Įspėjimai apie gresiantį atleidimą iš darbo rugsėjį išdalyti visiems Kultūros ministerijos darbuotojams. Vadovybė žada, kad didesnė jų dalis po pertvarkos vis dėlto galės toliau dirbti.
Tačiau kurie ministerijos darbuotojai išsaugos darbo vietą, o kuriems teks ieškotis naujos, paaiškės tik kitų metų pradžioje.
Iki tol beveik šimtas žmonių gyvens nežinioje, todėl abejojama, ar darbas ministerijoje galės vykti sklandžiai.
Bet dar daugiau abejonių politikams kelia pati pertvarka.
Perstumdomos tik kėdės
„Kiek žinau, Kultūros ministerija nėra likviduojama.
O jeigu įstaiga nėra uždaroma, nėra ir jokio teisinio pagrindo visų jos darbuotojų įspėti apie atleidimą“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Politikas priminė, kad išdalyti atleidimo lapelius visiems darbuotojams įstatymai numato galimybę vieninteliu atveju – jei biudžetinė įstaiga yra reorganizuojama, o reorganizacija gali būti vykdoma, kai sujungiamos kelios įstaigos, prijungiama kita arba įstaiga likviduojama.
„Visuotinis ministerijos darbuotojų atleidimas prisidengus reorganizacija šiuo atveju negalimas, nes neatitinka įstatymų“, – svarstė parlamentaras, patyręs teisininkas.
J.Sabatausko nuomone, ministerijoje vyksta paprasta vidaus pertvarka, kitaip tariant – perstumdomos kėdės: „Tai man panašiau į Ivano Krylovo pasakėčią, kai orkestras nesugebėjo groti, tai muzikantai susikeitė vietomis.“
Žmonės dairysis kito darbo
Dėl pertvarkos L.Ruokytei-Jonsson teko aiškintis ir Seimo konservatorių frakcijoje.
Kultūros komitetui priklausantis šios frakcijos narys Vytautas Kernagis suabejojo, koks protingas žmogus, gavęs įspėjimą apie gresiantį atleidimą, lauks keturis mėnesius, kol bus atleistas: „Aišku, jis ieškosis kito darbo ir darbas ministerijoje jam visiškai neberūpės.“
Anot politiko, jau dabar joks normalus darbas ten nevyksta – tai gali tęstis dar ilgai, negana to, pirmiausia ministeriją paliks geriausi ir paklausą darbo rinkoje turintys specialistai.
„Protingas darbdavys stengtųsi tokius žmones išsaugoti, bet kažkodėl elgiamasi kitaip. Sveiku protu sunku paaiškinti, kodėl įspėjimus apie atleidimą reikia įteikti ir tiems darbuotojams, kurių neketini atleisti. Aš atsirinkčiau reikiamus specialistus, o kitiems suteikčiau laiko ieškotis kito darbo.
O dabar atrodo, kad norima atbaidyti visus darbuotojus. Gal toks ir tikslas – į jų vietą priimti savus?“ – svarstė V.Kernagis.
Konservatorius taip pat stebėjosi, kad po pertvarkos ministerijoje neliks skyriaus, kuris rūpinasi autorių teisių apsauga, be to, ketinama atsisakyti Regionų kultūros skyriaus: „O kaip su šios Vyriausybės skelbiamu prioritetu regionams skirti ypatingą dėmesį?“
Šalina surastus trūkumus
Kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad įstaigos reorganizacija pradėta sulaukus labai griežtų ir ministerijai nepalankių Valstybės kontrolės išvadų.
Anot ministrės, pagrindinis kontrolierių įvardytas trūkumas – esą užsiimama ne kultūros politikos formavimu, bet jos įgyvendinimu: „Tarp trūkumų buvo nurodyta, kad ministerija neatlieka kai kurių įstatymais pavestų funkcijų arba jas atlieka blogai.
Norint pašalinti šiuos trūkumus reikia pakeisti struktūrą.“
Be to, L.Ruokytė-Jonsson nesutiko, jog tiktai perstumdomos kėdės, ir aiškino, kad pertvarka vykdoma taip pat atsižvelgiant į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą: „Keičiama ne vieno skyriaus, bet visos įstaigos struktūra, neapsiribojant vien tik pavadinimu.
Darant tokio masto reorganizaciją būtina visiems darbuotojams įteikti įspėjimo apie atleidimą lapelius. Po to, kai kiekvienas skyrius turės naujus nuostatus ir kiekviena pareigybė bus iš naujo aprašyta, bus galima tiems darbuotojams, kurie puikiai dirba ir turi reikiamą kompetenciją, pasiūlyti darbą, o jų reikalas – sutikti ar ne.“
Bėga nesulaukę, kol išmes
Anot ministrės, pertvarkos tikslas – mažinti vadovaujančių asmenų, pagalbinio personalo ir didinti viešojo administravimo bei kultūros politikos specialistų skaičių.
