Dokumente deklaruojama, kad pažadama kelti atlyginimus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir skatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą.
Susitarimas – subalansuotas
„Mes tikrai atstovaujame skirtingoms visuomenės grupėms, valdžiai, verslui, dirbantiesiems, turime skirtingų nuomonių, skirtingų suvokimų, bet manau, kad tai yra bendrų sprendimų priėmimas. Džiaugiuosi, kad tai nėra tuščias susitarimas“, – po pasirašymo kalbėjo ministras pirmininkas.
S.Skvernelis teigė, kad nors Vyriausybei susitarime ir numatoma daugiau įsipareigojimų, jis visgi yra subalansuotas ir taip žengiami stiprūs žingsniai stiprinant socialinį dialogą.
Jis taip sakė manantis, kad toks sustarimas paskatins verslo įmones jungtis į asociacijas, o dirbančiuosius į profesines sąjungas bei ginti savo teises.
„Galiausiai, Vyriausybė girdės ir vieną, ir kitą pusę. Mūsų tikslas ne nusišalinti nuo sprendimų, bet girdėti, išklausyti, priimti geriausią sprendimą, suburti prie to sprendimo visas puses“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Paklaustas apie tai, kad iš susitarimo panašu, kad Vyriausybė prisiima gerokai daugiau įsipareigojimų nei verslas, kuris vadovaujasi tik geros valios principu, S.Skvernelis pativrtino, kad susitarimas yra subalansuotas ir yra kalbama ne tik apie Vyriausybės, bet ir verslo bei darbuotojų profesinių sąjungų įsipareigojimus.
„Kalbame apie trišales sutartis, atskirus šakos susitarimus, tai šioje vietoje Vyriausybės indėlis būtų gerokai mažesnis. Kalbant apie tas sritis, kurios yra susijusios su Vyriausybės sprendimais, tai natūralu, kad mūsų lyderystė yra didžiausia.
Žiūrint į visą susitarimą, aš manau, kad yra išlaikytas balansas, mūsų ekonomika yra stipriai auganti ir tikslas yra, kad tą augimą pajustų kuo didesnė mūsų visuomenės dalis. Manau, kad tai yra visų trijų šalių įsipareigojimų balansas“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Susitarimu patenktinti
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A.Černiauskas Vyriausybėje kalbėjo, kad šito sustarimo pasirašymas yra žingsnis į priekį. Anot jo, šiuo metu darbuotojai yra tarsi sustingę vietoje ir tikisi visus sprendimus priimti pasitelkdami Vyriausybe, bet dabartinis Darbo kodeksas atvėrė kitus kelius.
„Jis leido spręsti problemas ieškant kompromisų ir susitarimų. Šituo susitarimu, Vyriausybė įsipareigojo pažadinti mus, padėti mums, kad mes neieškotume kelių į Vyriausybę, o ieškotume kelių į bendradarbiavimą“, – sakė A.Černiauskas.
Pasak jo, socialinio dialogo skatinimo dalis yra viena pagrindinių ir pasirašius susitarimą, jis turėtų stiprėti.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas R.Dargis sakė, kad darbdavių žadinti tikrai nereikia, nes jie yra aktyvūs ir valdžiai nuolat teikia pasiūlymus, ką ir kaip reikia daryti.
„Iš esmės, mes gyvename tikrai labai sudėtingu ir labai įdomiu metu, kada pasaulis sparčiai keičiasi, kada technologijos padeda mums vis lengviau gyventi. Su ketvirtąja pramonės revoliucija ateina labai svarbių valstybei išbandymų laikas, kada valstybės vystymosi greitis, kada jos ateitis absoliučiai priklauso nuo to, kaip visuomenės grupės susitars dėl svarbiausių reformų“, – kalbėjo R.Dargis.
