Kaip sakė premjeras Saulius Skvernelis, ateinančių metų biudžetas bus pirmasis perteklinis per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją. Taip pat pirmą kartą planuojama skirti 2 proc. BVP krašto gynybai.
Vyriausybė taip pat didžiuojasi, kad 2018-ųjų biudžetas itin socialiai orientuotas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriama daugiau nei 500 mln. eurų. Planuojama, kad kitų metų valstybės pajamos, palyginus su šių metų, išaugs 7 proc.
Taip pat numatoma, kad 13 proc. turėtų padidėti „Sodros“ įplaukos, o 11 proc. – privalomojo sveikatos draudimo (PSD). Biudžeto projekte kalbama ir apie dešimtadaliu didesnius savivaldybių biudžetus.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, kitais metais daugiau pajamų gaus apie 600 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, nes bus didinamos pensijos.
Seimas po pateikimo pritarė biudžeto projektui. Dabar jis bus svarstomas visuose Seimo komitetuose.
Pirmas projekto svarstymas numatytas lapkričio 23-ąją, o antrasis – gruodžio 7-ąją.
Po balsavimo pirmojo Seimo pirmininko pavaduota Rima Baškienė sakė, kad beveik 3 valandas tribūnoje stovėjęs finansų ministras Vilius Šapoka yra ištvermingiausias ministras. „Pelnėte tokią nominaciją“, – sakė R.Baškienė.
Biudžetu tiki
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad jo vadovaujama frakcija Vyriausybės pateiktam biudžetui ketina pritarti.
„Tie prioritetai, kurie yra sudėstyti šiame biudžete, jie yra sąmoningai sudėstyti taip, kad Lietuvoje mažintų skurdą ir aš nesiplėsdamas pasakysiu, kad tokio biudžeto Lietuvos istorijoje nėra buvę“, – žurnalistams sakė R.Karbauskis.
Pats Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis sakė, kad biudžeto pokyčius savo gyvenime pajus kiekvienas šalies gyventojas.
„Jeigu kalbame apie žmones, kurie uždirba minimalius atlyginimus, turi vaikų, priklausant nuo vaikų skaičiaus, tos mėnesinės pajamos padidės. Pensininkams nuo sausio 1-osios bazinė pensija padidės“, – tikino premjeras.
Jis sakė, kad gyventojai didėjančias pajamas turiu pajausti ir per NPD, didėjančią minimalią algą. Ministras pirmininkas pabrėžė, kad gyvenimo pagerėjimą tikrai pajaus tie, kurie šiai dienai gyvena sunkiausiai.
Planavo palikti salę
Finansų ministrui Viliui Šapokai pristačius ir visus lydinčiuosius klausimus, Seimo salėje kilo ginčas dėl to, kaip parlamentarai gali užduoti klausimus kiekvienam įstatymo projektui. Konservatoriai tikino, kad skirtas laikas tėra pajuoka ir planavo palikti salę.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis sakė, kad diskusijai laiko net nėra suplanuota.
„Mes svarstome svarbiausią metų įstatymų projektus. Mes jaučiame, kad galimybės pasisakyti ir paklausti tikrai nėra. 20 minučių visiems klausimams yra tiesiog pajuoka. Mes esame pasirengę palikti salę, kad valdantieji galėtų patys priimti biudžetą. Nes diskusijai laiko palikta nėra“, – Seimo salėje sakė G.Landsbergis.
Tam pritarė ir liberalė Aušrinė Armonaitė.
Seimo pirmininko pirmoji pavaduota Rima Baškienė visgi parlamentarus nuramino.
„Finansų ministras pateikė įstatymo projektus lydinčiuosius. Gal galime tiesiog grupuoti ir klausimams skirti po minutę? Nes dabar laiką mes gaištame“, – sakė „valstietė“.
Opozicija nepalaiko
Nors premjeras ir valdantieji apie kitų metų biudžetą kalba viltingai, opozicija yra nusiteikusi priešingai. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė manantis, kad premjeras visuomenei žada aukso kalnus, bet konservatoriai mato daug tuščių pažadų.
