Šie skaičiai ne tik varo į neviltų politikus, bet ir kelia klausimą: jei Lietuvą ištiktų itin didelio masto nelaimė, tektų trypčioti vietoje basomis ir liūdnai žvilgčioti į skylėtas kišenes?
Pagalba – sudegusioms bažnyčioms
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas, paklaustas, ar tokio dydžio rezervas ištikus nelaimei yra pakankamas, optimizmu netryško.
„Šis rezervas yra šiek tiek didesnis, bet iš jo nenumatoma kompensacijos dėl gamtinių stichijų padarinių. Lietuva paskelbta pavojaus zona – nukentėjusi nuo liūčių ir tuo pagrindu vertinami nuostoliai bei kreipiamasi į Europos Sąjungą.
Tiesa, ES prašymų dėl pagalbos nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių gavo daugybę: nukentėjo nuo liūčių visa Europa – Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Austrija. Tikimybė, kad šiek tiek pavyks gauti ES paramos yra, bet iš mūsų rezervo fondo galime skirti laidotuvėms ar kokiems nors labai išskirtiniams atvejams. Tai ne stichinių nelaimių fondas, iš jo galima gelbėti, kai namas ar bažnyčia sudega“, - kalbėjo K.Glaveckas.
Jei Lietuvą ištiktų itin didelė nelaimė, kaip kad prieš kelis metus miškus nusiaubęs škvalas, ar įvyktų kokia kita masinė nelaimė, ar 1,5 mln. eurų nebūtų lašas jūroje?
„Matote, didinti šios sumos taip pat neišeina, nes tada ją reiktų paimti iš kitų biudžeto sričių. Žinoma, buvo galima sukaupti ir 20-30 milijonų, bet jei nelaimė labai didelė, tai ir to nepakaktų. Juk, jei tokia nelaimė nenutinka, tai Vyriausybė per metus tą 20 mln. gali skirti ir kitiems dalykams – paminklų statymui ar pan.“, - sakė K.Glaveckas.
A. Brazausko Vyriausybės laikais - 40 mln. litų
K. Glaveckas priminė, kad Algirdo Brazausko Vyriausybės valdymo laikotarpiu Vyriausybės rezervo fondas siekdavo 30-40 mln. litų ir iš jo lėšos buvo skiriamos labai įvairioms sritims. „Tuomet skirdavo ne tik paramai, bet buvo ir tam tikrų šių lėšų panaudojimo neaiškumų, tad nuspręsta fondus mažinti ir taip siekti skaidrumo“, - kalbėjo politikas.
Į klausimą, kodėl anuomet tas fondas buvo didesnis, pašnekovas atsakė paprastai: „Anuomet buvo kita tvarka – Vyriausybė turėjo didesnį savarankiškumo pinigų panaudojimo laipsnį, savarankiškumą, bet po to, kai imti statyti paminklai, operos, lėšos skirtos pažįstamiems asmenims, tvarka pakeista ir Seimas sumažino fondo apimtis, pakeisdamas biudžeto sandaros įstatymą “, – teigė jis. Politikas juokavo, kad tokio, koks dabar yra, fondo paskirtis – padengti vežimo rato ar šakių sulūžimą.
Pašnekovo teigimu, savotiška išeitis būtų kurti atskira rezervinį pagalbos fondą, kurio lėšomis būtų galima pagelbėti nuo gamtos stichijos nukentėjusiems ūkininkams, bet didinti minėto fondo nereikėtų. „Jei fonde pinigų bus daugiau, bus daugiau ir norinčių juos panaudoti, tiek, kiek yra – užtenka“, – kalbėjo K. Glaveckas.
Visas rezervas daug didesnis
„Danske bank“ Vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad premjeras turbūt kalba apie ūkio sektoriui skirtą Vyriausybės biudžetą. Nes viso rezervo dydis daug didesnis.
„Gal premjeras kalba apie tam tikrą Vyriausybės rezervą, kuris susijęs su žemės ūkiu? Nes šiaip rezerve yra daugiau pinigų, bet jis yra nejudinamas, jame turėtų būti apie porą šimtų milijonų eurų. Bet tas rezervas yra skirtas ateinančiai krizei suvaldyti“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė ekonomistas.
Tačiau jis sutinka, kad pusantro milijono eurų yra labai maža suma.
„Tai yra labai maža suma. Ji vargu ar spręstų situaciją ir tuos nuostolius, kuriuos ūkininkai patyrė“, – dėstė ekonomistas.
Tačiau kaip pagrindinį klausimą R.Grajauskas kelia patį faktą, ar iš viso tokia parama ūkininkams turėtų būti teikiama.
„Ar turėtų valstybė ir visi mokesčių mokėtojai prisiimti rizikas už vieną už ekonomikos sektorių? Kuris ir taip yra labai stipriai privilegijuotas. Ir dar čia yra rizikų klausimas. Kiekvienas verslas, kartu ir žemės ūkis, turi pilną galimybę draustis nuo tų rizikų, kad ir nuo gamtos reiškinių. Tą riziką kiekvienas verslininkas ir sektorius turi individualiai prisiimti. O ne mokesčių mokėtojai turi tą perimti“, – tikino R.Grajauskas.
Europos parama negarantuota
Ketvirtadienį Vyriausybės pareiškus, kad išsiuntė prašymą Europos komisijai dėl paramos, R.Grajauskas galimybes ją gauti vertina skeptiškai. Anot jo, tai dar negarantuoja paramos.
„Manau, kad dar nėra garantuota. Kaip ir bet kuriuo kitu atveju yra vertinama ir biudžetas yra ribotas. Aišku, tos galimybės remti, mokėti ir kompensuoti nuostolius Europos komisijoje yra žymiai didesnės, nei mūsų valstybėje. Yra įvertinama, kokio dydžio ta žala. Ir ar galėjo apsisaugoti patys ūkininkai. Ir tokiu būdu yra įvertinama ir sprendžiama“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė R.Grajauskas.
