– Pone Dargi, pradėkime nuo artėjančių prezidento rinkimų. Suprantu, kad jūs jau apsisprendęs dėl savo galimybių kandidatuoti?
– Aš galvoju apie tai ir manau, kad greit apsispręsiu.
– Kas galėtų būti pagrindinis argumentas?
- Pagrindinis argumentas, ar iš visuomenės yra palaikymas idėjoms, ką reikėtų daryti Lietuvoje. Esminis klausimas, ar visuomenė yra pasiruošusi permainoms, ar nori permainų, kokias permainas reiktų daryti. Jeigu valstybėje yra idėjų, kaip reiktų judėti į priekį, palaikymas toms idėjoms, tai yra geras postūmis veikti.
Man valstybė yra labai svarbi, aš daugiau nei 20 metų dirbu dėl valstybės reikalų, ne tik savo verslo reikalų. Man visą laiką labai skaudu ir jautru procesai, kurie turėtų auginti mūsų valstybės konkurencingumą, ekonomiką, stiprinti mūsų žmonių gyvenimą, daryti juos atsparesniais visam chaosui, tvyrančiam aplink. Manau, kad reikia vienu metu imti ir visas idėjas įgyvendinti, padaryti jas kūnu.
– Jūs esate kalbėjęs ir apie politinių partijų palaikymą savo kandidatūrai.
– Aš su jokiomis politinėmis partijomis dar nesu kalbėjęs ir niekas nieko nesiūlė, bet aš ir pats nesisiūliau. Mes kol kas daugiau idėjiniame lygmenyje žiūrim, kokioms reformoms Lietuva yra pribrendusi.
– Istoriškai pramonininkų konfederacijos kandidatai ir jų bandymas dalyvauti su partijomis nelabai sėkmingi. 1996 metų rinkimuose Lietuvos Pramonininkų konfederacijos remta partija „Ūkio partija“ ir jos vadovas Klemensas Šeputis surinko šiek tiek daugiau nei 1 procentą balsų. Nemanote, kad tai gali pakišti koją?
– Kiekvienas žmogus, kuris ateina į rinkimus, turi pliusų ir minusų. Be abejonės galima ir tokiu kampu žiūrėti, kad tai yra pramonininkai, kad stambus verslas nori kažką padaryti, bet kur yra viena iš stiprių mano pusių, kuri yra svarbi ir valstybei – aš esu tas žmogus, kuris yra ne tik kalbėjęs, bet ir sukūręs dalykų.
– Manote, tai jūsų koziris?
- Tai vienas iš tų pliusų. Man neužtenka kalbėti apie projektus, kaip noriu kažką daryti. Jei noriu versle pasiekti rezultatų, reikia ir padaryti tuos projektus ir darbus. Mes galvojam ne tik apie savo įmonių ar verslo stiprybę, bet apie tai, kaip reikia keisti visuomenę, kur link mes judam.
Jūs puikiai žinote, yra ir mano demografiniai tyrimai, kuriuos pats finansavau, dešimtmečius tęsiasi, ekonominė stiprybė, pasiūlymai regionams, švietimo sistema. Aš buvau tas, kuris 2013 m. iškėlė švietimą kaip svarbiausią prioritetą.
Mes ta proga Seime padarėme didžiulę konferenciją, kur atkreipėme dėmesį, kad šiandien valstybė, jeigu nori suspėti su pokyčiais pasaulyje ir atlaikyti konkurencingumą, turi investuoti į švietimą. Šiandien švietimas yra turbūt ant kiekvieno politiko lūpų ir visuomenei nebėra klausimo, kad švietimas reikalauja pokyčio. Bet tai buvo pasiekta 4 metų stipriu įdirbiu. Visuomenė priima tuos klausimus ir ne tik tuos, kurie susiję su tavo verslu.
– Įdomu tai, kad dabartinės prezidentės įpėdinis ateis į situaciją, kuri susiklostė 10 metų valdant Daliai Grybauskaitei. Kokios gali būti žmonių nuotaikos? Kur naujasis prezidentas turėtų dėti akcentus?
- Reikia pripažinti, kad prezidentė D.Grybauskaitė daug gero padarė savo prezidentavimo laiku. Dėl valstybės resursų, gero valdymo – į tai atkreipdavo dėmesį. Atkreipia dėmesį į tas problemas, apie kurias aš pats kalbu, tarkime, apie švietimą.
D.Grybauskaitė iškėlė klausimus apie profesinį ugdymą, universitetų reformos būtinybę. Žmonės į prezidentą žiūri kaip į moralę ir stiprų autoritetą, kuris, matydamas problemas valstybėje, jas kelia visuomenėje ir brandina politinę Seimo visuomenę priiminėti tam tikrus įstatymus, kurie yra būtini pokyčiams. Kiek rezultatyvu – turbūt matysim, kai baigsis prezidentės kadencija, tada galėsim pažiūrėti, kas per 10 metų pavyko, kas nepavyko. Aš manau, kad prezidentas didelį įspūdį visuomenei ir svarbių klausimų kėlimui tikrai padaro.
