Aukšta senyva moteris, įsikibusi į parankę advokatui, mažais žingsneliais tipena į teismo rūmus, o jos senamadiškoje rankinėje saugomas dokumentas – negrąžintos skolos lapelis.
„Aš esu garbaus amžiaus moteris, ligota, mane apgavo, išviliojo pinigus ir jų negrąžina“, – maždaug taip teismuose jau daugybę kartų dejavo 84 metų klaipėdietė Modesta Balsienė.
Pernelyg nesigilinant galima tuo patikėti.
Tačiau pasigilinus prieš akis atsiveria visai kitas vaizdas – kruopščiai valdomas nelegalus bankas, begalė suteiktų paskolų, daugybė bylų teismuose ir aferų šešėlis – žmonės teismuose lieja ašaras ir tvirtina, kad verčiami antrą kartą grąžinti paimtas paskolas.
Daugiau kaip du dešimtmečius abejotinų finansinių paslaugų teikimu aktyviai užsiimanti verslininkė jau seniai elgiasi taip, tartum turėtų tvirtą užnugarį ir prokuratūroje, ir teismuose.
Klaipėdietis verslininkas A.B. iš M.Balsienės, į kurią galima kreiptis tuomet, kai bankai atsisako suteikti paskolą, prieš 8 metus pasiskolino 25 tūkst. litų.
Tiesa, skolos raštelyje buvo įrašyta 5 tūkst. litų didesnė suma – suderėtos tokio dydžio palūkanos.
Po metų, bebaigiant išmokėti paskolą, verslui vėl skubiai prireikė pinigų.
M.Balsienė sutiko paskolinti ir dar 30 tūkst. litų, šįsyk skolos lapelyje buvo įrašyta 10 tūkst. litų didesnė suma.
Dar po gero pusmečio A.B., kito klaipėdiečio verslininko A.V. paprašytas, tarpininkavo dėl 20 tūkst. litų paskolos.
M.Balsienė sutiko skolinti, tačiau tik su sąlyga, kad skolos raštelį pasirašys A.B., nes ji nepažįsta A.V.
Tad M.Balsienė paskolino A.V. 20 tūkst. litų, o skolos raštelyje įrašė A.B. pavardę ir 25 tūkst. litų sumą.
Visuose skolos rašteliuose buvo įrašyti trumpi – vos vieno arba trijų mėnesių pinigų grąžinimo terminai, o žodžiu susitarta dėl ilgesnio laiko.
Klaipėdiečio teigimu, visi pinigai – 75 tūkst. litų ir 20 tūkst. litų palūkanų – dalimis buvo grąžinti 2012-ųjų gruodį.
Pinigus vyrai į M.Balsienės namus veždavę kas mėnesį.
Moteris nerašydavo jokio kvito ir mokėti reikėję būtinai tik grynaisiais – tokią tvarką ji buvo nustačiusi, tad apie grąžinamą skolos dalį A.B. visąlaik pasižymėdavo savo kompiuteryje.
„Kai jau atidavėme visą skolą, M.Balsienė mane patikino, kad visi ankstesni skolos rašteliai sunaikinti, bus sunaikintas ir paskutinis“, – pasakojo A.B.
Po ketverių metų – praėjusį gruodį – verslininkas gavo pranešimą iš Klaipėdos apylinkės teismo ir sužinojo, kad skolintoja kreipėsi su ieškiniu ir pateikė visus tris jo vardu turimus skolos raštelius. Ji siekė prisiteisti ne tik jau grąžintus 95 tūkst. litų (beveik 28 tūkst. eurų), bet ir beveik 35 tūkst. litų (10 tūkst. eurų) delspinigių.
Maža to, M.Balsienė pareikalavo taikyti restituciją nekilnojamojo turto sandoriui, kuriuo A.B. prieš 8 metus pardavė savo gyvenamąjį namą.
Ieškinį visiškai patenkino
Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė prieš keletą mėnesių visiškai patenkino M.Balsienės ieškinį – ir dėl skolos, ir dėl delspinigių, ir dėl restitucijos namo pirkimo bei pardavimo sandoryje.
Tad dabar šešėlinės bankininkės skolininkais tapo ir visai niekuo dėti naujieji namo savininkai.