Dėl to planuojama atsisakyti departamentų sistemos: iš aštuoniolikos struktūrinių padalinių liks vienuolika, vadovų skaičius sumažės nuo dvidešimt šešių iki penkiolikos.
Tačiau L.Ruokytė-Jonsson tikino, kad nėra tikslo mažinti ministerijos darbuotojų skaičiaus, kuris ir taip vienas mažiausių.
Ji mano, kad geriausius specialistus pavyks išsaugoti.
Vis dėlto nemažai specialistų jau išsibėgiojo nelaukdami vadinamosios reorganizacijos. „Lietuvos ryto“ žiniomis, pastaruoju metu iš ministerijos pasitraukė vienuolika žmonių.
Kultūros politikos departamento direktoriaus pareigas paliko Regina Jaskelevičienė, iš ministerijos pasitraukė Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, taip pat nemažai teisininkų.
Kliūva ir L.Kukuraičio vizija
Politikams kliūva ir jau brandinama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reforma. Praėjusią savaitę ji buvo pristatyta Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komitete.
Bet komiteto vadovas socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, jog kol kas kilo daugiau klausimų, nei buvo pateikta atsakymų: „Ministras Linas Kukuraitis pristatė savo viziją, bet negalėjo atsakyti į iškilusius klausimus, nes dėl būsimos pertvarkos ant kilimo buvo iškviestas ir į Prezidentūrą.“
Vis dėlto A.Sysas neslėpė, kad planuojamus pakeitimus vertina skeptiškai: „Turėtų būti atsakyta į klausimą, koks šios pertvarkos tikslas. Kol kas to nematau. Vien keisti struktūrą dėl struktūros nėra prasmės.“
Pirma pamatuos, po to kirps?
Planuojama, kad nauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūra pradės veikti kitų metų kovą.
Kitaip nei Kultūros ministerijoje, L.Kukuraitis iš pradžių planuoja išgryninti įstaigos funkcijas ir patvirtinti naują struktūrą, su kuria jau supažindino pavaldinius.
„Atleidimo lapeliai kol kas nėra dalijami – nėra tikslo mažinti žmonių skaičiaus, o siekiama juos pergrupuoti“, – sakė ministro patarėja Gabija Vitkevičiūtė.
Viceministras Eitvydas Bingelis aiškino, kad dabartinė struktūra keičiama, nes iki šiol buvo orientuojamasi ne į rezultatus, o į procesą, funkcijos dubliuojamos, o specialistai užversti administraciniais, ūkiniais, raštvedybos ir kitais jiems nebūdingais darbais.
Pasak E.Bingelio, dalis šių darbų bus perduota kanceliarijai, o ministerijos darbuotojai užsiims politikos formavimu: „Struktūrą bus siekiama padaryti kuo plokštesnę, kad sprendimai būtų priimami greičiau, darbuotojams teks didesnė atsakomybė.“
Taip pat turėtų būti mažinama vadovaujančių darbuotojų, stambinami skyriai, bet kol kas neaišku, kiek po pertvarkos jų liks.
Ministras gali daug, bet ne viską
Valstybės tarnybos departamentas paaiškino, kad įstaigų vadovams yra numatyta atsakomybė už jų vadovaujamoms institucijoms ar įstaigoms keliamų uždavinių įgyvendinimą, jie turi teisę savarankiškai valdyti žmogiškuosius išteklius, taip pat atlikti struktūros pertvarkymus.
„Valdydami žmogiškuosius išteklius įstaigų vadovai turi užtikrinti valstybės tarnautojų teisių apsaugą“, – nurodė departamentas, bet nesiėmė vertinti, ar Kultūros ministerijoje pradėtas darbuotojų atleidimas yra teisėtas, nes teisės aktuose nėra aprašytos įstaigos struktūros keitimo, pareigybių naikinimo procedūros.
Departamentas tik atkreipė dėmesį, kad Vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs sprendimą, jog valstybės tarnautojas gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu jo pareigybė yra iš tikrųjų naikinama.
Jei pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis po pertvarkos išlieka iš esmės nepasikeitusios, nelaikoma, kad pareigybė naikinama, taigi ir valstybės tarnautojas negali būti atleidžiamas.
Teismas taip pat išaiškino, kad tais atvejais, kai pertvarkant įstaigos struktūrą sujungiami keli padaliniai, tačiau jų atliekamos funkcijos nesikeičia, pareigybė negali būti naikinama.
