Liberalų sąjūdis per Seimo rinkimų kampaniją gavo neteisėtą nepiniginę auką, kurią turėjo deklaruoti, bet to nepadarė, taip šiurkščiai pažeisdamas įstatymus.
Taip vakar beveik vienbalsiai nutarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), įvertinusi su liberalais susijusio Taikomosios politikos instituto partijos nariams rengtus rinkimų kampanijos mokymus.
Po tokio rinkimų prievaizdų sprendimo partija gali netekti biudžeto dotacijų.
Negana to, korupcijos bylos tyrimą kontroliuojantis prokuroras Justas Laucius vakar paskelbė, kad teisėsauga nusitaikė ir į kitus buvusius partijos vadovybės atstovus, taip pat su jais susijusias viešąsias įstaigas ir labdaros fondus.
Nieko keista, kad po tokių kirčių ėmė byrėti Liberalų sąjūdžio vadovybė, – pasitraukė trys vicepirmininkai, apie atsistatydinimą prabilo ir pirmininkas Remigijus Šimašius.
Mokymai – neteisėta dovana
J.Laucius pasiprašė įsitraukiamas į VRK tyrimą dėl to, kad prokurorai yra pateikę oficialius įtarimus kyšininkavimu buvusiam Seimo nariui ir vienam buvusių pagrindinių partijos aparato veikėjų Šarūnui Gustainiui.
Teisėsauga įtaria, kad Š.Gustainis iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, kurį po to panaudojo savo įkurto ir vadovaujamo Taikomosios politikos instituto veiklai. O ši įstaiga – ir su liberalais susijusi organizacija.
Todėl prokurorai paprašė VRK įvertinti, ar šio instituto surengti ir apmokėti (buvo atseikėta 45,3 tūkst. eurų) mokymai „Ready to win“ („Pasirengę laimėti“), kuriuose pernai dalyvavo beveik vien Liberalų sąjūdžio nariai, gali būti vertinami kaip auka ir paslauga partijai.
Iš maždaug 90 mokymuose dalyvavusių asmenų kone 80 buvo partijos nariai, pusė jų po to dalyvavo Seimo rinkimuose.
VRK darbo grupė, atlikusi savo tyrimą ir išnagrinėjusi dokumentus, paskelbė, kad tai iš tiesų buvo visai partijai naudinga dovana, kuria rūpinosi, pačiuose mokymuose dalyvavo ir juos reklamavo tuomečiai Liberalų sąjūdžio vadovai.
Vakar tokią griežtą darbo grupės išvadą patvirtino ir VRK – ji konstatavo, kad partija šiurkščiai pažeidė įstatymus.
Liberalų sąjūdžiui gresia netekti beveik 400 tūkst. eurų dotacijos, kuri turėjo būti sumokėta šį pusmetį.
Tai šiai partijai reikštų finansinį badą, nes ji turi daugiau kaip pusę milijono eurų skolų, o sąskaitoje – vos apie 102 tūkst. eurų.
Grėsmė – ir kitoms partijoms
VRK posėdyje dalyvavęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Vilniaus meras R.Šimašius tvirtino, kad partija smarkiai atsinaujino ir neturi beveik nieko bendra su senaisiais partijos vadovais, pirmiausia Eligijumi Masiuliu, kuris į korupcijos skandalą pateko praėjusių metų gegužę.
Be to, politikas tvirtino ir pats ne itin žinojęs apie tuos mokymus, nors pats juose dalyvavo kaip lektorius.
R.Šimašiaus tvirtinimu, partija neturėjo nieko bendra su tais mokymais ir negavo iš jų jokios aiškios kolektyvinės ir apčiuopiamos naudos. Anot liberalų lyderio, tuos mokymus organizavo tik Š.Gustainis, tai buvusi jo „saviveikla“ siekiant pakelti savo vertę ir prestižą partijoje prieš rinkimus.
Kita vertus, pasak R.Šimašiaus, panašūs mokymai, kaip ir pati tokių institutų veikla, – paplitęs reiškinys visose partijose, bet iki šiol nebuvo nelegalus.
Todėl VRK sprendimą liberalų vedlys įvertino ir kaip grėsmę kitoms partijoms.
Skėsčiodamas rankomis politikas svarstė, kad gal jis per rinkimų kampaniją kaip naudą partijai turėtų deklaruoti ir savo automobilio degalus ar kavinėje nusipirktus cepelinus.
Žadami nauji tyrimai
Tačiau VRK priminė R.Šimašiui įstatymus, kurie draudžia juridinių asmenų paramą partijoms ir kuriuose esą viskas aiškiai surašyta.
O VRK posėdyje dalyvavęs prokuroras J.Laucius buvo itin lakoniškas – į daugelį R.Šimašiaus klausimų atsikirto „neturįs įpročio“ apie bylas kalbėtis su tų bylų herojais.
Tačiau vienas prokuroro sakinys liberalams turėjo sukelti dar daugiau nerimo: „VRK prašysime išvados ir dėl kitų asmenų, kurie priklausė partijos vadovybei, ir su jais susijusių fondų ar viešųjų įstaigų.“
Garsiai – apie permainas
Netgi nelaukdami vakarykščio VRK sprendimo savo postus paliko trys Liberalų sąjūdžio vicepirmininkai iš aštuonių – europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo narys Vitalijus Gailius ir Joniškio rajono savivaldybės tarybos narys Marcijonas Urmonas.
„Liberalų sąjūdžiui reikalingos greitos ir ryžtingos permainos.
Mes esame apie tai atvirai kalbėję ne kartą ir tebemanome, kad partijos vadovybės požiūris į esamą situaciją ir išeitis iš jos privalo keistis iš esmės, būti tiek savikritiškas, tiek vienijantis bendram ateities darbui.
Šiandien priimame sprendimą atsistatydinti iš partijos pirmininko pavaduotojo pareigų, nes tikimės, kad šiuo žingsniu paskatinsime būsimus pokyčius“, – pareiškė vicepirmininkai laiške, adresuotame R.Šimašiui.
Besitraukiantys iš postų liberalai taip pat pareikalavo sušaukti tarybos posėdį, kuriame būtų sutarta dėl labai konkretaus partijos pokyčių veiksmų plano.
Po tokio bendražygių žingsnio apie galimybę atsistatydinti iš Liberalų sąjūdžio pirmininkų užsiminė ir R.Šimašius.
Anot politiko, jis užėmė šį postą norėdamas atnaujinti partiją, tačiau dabar jam gali tekti pasitikrinti pasitikėjimą.
