Dar neregėtas trijų skirtingų religijų dvasinių lyderių susitikimas, šeštadienį įvykęs Kongresų rūmuose Vilniuje, sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jo metu vienuoliais tapę Arūnas Peškaitis, Aurelijus Piešinas ir Kęstutis Marčiulynas viešai dalijosi savo patirtimi.
Nusivylęs materialistiniu gyvenimo būdu, A.Peškaitis tapo katalikų kunigu, A.Piešinas – bhakti jogos mokytoju Bhakti Svarūpa Čaitanja Svami, o K.Marčiulynas – budistų vienuoliu Bo Haeng Sunim.
Tokia vieša diskusija Lietuvoje vyko pirmą kartą istorijoje. Jos metu galima buvo pajusti, kuo skiriasi budistų ir katalikų vienuolis.
Meditacija prasideda naktį
K.Marčiulyno kalboje žodis „Dievas“ nuskambėjo gal vieną ar du kartus. Bo Haeng Sunim paprastai atsakė į klausimą, kodėl tapo vienuoliu: „Nelabai mylėjau save.“
Jis prisipažino, kad sau toks nepatiko, buvo įgrisęs bohemiškas gyvenimas. „Kodėl aš turiu vogti, meluoti ir už tai gauti gerą darbą? Kaip iš to išeiti? Kodėl man niekas nepasakė, kad bus taip sunku?“ – klausė jis.
Patekus į vienuolyną jo laukė griežta tvarka: su niekuo nekalbėti, neatlikti jokių veiksmų, tik kartais išeiti pasivaikščioti į kalnus. Vienuoliai meditaciją pradėdavo 3 valandą nakties, o baigdavo 22 valandą vakaro.
Taip K.Marčiulynas įveikė devynis lygius, tačiau pasiekti dešimtąjį jam prireikė mokytojo.
„Vienuolyne metus negali kitam žmogui pažvelgti į akis – tokia yra praktika. Ir tai man patinka“, – pasakojo Pietų Korėjos budistų vienuolyne gyvenantis K.Marčiulynas. Bet, jo žodžiais, prašviesėjimo nėra: „Nė vieno prašviesėjusio nesutikau. O tie, kurie sako: „Aš prašviesėjau“, atsakau: „Nė velnio.“
K.Marčiulynas jau 18 metų gyvena budistų šventyklose, kas tris mėnesius vasarą ir žiemą su kitais vienuoliais užsidaro vienuolyne. Be to, jis yra ir aktorius, režisierius, žurnalistas.
Gyvenimas pilaitėje apkarsta
Visai kitoks A.Peškaičio pasakojimas. Jame pynėsi Šventojo Rašto, katalikų rašytojų citatos, o pasakoti apie vienuolio kelią jis nepanoro – tai esą surašyta autobiografinėje knygoje.
Anot jo, žmogų žudo prasmės nebuvimas. Arba laikina prasmė. Tarkim žmogus svajojo visą gyvenimą nugyventi pilaitėje.
Statė didžiulį namą su bokšteliais, arkomis, galvojo, kad gyvens jame su žmona, vaikais, artimais giminaičiais. Ir štai dabar jis tame didžiuliame name lieka vienas su žmona ir įstengia apšildyti tik du kambarius su virtuve.
Jogą praktikuoja 30 metų
Tuo tarpu A.Piešinas praktikuoja jogą jau tris dešimtmečius, o prieš porą metų tapo atsižadėjusiu vaišnavų tradicijos vienuoliu ir paskyrė savo gyvenimą šios tradicijos praktikai ir mokymui.
Jis yra Ajurvedos akademijos steigėjas, daug keliauja po pasaulį skaitydamas vedų filosofijos paskaitas, sveikatinimosi pagal ajurvedos principus, temomis.
A.Piešinas daug kalba, kas yra meilė, kokia ji būna. Tai – tikėjimas, prisirišimas ir meilė.