– Jūs, kaip daug metų versle esantis žmogus, turbūt galite pasakyti, kas nepavyko per 10 metų?
- Kas yra tikrai diskusijų lauke, apie ką reiktų kalbėti ir kur, mano galva, valstybė šiandien yra silpnoje pusėje – aš įsitikinęs, kad regionų atsigavimui ar regionų ekonominei stiprybei didelę reikšmę turi daryti savivaldos savarankiškumas. Aš iš principo esu įsitikinęs, kad savivalda yra mūsų valstybės stiprybės pamatas.
Jeigu mes turėsime stiprią savivaldą, kurioje stiprūs, atsakingi žmonės veiks naudingai bendruomenei linkme, skirtingos savivaldos gali būti stipri paskata valstybei augti ir keltis į viršų. Šiandien neturime savarankiškumo. Paimkime įstatymą, kuris reguliuoja savivaldybės darbą – nė viename įstatyme nėra parašyta, kad savivalda yra atsakinga už savo ekonomiką. Jeigu savivalda neatsakinga už svarbiausią dalyką, nuo ko priklauso žmonių gyvenimo kokybė, darbo vietos, tai apie kokią savivaldą mes kalbam.
– Jūsų manymu, tai prezidento reikalas?
- Aš manau, kad prezidentas užduoda toną, kad valstybė prasideda nuo stiprių žmonių, stiprios savivaldos. Manau, tai vienas iš dalykų, ką Lietuvoje reiktų keisti. Stipri savivalda yra investicijos į savivaldą, naujos darbo vietos, nauja kokybė. Naujos investicijos, nepamirškim, ateina su šiuolaikinėmis technologijomis.
Atėjusios technologijos reikalauja visiškai kitokios kokybės žmonių, kurie gali dirbti su jomis, jos iš karto augina aplink save krūvą paslaugų. Vien „Velux“ atėjimas į Marijampolę, kur per ateinančius 10 metų planuoja perkelti gamybą ir paėmė visą beveik 100 hektarų plotą Marijampolėje – ką tai reikš Marijampolės miestui?
Milžiniška gamykla, kuri gamins langus, duris. Tai aplink save sukurs masę ekonominio augimo, paveiks paslaugas ir labai svarbų sektorių – švietimą. Tokioms įmonėms reikia specialistų, įvairaus lygio specialistų, kalbu ne vien apie darbininkus. Mes dažnai, kalbėdami apie profesinį ugdymą ar paprasčiausią darbą atliekančius žmones, galvojam XX amžiaus kategorijomis. Šiandien netgi žmogus, dirbantis įmonėje darbininko profesiją, beveik atitinka inžinieriaus kvalifikaciją. Jo žinios turi būti anglų kalba, jis turi mokėti programuoti, valdyti stakles. Yra visiškai kitas lygis. Stiprios savivaldos tam tikrai reikia.
– Grįžtant prie prezidento rinkimų, viešųjų ryšių ekspertai taip komentuoja situaciją, kokį žmogų norėtų matyti D.Grybauskaitės įpėdiniu: tai turėtų būti du trečdaliai Valdo Adamkaus ir vienas trečdalis D.Grybauskaitės. Kaip manote, jūs kriterijus atitiktumėte?
– Nežinau, čia jums spręsti, ne man.
– Seimo rinkimai parodė, kad žmonės nori ir permainų, ir stabilumo.
– Čia yra toks fenomenas. Vienu kartu negali būti ir vyras, ir moteris. Jeigu tu esi kažkam pasiryžęs, jeigu tau reikia permainų, tu aktyviai dirbi, kad tos permainos vyktų. Jeigu tu nori stabilumo, kad išlikti situacijoje, kuri yra, tu nori tą išlaikyti. Negali vienu metu būti ir tas, ir tas.
– Bet akivaizdu, kad 2019 metų rinkimuose galios ši taisyklė ir kandidatui gali būti keliami tokie reikalavimai.
– Pamatysim. Turbūt tuose rinkimuose bus daug emocijų ir nuotaikos. Kita vertus, reikia pagalvoti, kad tai bus labai įdomu žmonėms.
– Vieno portalo rinkimuose jūs esate išrinktas įtakingiausiu verslininku, bet jei kalbėtume apie visuomenės apklausas, ką žmonės nori matyti rinkimuose, ne visur jūsų pavardė minima. Nemanote, kad jus visuomenė per mažai pažįsta?