Teisėjos neįtikino informacinių technologijų specialistų atlikta ekspertizė ir pateiktos išvados, kad A.B. kompiuteryje esantis dokumentas sukurtas 2009-aisiais ir pastarąjį kartą redaguotas 2012 m., o įrašai, daryti po kiekvieno skolos dalies grąžinimo, yra tikri.
Teisėja nusprendė, kad „turint specialių kompiuterinių žinių šiuos skaitmeninio dokumento ypatybių duomenis galima pakeisti“.
Istorijos – panašios
Klaipėdietė B.Š. žurnalistei papasakojo apie savo bendravimo su garsiąja uostamiesčio kreditore patirtį, kuri kaip du vandens lašai panaši į A.B. istoriją.
Tais pačiais 2010-aisiais moteris pasiskolino iš M.Balsienės 7600 litų, o notaro patvirtintoje sutartyje buvo įrašyta 10 tūkst. litų suma.
Tai taip pat buvo ne pirmas atvejis, kai B.Š. naudojosi šios kreditorės paslaugomis: ji buvo ką tik grąžinusi nemažą paskolą – 28 tūkst. litų, iš kurių 5 tūkst. litų buvo užslėptos palūkanos.
Moteris teigė, kad visi pinigai dalimis buvo vežami kreditorei į namus, bet atskiri kvitai nebuvo išrašomi.
Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tad B.Š. iš naujo turi sugrąžinti M.Balsienei neva negrąžintą paskolą ir delspinigius.
Buvo įvedusi griežtą tvarką
Visi buvę ir esami skolininkai pasakojo, kad M.Balsienė buvo nustačiusi labai griežtą palūkanų ar skolos mokėjimo dalimis tvarką: jei pavėluodavai nors dieną, pasipildavo begalė skambučių ar SMS žinučių, ji net atvykdavusi pinigų į namus.
M.Balsienė turėjo užrašų knygelę, kurioje kruopščiai registruodavo visas paskolas ir kiekvieną skolininką.
Skolino ir pareigūnams
Buvusi policijos pareigūnė A.B. su verslo partneriu, taip pat buvusiu policininku A.P. vykdė didmeninę prekybą vaisiais ir daržovėmis, vežė juos ir į buvusias Sovietų Sąjungos respublikas.
Verslui plėtoti skubiai prireikė pinigų – reikėjo sumokėti už didelį kiekį iš Ispanijos atgabentų prekių.
A.P. apie M.Balsienės „banko“ paslaugas išgirdo iš klaipėdiečio teisininko Sergejaus Juziko, su kuriuo buvo geri draugai nuo tarnavimo policijoje laikų.
„Kreditorė atvyko į S.Juziko biurą ir tiesiog iš rankinės ištraukė ir padavė grynaisiais 50 tūkst. litų, o A.P. čia pat, prie akių, pasirašė vekselį.
Kiek pamenu, pinigus grąžinti reikėjo per savaitę – ir jau 10 tūkst. litų daugiau“, – apie prieš ketverius metus įvykusį paskolos sandorį pasakojo klaipėdietė.
„Mane nustebino tai, kad skolintoja, visiškai nepažinodama A.P., taip paprastai, nieko neklausinėdama, išsitraukė ir padavė tokią nemažą sumą pinigų.
Kaip sužinojau vėliau, iš M.Balsienės, padedami S.Juziko, skolinosi daug ir buvusių, ir esamų pareigūnų“, – teigė moteris.
Dabar už sukčiavimą ir svetimo turto pasisavinimą teisiamas S.Juzikas ilgą laiką buvo svarbus M.Balsienės pagalbininkas.
Garsioji kreditorė su Teisinių paslaugų įmone sutartį sudarė 2011 m., pagal ją teisininkas įsipareigojo būti M.Balsienės patarėjas ir atstovas teisiniais klausimais, vykdyti skolų išieškojimą iš trečiųjų asmenų.
Buvo numatytas ir honoraras – 10 proc. iš konkretaus skolininko išieškotos sumos.