Jis sakė teigiamai vertinantis nacionalinį susitarimą ir visų visuomenės grupių kalbėjimąsi. Tačiau pabrėžė, kad neišvengiamai reikia reformuoti švietimą ir sutarti, kaip tai turėtų keistis. Taip pat, anot R.Dargio, būtina keisti ir viešąjį valdymą, kuris jau seniai reikalauja reformų.
„Labai svarbus dialogas su socialiniais partneriais. Tai padės mums artimiau žinoti rūpesčius, lūkesčius ir t.t.“ – kalbėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Jis palinkėjo, kad pirmadienį pasirašytas dokumentas nebūtų paliktas gulėti stalčiuje ir būtų gyvas.
Žadama didinti algas, mažinti darbo užmokesčio apmokestinimą
Premjero ir verslo bei darbdavių atstovų pasirašytame susitarime numatoma, kad įgyvendinti nacionalinį susitarimą bus siekiama remiantis geros valios, sąžiningumo, pasitikėjimo ir konstruktyvaus dialogo principais.
Rašoma, kad atsižvelgiant į ekonomikpos augimą, turės didėti darbuotojų darbo užmokestis, mažėti darbo jėgos apmokestinimas, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams. Taip pat sutarta nedidinti bendros mokestinės naštos verslui. Dėl atlyginimų didinimo žadamas dar vienas atskiras susitarimas.
Pagal susitarimą, iki kitų metų pabaigos bus parengtos šakos ar teritorinės kolektyvinės sutartys, kur veikia darbdavių organizacijos ir profsąjungos, o 2019 metais bus pradėtos derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.
Dokumente numatomas viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus optimizavimas ir nuoseklus viešųjų bei privačiųjų sveikatos proežiūros įstaigų lygiateisiškumo didinimas.
Susitarime rašoma, kad pirmąjį 2018-ųjų pusmetį parlamentui bus pateikti įstatymų projektai, numatantys, kad viešuosiuose pirkimuose būtų atsižvelgiama ir į įmonėse mokamą atlyginimą.
Susitarimo šalys įsipareigojo skatinti darbuotojus tapti profesinių sąjungų nariais, sudarant galimybę skirti dalį narių sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio profesinėms sąjungoms, verslo atstovus – vienytis verslo organizacijose.
Dokumente taip pat numatoma, kad turi būti skatinama pozityvi nuomonė apie verslą ir užtikrinamas subalansuotas trečiųjų šalių darbo jėgos patekimas į Lietuvos darbo rinką, optimizuoti imigracijos formalumų tvarkymo terminus bei procedūras.
Kilo klausimų
Vos pasirašius susitarimą savo nuomonę apie tai išsakė nesutarimų purtoma Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Socialdemokratai teigiamai vertina Vyriausybės iniciatyvą pasirašyti susitarimą, tačiau jie neslėpė, kad drauge kyla labai daug klausimų, į kuriuos, pasak jų, neatsakyta.
Kaip dėstė socialdemokratai, Vyriausybė įsipareigoja optimizuoti viešąjį sektorių, o atsilaisvinančias darbo užmokesčio fondo lėšas skirti esamų darbuotojų darbo užmokesčio didinimui.
Tačiau jų nuomone, lieka neaišku, kurių sričių darbuotojai bus atleidžiami: ar tai apima pedagogus, valstybės tarnautojus, gydytojus ir kitą medicinos personalą, pareigūnus? Ar buvo apskaičiuota, kiek lėšų tai pareikalaus, nes atleidžiamiems asmenims teks išmokėti išeitines išmokas, investuoti į jų perkvalifikavimą, jiems bus mokamos nedarbo išmokos?
Nacionaliniame susitarime kalbama apie viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumo didinimą. Socialdemokratai tam nepritaria, nes tai reiškia, kad visų mokesčių mokėtojų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą sumokami pinigai bus naudojami privačių medicinos įstaigų finansavimui.
Pasak LSDP, Vyriausybė įsipareigoja atsisakyti valstybei nebūdingų paslaugų, iškreipiančių konkurencines sąlygas. Kaip jie teigė, nacionaliniame susitarime neapibrėžiama, kokios yra valstybei nebūdingos funkcijos, kurios iškreipia konkurenciją, todėl įsipareigojimas lieka miglotas.