- Gali būti. Priešingai kai kuriems žmonėms, aš neįdirbinėjau savęs kaip asmens visuomenei. Mano visa veikla buvo susijusi su ekonomika, valstybės ekonomine stiprybe, valstybės konkurencingumu ir tame lauke aš pakankamai esu žinomas, dėl to klausimų turbūt nėra.
Kita vertus, jeigu minite įvykusią apklausą dėl minimų rinkimų, visuomenės apklausų duomenimis aš irgi tapau pirmu numeriu, ne kitu. Reiškia, keičiasi ir tos nuotaikos. Atsimenu tą apklausą pernai metais, aš buvau ar 7, ar 9. Bet pakylėjimas šiose apklausose rodo, kad ir kitai visuomenės daliai tai daro tam tikrą įspūdį.
– Kita tema – Nacionalinis susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų, pasirašytas pirmadienį. Pone Dargi, kuo šis susitarimas skiriasi nuo anksčiau buvusių įvairiausių susitarimų – ir dėl euro įvedimo, ir dėl emigracijos? Labai daug deklaracijų, o konkrečių dalykų mažoka.
- Šis susitarimas yra geras, nes jame yra pasirašiusios trys šalys – Vyriausybė, socialiniai partneriai, profsąjungos ir verslas. Klausimas, ar jis gali būti paskata šiandien kažkokiems sprendimams. Taip, gali būti, bet gali ir nebūti.
Mes kiekvieną susitarimą užsirašome, kad nepamirštume, ką susitarėme. Nacionalinis susitarimas galėtų būti kitoks, ten, mano galva, pritrūko parlamentinių partijų įsipareigojimų, nes jie nedalyvauja kaip pusė. Daugiau tas susitarimas lietė trišales puses – Vyriausybę, profsąjungas ir verslą. Aš pats buvau šiek tiek skeptiškas dėl tų dalykų, nes jeigu jau sutarėme dėl svarbių dalykų, turime sutarti visos veikiančios pusės.
Tiek ekonomikoje veikianti, tiek socialiniai partneriai, tiek valdantieji. Šiandien premjerui, kad padarytų tam tikrus sprendimus reikės užsitikrinti Seimo daugumą. Ar visą laiką taip ir bus, čia yra klausimas.
Kad reikia permainų, dėl to turbūt nesiginčija niekas. Ten buvo išvardinti 5 labai svarbūs dalykai. Pirma, viešąjį sektorių reikia reformuoti. Galiu pasakyti palyginimui, skaičiai, kurie mane pasiekė – vien Danijoje Aplinkos ministerijoje, kuri formuoja aplinkos politiką, dirba 24 ar 28 žmonės. Mūsų Aplinkos ministerijoje dirba per 200. Suprantu, kad nepalyginami dydžiai, nepalyginamas profesionalumas ir susitarimo laikymasis Danijoje, jeigu susitarimo kryptis tokia, tai visuomenė susitarusi ir juda ta linkme.
Kad mums reikia stipriai investuoti į švietimą, turbūt jūs nesiginčysite. Čia vienas iš svarbių dalykų mūsų pažangai. Socialinis dialogas – taip, Lietuvoje neįprastas dalykas. Nepamirškite, kad profsąjungos prieš 27 metus kuo buvo žymios? Dalindavo paskyras mašinoms, auksiniams žiedams, lygintuvams ir šaldytuvams. Ir jiems reikia išmokti šiandien atstovauti piliečiams, ne vien tik dirbti dėl savęs ar paskyros. Dėl to manau, kad šiandien profsąjungos turi turėti tam tikrą erdvę plėtrai ir turime suprasti, kad socialinis dialogas gali užtikrinti visuomenės judėjimą į priekį.
Ir, beje, verslas. Yra labai svarbu investicijos į įmonių technologinį atsinaujinimą, kaip prielaida to susitarimo. Ketvirtoji pramoninė revoliucija, kuri iš esmės jau vyksta, neatpažįstamai pakeis visą pasaulį. Mums nebereikės po 5 metų sėdėti ir daryti įrašą studijoje, turbūt užteks, kad mes prisijungsime savo kabinetuose virtualioje erdvėje ir galėsim hologramų pagalba tą patį padaryti žiūrovams, ką dabar darom vizualiai. Tą, ką sakė profesorius Švabas, praeitą savaitę vykusioje pramonininkų ekonomikos konferencijoje – JAV šiandien yra apie 5 mln. sunkvežimių vairuotojų ir apie 10 mln. kasininkų. Tai yra specialybės, kurios per artimiausius 10 metų išnyks.