Paskola padidėjo penkiskart
Buvusiai Klaipėdos kriminalinės policijos pareigūnei R.S. nepavyko įtikinti teismo, kad iš M.Balsienės pasiskolino ne 250 tūkst. litų, o kreditorės namuose ranka surašytos sutarties skiltyje „Pinigus gavau“ skaičių 2 prie 50 tūkst. sumos vėliau, jau nedalyvaujant skolininkei, prirašiusi pati M.Balsienė.
Teismui įtikinamesnė pasirodė kreditorės versija, kad sutarties sudarymo dieną ji ant stalo grynaisiais padėjusi ketvirtį milijono litų.
Apygardos teismas sušvelnino bausmę R.S. ir atidėjo jos vykdymą vieniems metams.
Moteris pasakojo, kad vykstant teismų procesui jos vyras neatlaikė didžiulės psichologinės įtampos ir prislėgtas šeimą užgriuvusios didžiulės skolos bei baimės, kad žmona bus įkalinta, nusižudė.
Aiškino esanti geradarė
Paprašyta pakomentuoti, kodėl kai kurie buvę klientai tikina, kad iš jų skolą norima išmušti antrą kartą, M.Balsienė teigė, jog visi jos skolininkai sako tą patį, kad atidavė, o ji norinti gauti pinigus antrą kartą.
Kodėl vis dėlto, kai pinigai vežami į namus dalimis, kreditorė nerašanti kvito?
„Jie meluoja. Pavyzdžiui, B.Š. sako atidavusi skolą mano namų virtuvėje, bet ji nė karto nėra peržengusi mano namų slenksčio.
Kvito neduodavau, nes niekada niekas man nemokėjo dalimis – žmonės iš karto atveždavo visą skolą, jiems matant suplėšydavau skolos lapelį“, – atsakė klaipėdietė.
Ji taip pat teigė, kad jokiais būdais neapgaudinėja valstybės: „Nemoku mokesčių, nes pinigus skolinu be palūkanų. Aš darau gerus darbus ir padedu žmonėms.“
Tyrimas buvo nutrauktas
Valstybinė mokesčių inspekcija nepaneigė, kad per kelių dešimtmečių nelegalaus banko gyvavimo laikotarpį M.Balsienė iš šios veiklos valstybei nėra sumokėjusi nė cento ir neturi finansinei paskolų veiklai privalomo juridinio asmens statuso (šiuo atveju – individualiosios kreditavimo įmonės) bei leidimo.
Tiesa, prieš ketverius metus inspektoriai surengė patikrinimą ir aptiko keliasdešimt notaro patvirtintų paskolų „be palūkanų“, o paskolintų lėšų suma siekė beveik milijoną litų.
Patikrinus kreditorės banko sąskaitų išrašų duomenis rasta, kad dar devyni asmenys nuolat darė pavedimus į klaipėdietės sąskaitas ir jai pervedė dar beveik 100 tūkst. litų.
Kodėl svetimi žmonės buvo tokie dosnūs, inspektoriams nustatyti nepavyko.
Be to, Registrų centro duomenų bazėje buvo aptikti ir M.Balsienei užstatyti 38 nekilnojamojo turto objektai.
Patikrinimo metu moteris nurodė, kad, be viso kito, banko sąskaitose turi beveik 500 tūkst. litų santaupų.
Pagrįsti savo pajamų kilmės ji negalėjo.
Mokesčių inspektoriai kreipėsi į ekonominės policijos pareigūnus ir šie, regis, iš pradžių rimtai kibo į darbus.
M.Balsienės namuose net buvo atlikta krata, bet Klaipėdos apygardos prokurorai, nors buvo nustatyta daug daugiau paskolų atvejų, nei rado VMI inspektoriai, patyliukais nutraukė tyrimą.
Mokesčių inspektoriai tikino, kad šią žinią nuo jų prokurorai slėpė beveik dvejus metus.
Niekas negali paaiškinti ir to, kodėl M.Balsienei palankūs teisėjai ir notarai.
Kreditorė turi užnugarį?
M.Balsienės verslas, turintis per du dešimtmečius atidirbtą sistemą, akivaizdu, greitos pabaigos nesulauks, o bankrotas apskritai neįmanomas.
Vien antstoliai išieškojo ir tebeišieško Klaipėdos bankų „krikštamotės“ naudai beveik 300 tūkstančių eurų.
