Šildymo sezonas gyventojus paprastai užklumpa nepasiruošusius. Tai kasmet kartoja ugniagesiai, kurie, atšalus orams, vis dažniau važiuoja gesinti nuo krosnių ir dūmtraukių užsiliepsnojusių namų.
Vien šiais metais dėl netvarkingų krosnių, židinių bei dūmtraukių kilo jau 703 gaisras, žuvo 9 žmonės.
Norėdami išvengti netikėtų nelaimių, kasmet rudenį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai šalyje rengia prevencinę akciją „Kūrenkime saugiai“.
Šiais metais akcija įgavo didesnį mastą – ne tik pareigūnai, bet ir ugniagesiai gelbėtojai lankosi gyventojų būstuose, pataria, kaip pasirengti kūrenimo sezonui.
Ugnis virsta iš kaminų
Atšalus orams gyventojai skuba užkurti krosnių neišsivalę nei jų, nei dūmtraukių, neįsitikinę, ar po praėjusio sezono juose nėra įtrūkimų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas teigė, jog dūmtraukius būtina išvalyti ne tik prieš pradedant šildymo sezoną. Tai reikėtų padaryti bent kas tris mėnesius.
Neišvalytuose dūmtraukiuose gali užsidegti suodžiai.
A.Gudžiausko teigimu, tokie gaisrai – itin pavojingi ir sunkiai gesinami: „Derva ir suodžiai gali įkaisti iki 1000 laipsnių temperatūros. Pilant vandenį iš viršaus, paviršius išsiplečia ir garai gali suardyti dūmtraukį, tuomet ugnis gali pasiekti degias namo konstrukcijas.“
Praėjusiais metais tokių gaisrų kilo daugiausia per visą dešimtmetį. Kaminuose suodžiai degė 772 kartus.
Per speigus – daugiau aukų
Prieš šildymo sezoną reikėtų gerai apžiūrėti ir krosnis. „Žiemą, kai paspaudžia stipriausi šalčiai, neatlaiko silpniausios krosnių ir dūmtraukių vietos“, – sakė A.Gudžiauskas.
Šalčiausiais metų mėnesiais ne tik kyla daugiausia gaisrų – per juos žūsta ir daugiausia žmonių. Per pastaruosius penkerius metus sausio mėnesį žuvo 12 žmonių, vasarį – 10.
Prasčiausios būklės krosnys paprastai stovi varginguose ir menkai prižiūrimuose namuose, todėl artėjant šildymo sezonui valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai kasmet aplanko kelis tūkstančius socialiai remtinų šeimų.
Malkos džiūsta ant krosnies
Praėjusiais metais per 7 tūkstančius tokių šeimų aplankę specialistai pastebėjo, jog beveik pusėje individualių namų ir net 70 procentų daugiabučių krosnys ir kiti šildymo įrenginiai nesutvarkyti.
Dar daugiau gyventojų nesilaiko saugumo reikalavimų: ant krosnies džiovina malkas, šalia jų stato net vaikų loveles, pelenus pila į plastikinius indus.
Pareigūnai įsitikino, jog gyventojai nepasimoko ir iš skaudžių nelaimių. Net 447-iuose iš pernai aplankytų namų anksčiau buvo kilę gaisrai.
Gali užsidegti grindys
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas A.Gudžiauskas teigė, jog šiais metais akcijos „Kūrenkime saugiai“ metu pareigūnai lankosi ne tik socialiai remtinų šeimų būstuose. Pagrindinis šių apsilankymų tikslas – išvengti kuo daugiau gaisrų.
„Šiemet stengiamės pasibelsti į kiekvienus namus, nes ugnis nesirenka: dega ne tik seni mediniai namai, bet ir neseniai pastatyti prabangūs būstai“, – pasakojo A.Gudžiauskas.
Specialistų patarimų apie saugų šildymą išgirdo ir kiti, krosnimis namus šildantys gyventojai. Daugiausia dėmesio skirta šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus.
Pareigūnai gyventojams priminė, jog prie krosnies pakuros reikia įrengti nedegų pagrindą, kad iš krosnies iškritusios žarijos neuždegtų grindų.
Tai turėtų padaryti ir namuose židinius įsirengę gyventojai. „Juose dega malkos, kietasis kuras, spragsi žarijos, kurios gali iškristi ant grindų“, – aiškino A.Gudžiauskas.
Net jei krosnys ir židiniai atitinka visus saugumo reikalavimus, besikūrenančių jų negalima palikti be priežiūros. Krosnių nereikėtų kurti degalais ar kitais greitai užsiliepsnojančiais skysčiais.
Šildytuvams reikia erdvės
Nemažai gaisrų kyla ir dėl elektrinių šildymo prietaisų. „Dažniausia šių nelaimių priežastis – neatsargus žmonių elgesys. Elektros prietaisų negalima statyti šalia užuolaidų ar minkštųjų baldų – reikia palikti bent vieno metro atstumą“, – patarė A.Gudžiauskas.
Kiek mažiau pavojų kelia smarkiai neįkaistantys tepaliniai radiatoriai, tačiau dėl galimų gedimų jų taip pat nereikėtų statyti šalia greitai užsiliepsnojančių daiktų.
Galingi šildymo prietaisai didžiausią pavojų kelia senos statybos namuose – per smarkiai įkaista seniai nutiesti laidai, gali perdegti ir elektros saugikliai.
Gyventojų butuose dar pasitaiko ir savadarbių šildymo prietaisų, kuriais šildytis itin nesaugu.
Pradėjus vėsti orams, daugiau gaisrų kyla ir pirtyse.
„Per pirties dūmtraukius išeina labai aukštos temperatūros dūmai, todėl dūmtraukiai gali neatlaikyti“, – apie dažniausias gaisrų priežastis kalbėjo priešgaisrinės saugos specialistas A.Gudžiauskas.
Daugiausia nelaimių – antradieniais
- Per penkerius metus Lietuvoje dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimų gyvenamuosiuose namuose kilo per 2 tūkst. gaisrų.
- Jų metu žuvo 48 žmonės, iš jų 1 vaikas. Miestuose žuvo 11 gyventojų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 37.
- Pastaraisiais metais dėl netvarkingų šildymų prietaisų kilusiuose gaisruose žuvusių žmonių skaičius ėmė mažėti.
- 2012 metais žuvo net 12 žmonių, o praėjusiais metais – 5.
- Per penkerius metus daugiausia žmonių žuvo sausio bei vasario mėnesiais, o nelaimingiausia savaitės diena – antradienis.
- Antradieniais žuvo 11 žmonių, trečiadieniais bei sekmadieniais – po 8.
- Tamsiuoju paros metu, nuo 21 iki 3 valandos, ugnis pasiglemžė 19 asmenų, o šviesiuoju, nuo 11 val. iki 17 val., – 18 žmonių, tarp jų ir 1 vaiko, gyvybę.
- Daugiausia tragiškų nelaimių įvyksta mėnesio pabaigoje.
- Mėnesio 29-ąją dieną gaisruose žuvo 6 žmonės, 30-ąją – 4.
- Per penkerius metus ugnis nusinešė 27 vyrų bei 19 moterų gyvybę.
- Dar 11 gyventojų per penkerius metus žuvo bandydami apšildyti ne gyvenamąsias patalpas, o sodo namus, apleistus pastatus.
- Per šį laikotarpį ugniagesiai per 3 tūkstančius kartų vyko gesinti kaminuose užsidegusių suodžių.