„Akivaizdu, kad pinigai yra skirstomi dideli, bet jie, kaip ir anksčiau buvo įprasta, yra pabarstomi visose kryptyse. Tai reiškia, kad jeigu turime didžiausią problemą – didėjančią atskirtį, mes visiems vienodai padalinsime biudžeto pinigus, tai visi ir toliau liks vienodai tokie patys – skurstantys arba turtingesni“,- kalbėjo G.Landsbergis.
Anot konservatorių lyderio, jei pensijos bus keliamos visiems vienodai, tai tie, kurie gauna didesnes senatvės išmokas arba bent tokias, kad būtų galima oriai gyventi, akivaizdu, kad būtent tos pensijos daugiausiai ir didės. Tie, kurie šiai dienai gauna mažiausias pensijas, didėjimo gali praktiškai ir nepajusti.
„Didysis biudžeto uždavinys – sumažinti atskirtį ir turtinę nelygybę Lietuvoje yra nepasiektas ir nebus pasiekiamas. Premjero nepaskaičiuoti ir niekuo nepagrįsti pažadai didina įtampą Lietuvoje“, – kritikos Vyriausybės pasiūlytam biudžetui negailėjo TS-LKD pirmininkas.
Paklaustas, koks turėtų būti biudžetas, kad situacija keistųsi į gerąją pusę, G.Landsbergis atsakė, kad pirmiausia, biudžeto pinigai neturėtų būti skirstomi ne visiems po tokį patį procentą. Jo nuomone, reikia įvardinti tas grupes žmonių, kurie šiuo metu susiduria su didžiausiais sunkumais, tarp kurių yra ir valstybės tarnautojai, kuriems atlyginimai jau seniai nėra kelti, taip pat pensininkai.
Planuojamas perteklinis biudžeto planas užkliuvo ir kitai opozicijos atstovei.
TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė, po finansų ministro Viliaus Šapokos kitų metų biudžeto pristatymo, turėjo pastabų. Ji ministro paklausė, kokiu pagrindu Vyriausybė skaičiuoja perteklinį biudžetą. Nes jei taip elgtųsi privačios įmonės, būtų apkaltintos apgaulingos apskaita.
„Daug gerų žodžių sau Vyriausybė skiria, planuodama, kad biudžetas bus perteklinis. Bet kiek šis planas atitinka fiskalinės drausmės įstatymus? Nes tokią įdomią apskaitą jūs demonstruojate aiškinamajame rašte. Ir už tokį atskaitos tašką, nuo kurio pagerinote rezultatą vienu procentiniu punktu. Jei įmonės, kurios moka mokesčius, jei jos skaičiuotų taip kaip jūs, veikiausiai gautų net apgaulingos apskaitos titulą. Kokius teisiniu pagrindu pasitvirtinote šiuos rodiklius?“, – Seime klausė konservatorė I.Šimonytė.
Finansų ministras Vilius Šapoka skubėjo opozicinės frakcijos atstovę nuraminti. Šią praktiką naudoja ir Europos komisija.
„Rėmėmės ta metodologija, kurią remiasi ir Europos komisija. Rodikliai būna užšaldomi, kad būtų galima planuoti biudžetą, taip daroma visada. Jeigu mes suktume kiekvieną skaičių, kaip jis keičiasi kasdien, tai nerastume to taško. O Europos komisija tokį mūsų požiūrį patvirtino“, – sakė finansų ministras.
Biudžeto pajamos sieks 16,082 mlrd. eurų, o išlaidos – 15,839 mlrd. eurų. Minimali mėnesinė alga nuo kitų metų didės 20 eurų iki 400 eurų. Išlieka 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas šildymui, bet brangs cigaretės, nes didės tabako akcizas.
Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) išaugs 70-ia eurų iki 380 eurų. Atsisakoma papildomo NPD tėvams, auginantiems vaikus, – vietoje jo bus skiriama 30 eurų išmoka vaikui, kurią gaus visos šeimos, nepriklausomai nuo jų pajamų.
Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.
Pradėjęs svarstyti svarbiausius šalies finansų dokumentus, Seimas plenarinių posėdžių neberengs, todėl biudžeto projektas bus nagrinėjamas parlamentiniuose komitetuose, o parlamentarai galės teikti siūlymus, kokioms sritims kitais metai didinti ar skirti papildomą finansavimą.