Socialdemokratai taip pat pastebi, kad nacionaliniame susitarime kalbama apie darbuotojų darbo užmokesčio didinimą atsižvelgiant į ekonomikos augimą, tačiau nenumatomas šio punkto įgyvendinimas, išskyrus minimalios algos kėlimą. Jie dėstė, kad nors darbo užmokestis Lietuvoje auga, tačiau augimas yra labai netolygus, todėl pajamų nelygybė tik auga. Anot jų, susitarime nieko nekalbama apie nelygybės suvaldymą.
„Nacionaliniame susitarime raginama skatinti pozityvią nuomonę apie verslą, tačiau, deja, ne apie profesines sąjungas. Socialdemokratams kyla klausimas, kodėl Vyriausybė nesiūlo skatinti pozityvios nuomonės ir apie profesines sąjungas.
Vyriausybė įsipareigoja mažinti darbo jėgos apmokestinimą perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams. Darbo jėgos apmokestinimo mažinimas būtų sveikintinas, tačiau socialdemokratai pasigedo siūlymų Vyriausybei pateikiant mokesčių pertvarkos projektą.
Vyriausybė siūlo peržiūrėti pajamų natūra už įmonės suteiktas paslaugas darbuotojui pripažinimo tvarką. Darbuotojui natūra teikiamos paslaugos iš esmės yra paslėpta darbo užmokesčio forma, nuo kurios nemokami mokesčiai, tarp jų ir socialinio draudimo.
Vyriausybė ketina investuoti į darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, ketina sukurti nuolat veikiančias perkvalifikavimo ir kompetencijų tobulinimo priemones bei užtikrinti šių priemonių finansavimą. Susitarime lieka neaiškus Darbo biržos vaidmuo, kuri už Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšas teikia panašias paslaugas, kurias reiktų tobulinti. Be to, dokumente niekaip neapibrėžiamas verslo indėlis į darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą“, – dėstoma socialdemokratų pranešime.
Pasak LSDP, susitarime kalbama apie atskiro susitarimo rengimą, kuriuo mainais į darbdavių įsipareigojimą didinti darbo užmokestį, būtų mažianmas darbo užmokesčio apmokestinimas. Iš Nacionalinio susitarimo jiems neaišku, ar tai reiškia, kad mokesčių naštą siūloma mažinti tik darbdaviams? Taip pat socialdemokratams kyla klausimas, ar racionalu į Nacionalinį susitarimą įtraukti pastangas, kad bus siekiama atskiro susitarimo.
Vyriausybė siūlo užtikrinti subalansuotą trečiųjų šalių darbo jėgos patekimą į Lietuvos darbo rinką. Atsižvelgiant, kad 2017 m. vasario mėnesį Vyriausybė jau yra patvirtinusi 27 Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą, pagal kurį šių profesijų asmenims iš trečiųjų šalių būtų paprasčiau išduodami leidimai darbui Lietuvoje. LSDP kyla klausimas, ar Vyriausybė ketina išplėsti darbo jėgos įsileidimą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.
„Nacionalinis susitarimas būtų labai vertingas, jeigu jis būtų konkretesnis, jei matytume, ką konkrečiai įsipareigoja Vyriausybė, verslo organizacijos ir profesinės sąjungos. Šiuo metu susitarimas stokoja konkretaus turinio, jame net neįsipareigojama atsižvelgti į Europos Komisijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas mokesčių politikos ar švietimo reformos srityse.
Negana to, Nacionalinis susitarimas pasirašomas tik trišaliu pagrindu. Kyla klausimas, kodėl tuomet jis vadinamas nacionaliniu? Nacionaliniai susitarimai paprastai apima daugiau veikėjų, tarp jų ir politines partijas, kad būtų užtikrinamas politinių priemonių tęstinumas“, – teigia LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.