Nustatyti, kiek ir kieno milijonų iš tikrųjų sukasi šiame versle, kaip aiškėja, nėra kam – nuo 2013 m. nei mokesčių inspektoriai, nei prokurorai to padaryti kažkodėl nesugeba.
Gal todėl, kad visoje Lietuvoje kredito teikimo veiklą yra įregistravę tik 24 gyventojai – 2016 metais jie deklaravo gavę tiktai 145 tūkstančius eurų apmokestinamųjų pajamų, mokesčiai valstybei sudaro beveik 22 tūkstančius eurų.
„Akivaizdu, kad M.Balsienė turi „stogą“, taip pat akivaizdu, jog ji skolina ne tik savo pinigus.
Galima tik spėlioti, kad tai gali būti, tarkime, ir advokato, ir antstolio, ir notaro, ir kokio nors prokuroro, ir dar kieno nors pinigai.
Verslas yra ne tik skolinimas, bet ir skolos išieškojimo procesas“, – įsitikinęs Klaipėdos teisininkas Arvydas Ektis, prieš kelerius metus atstovavęs teismuose vienai skolininkių.
Įtartiname paskolų versle – ir sūnus
Iki šiol Klaipėdoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų sąrašuose yra registruota neįgaliesiems siekianti padėti asociacija „Visko pradžia“, kurios įkūrėjas – M.Balsienės sūnus Arvydas.
Į JAV prieš keliolika metų išvykusiam vyrui vietoj gero uždarbio likimas lėmė nelengvą kovą dėl gyvybės – lietuvį perėjoje per greitkelį partrenkė ir tiesiog sutraiškė sunkiasvoris sunkvežimis.
Amerikoje buvo atliktos šešios operacijos, net tris mėnesius tuomet dar 36 metų vyras buvo komos būsenos. Tolimoje šalyje lietuviui didvyriškai padėjo Dalia – kaunietė, taip pat atvykusi į JAV uždarbiauti.
Nežinia, kiek ir kaip A.Balsys padėjo neįgaliesiems, tačiau ne vienam sveikam netekti savo turto tikrai pagelbėjo.
Akivaizdu, kad į Lietuvą sugrįžęs Arvydas, o vėliau ir atvažiavusi Dalia Karžinauskienė, dabar jau seniai Balsienė, taip pat neabejingi kreditavimo verslui.
Žurnalistei pavyko surasti moterį, kuri iki šiol išsaugojo ne tik su D.Karžinauskiene pas tą pačią notarę I.Mineikienę sudarytą 29 tūkstančių litų vieno mėnesio terminui paskolos, žinoma, be palūkanų, sutartį, bet ir begalę kreditorės ranka surašytų ir pasirašytų neoficialių lapelių, kuriuose nurodoma, kad paskola pratęsiama dar mėnesiui, ir pažymima, kiek ir už kurį laikotarpį sumokėta palūkanų.
Tais atvejais, kai pas skolininkę pora negalėdavo atvykti kartu, ranka iš anksto surašytą lapelį pasirašydavęs ir pinigus paimdavęs Arvydas.
Daugiau kaip dvejus metus kas mėnesį mokėjusi po 600 litų palūkanų ir sumokėjusi jų beveik 20 tūkst. litų, ši skolininkė vis dėlto neteko savo buto, taip grąžindama pasiskolintus 29 tūkstančius.
Panašiai savo turtą galiausiai prarado ir kita klaipėdietė, kuri ir supažindino su paskolas teikusiais Dalia bei Arvydu.
Nežinia, ar neteisėtame paskolų versle dalyvavo, ar dalyvauja ir kitas M.Balsienės sūnus Ričardas, tačiau kukliam krovos kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ darbuotojui gyvenimo sąlygų galėtų pavydėti ir didelio koncerno generalinis direktorius.
Tiesa, viena M.Balsienės skolininkė pasakojo, kad, paprašiusi nemažos paskolos, ji pasiteiravusi kreditorės, ar nebūsią problemų dėl mokesčių ir juos administruojančių inspektorių. „Mes čia pasitarsime ir viską su vaikais nuspręsime, pasiskirstysime“, – tuomet nuraminusi garsioji klaipėdietė.
