Po šio įvykio Šiaudinės gyventojai buvo nustebinti atsainių medikų paaiškinimų esą pacientas pats nenorėjo gydytis. Praėjus keliems mėnesiams po tragedijos paaiškėjo, kad atlikus tyrimus gydymo įstaigose, į kurias buvo patekęs M. Kristutis jokių pažeidimų nerasta, jos tik įspėtos dėl dokumentacijos netikslumų.
Greitoji kviesta kelis kartus
Jauną vaikinai kaimynai apibūdino kaip santūrų ir labai darbštų. Gegužės 24-tąją jaunuolis išsikvietė greitąją pagalbą, nes jam jau buvo sunku kęsti pilvo skausmą. Greitoji jį išvežė į Šiaulius. Vaikinui buvo skirtas gydymas nuo gastrito, tačiau po dviejų dienų vėl buvo iškviesta greitoji – skirti vaistai nepadėjo, o skausmas darėsi nepakeliamas.
Antrą kartą į Šiaulių ligoninę atvežtas vaikinas buvo paguldytas į chirurgijos skyrių. Medikai teigia, kad jaunuoliui nespėjo atlikti tyrimų, mat šis pasišalino iš ligoninės, tačiau jis artimiesiems grįžęs guodėsi, kad medikai nesuteikė pagalbos.
Netrukus M.Kristučiui vėl buvo iškviesta greitoji ir vaikinas išvežtas į Mažeikius. Mažeikių medikai jaunuoliui liepė nusipirkti ir leistis vaistų nuo uždegimo bei skausmą malšinančių vaistų. Jų M.Kristutis sunaudoti nebespėjo, mat paprašęs kaimynės suleisti medikamentų iš ėjo, sėdo ant dviračio ir tai buvo paskutinis kartas, kai Šiaudynės gyventojai jį matė gyvą.
Motina sunkiai išgyvena netektį
„Man jau niekas nepadės – mano vaiko nėra“, – tokius M.Kristučio motinos Irenos Kristutienės žodžius naujienų portalui lrytas.lt perdavė Papilės seniūnijos darbuotojos.
Anot jų, po sūnaus laidotuvių moteris sunkiai išgyvena netektį ir apie tai kalbėti viešai nenori. Jaunuolio savižudybė buvo didelis sukrėtimas ir visai Šiaudinės kaimo bendruomenei.
Vietinius nustebino ir teismo medicinos ekspertų išvados, kad jaunuolis jokiomis rimtomis ligomis nesirgo.
Gydymo įstaigos sulaukė įspėjimų
Naujienų portalui lrytas.lt ėmus domėtis, ar buvo atlikti patikrinimai gydymo įstaigose, į kurias kreipėsi M. Kristutis ir kokie jų rezultatai, buvo gautas raštas iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos.
Jame rašoma, kad: „Patikrinimų metu nustatyta, kad abiejose asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ) sveikatos priežiūros specialistai, įvertinę paciento būklę pagal jo išsakytus nusiskundimus ir anamnezę, objektyvios apžiūros duomenis, atliktų laboratorinių ir instrumentinių turimų rezultatus, nustatė diagnozę, suteikė pacientui pagalbą, paskyrė ambulatorinį gydymą, suteikė rekomendacijas dėl tolimesnio ištyrimo ir gydymo. Pažymėtina, kad pacientas savarankiškai pasišalino iš Všį Respublikinės Šiaulių ligoninės.“
Redakcijai atsiųstame rašte taip pat teigiama, kad Akreditavimo tarnyba atlikusi patikrinimus nustatė medicinos dokumentų tvarkymo reikalavimų pažeidimus ir įspėjo abi ASPĮ.
M.Majauskas: „Abejingumas liūdina“
Seimo savižudybių ir smurto komisijos prevencijos pirmininkas Mykolas Maujauskas teigė, kad sunku vertinti šį konkretų atvejį nežinant detalių. „Akivaizdu, kad abejingumas pasitaiko gana dažnai ir liūdna bei skaudu, kai tai baigiasi tokiais tragiškai įvykiai. Dažnai žmonės, net sveikatos apsaugos specialistai, nesugeba atpažinti rizikų, o šiuo atveju skausmo epopėja baigėsi savižudybe“, – kalbėjo jis.
Anot M. Majausko, Lietuvoje tebėra gyvas mitas, kad kai žmogus kalba apie savižudybę – tai gąsdinimas, bet iš tiesų tai rimta. Panašu, kad šį kartą gydytojai nesureagavo į paciento šauksmą, skausmą ir jausmus. Abejingai žiūrima į psichosomatiką, juk šiuo atveju buvo ne tik fizinis, bet ir emocinis skausmas.
„Daug keliauju po rajonus ir lankausi gydymo įstaigose. Daugelis rajonų ligoninių balansuoja ant savotiškos paslaugų kokybės-prieinamumo ribos. Ypač sudėtinga situacija pirminio lygio sveikatos apsaugos priežiūros įstaigose – poliklinikose, kurių finansavimas priklauso nuo gyventojų skaičiaus, o mažėjant gyventojų, poliklinikos priverstos mažinti ir dirbančių gydytojų skaičių. Kokius galima specialistus pritraukti mažėjant finansavimui?“, – kalbėjo politikas ir prisiminė atvejį, kad Utenoje dirbantis psichiatras dirba vos tris dienas po tris valandas per savaitę, tad norintieji pas jį patekti reikia laukti 3-4 savaites.
„Turime matyti ne tik perpjautą riešą, bet ir sudužusią sielą. Tai labai svarbu, bet norėdami kokybiško gydymo, turime tam skirti daugiau resursų – daugiau dėmesio ir lėšų“, – sakė M. Majauskas ir patikino, kad vidinių resursų panaudojimas bei papildomų lėšų skyrimas yra neišvengiami žingsniai, jei norime užtikrinti medicinos paslaugų kokybę.