Ką darys tie 15 mln. žmonių, kaip jie adaptuosis pokyčiams? Man atrodo, čia yra labai svarbi tema, kuri Lietuvoje nederamai dar yra nediskutuota. Ir iš to reikia suprasti, kad mums visiems reiks keistis. Čia neužteks, kad verslas pasikeis. Beje, aš to labai bijau, kad verslas pasikeis, investuos į technologijas, įmonės bus reikalaujančios vis mažiau žmonių, o visuomenėje bus vis labiau nesupratusių, kas čia vyksta, ką mes dabar veiksim. Primityvūs kalbėjimai, kad užtektų mums visiems pasidalinti, ką mes čia sukūrėm, turbūt neatves šios valstybės į šviesią ateitį, mums visiems reikės keistis. Dėl to tokie susitarimai turi reikšmę. Klausimas, kaip jų yra laikomasi.
– Šiuo susitarimu buvo suabejota dėl to, kad Vyriausybė įsipareigojo nedidinti mokesčių verslui, bet verslas neįsipareigojo didinti atlyginimų darbuotojams. Vyriausybė įsipareigoja mainais į darbdavių įsipareigojimą didinti darbo užmokestį, mažinti darbo užmokesčio apmokestinimą. Verslas įsipareigoja atsižvelgiant į ekonomikos augimą didinti algas darbuotojams.
– Reikia pripažinti, kad net nebūnant įsipareigojimo, verslas didina algas.
– Algos didėja dėl kitų dalykų – konkurencijos, ekonomikos augimo.
– Jos toliau tikrai didės, dėl to, kad konkurencija auga, žmonių, šiandien galinčių efektyviai, kūrybingai veikti, skaičius beveik nedidėja, jų trūksta.
– Jeigu viena šalis įsipareigoja, kodėl to nepadaro kita šalis? Kyla klausimas, apie ką tas susitarimas ir kam jis naudingesnis?
– Manau, kad jis naudingas visoms susitarusioms pusėms. Mūsų darbo apmokėjimas regione yra vienas iš aukščiausių. Kai buvo kalbama apie socialinį modelį dar praeitoje Vyriausybėje, koks buvo susitarimas – mažins darbo mokesčius, bet verslas įsipareigoja tą pačią pinigų sumą palikti. Kitaip tariant, žmonės fiziškai gaus daugiau pinigų. Manau, kad toje pačioje dvasioje užrašytas ir šitas susitarimas. Mažinant mokesčius verslas nesakys, kad mes dabar mažiau mokėsim.
– Bet gali pasakyti ir pasinaudoti, taip pat, kaip buvo sakyta su euro įvedimu.
– Niekas negali pasakyti, kas bus už 2 metų. Jeigu mes turėsim kokią rimtą krizę ir mums prisireiks mažinti atlyginimus – gali būti ir taip. Juk atlyginimai ne visada didėja. Aš esu iš tų žmonių, kurie pergyveno 3 krizes nepriklausomoje Lietuvoje. Aš labai gerai atsimenu 2008 m. krizę ir manau, kad daugelį žmonių mažinimai palietė. Realiai įmonės bankrutavo, nebeturėjo pinigų, kaip sumokėti atlyginimus. Mes šiandien esame priklausomi ir nuo cikliškumo, ir nuo mūsų ekonominės stiprybės. Po 2020 m. pasikeitus Europos pinigų srautui į Lietuvą, jeigu jų nebus, ar mes galime pagalvoti, kas atsitiks Lietuvoje?
Šiandien aukštasis mokslas universitete, vykstantys tyrimai didžiąja dalimi yra finansuojami europiniais pinigais. Infrastruktūra didžiąja dalimi yra finansuojama europiniais pinigais. Jeigu tų pinigų nebus, kaip mes įsivaizduojam savo valstybės ateitį? Kuo mes pakeisim tuos europinius pinigus? Tik tuo, kuo mes galim būti stiprūs ir konkurencingi.
– Ar tokie susitarimai leis numatyti, kuo pakeisti europinius pinigus? Kam išvis reikalingi tokie deklaracijų rinkiniai? Turėtų būti pasirašytas atskiras susitarimas dėl algų kėlimo – tai suprantu, labai konkretu ir aišku. O čia – 5 sritys, kuriose reikia permainų. Apie tai kalbama metai iš metų, visą nepriklausomybės laikotarpį.
– Aš manau, kad iš to gali sekti ir labai konkretūs susitarimai. Čia yra susitarimas apie svarbias 5 sritis ir krypčių ideologiją. O po to gali sekti stiprūs susitarimai, jeigu matysim, kad jie reikalingi. Mes esame sutarę padaryti komitetą iš trijų šalių, kurie kas ketvirtį rinksis ir žiūrėsim, ar situacija pagal sutartas kryptis keičiasi, ar ne. Tam reikia monitoringo. Kiekvienam susitarimui reikia žiūrėti, ar laikomasi susitarimo. Bet aš esu šalininkas susitarimo, nes susitarimai leidžia mums judėti į priekį.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
