Pavyzdžiui, jei duomenys apie reklamą per rinkimų kampanijas jau pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai, to daryti dar kartą nereikėtų.
Taip pat ir toliau planuojama atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, kai viešai neskelbiami duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus, jei jie yra privatūs asmenys ir turi iki 10 proc. akcijų. Norima, kad būtų privaloma skelbti visus akcininkus, nurodant ir detalią informaciją: asmens kodus, turto dalis, akcijų skaičių.
Siūloma, kad kuriamą duomenų bazę tvarkytų Registrų centras, ją valdyti būtų pavesta Kultūros ministerijai. Skaičiuojama, kad sistemos kūrimas kainuotų apie 420 tūkst. eurų, dar apie 30 tūkst. eurų per metus kainuotų jos išlaikymas.
Žiniasklaidos, transliuotojų atstovai iš esmės neprieštarauja nuostatoms dėl naujo registro kūrimo, sutinka su nuostatomis dėl akcininkų viešinimo, tačiau priešinasi komercinių sandorių skelbimui.
Jie argumentuoja, kad tai yra jautrūs, konfidencialūs, duomenys, priskiriami prie įmonės finansinių paslapčių, kurių atskleidimas gali iškreipti konkurenciją.
