– Lietuvoje vis populiarėja Konstitucijos egzaminas. Kaip manote, ar jis Lietuvai reikalingas?
– Esu prieš įvairius egzaminus ir tikrinimus. Konstituciją reikia turėti po ranka kaip Bibliją. Paskaityti, kai iškyla klausimų dėl mano, kaip žmogaus, piliečių teisių, kai valdžia pradeda lįsti ir domėtis, ką aš valgau, ką geriu ir su kuo miegu. Tokiais atvejais reikia skaityti Konstituciją ir kalti valdžiai per nagus Konstitucijos straipsniais.
Puikus Suomijos pavyzdys: ten ketvirtoje klasėje kiekvienas dovanoja ne tautinius drabužius, o Konstituciją. Kiekvienas suaugęs suomis savo namuose turi Konstituciją. Lietuvoje ji galėtų būti dovanojama vietoj „Pirmoko paso“. Šiuo metu leidžiamas „Pirmoko pasas“ kainuoja kelis kartus brangiau nei kukli Lietuvos Konstitucijos knygelė.
Egzaminus laiko žmonės, kurie žino, kas yra Konstitucija, ją pavarto, o juk reikėtų, kad kiekvienas žmogus nuo močiutės giliausiame kaime iki miesto kiemsargio žinotų, kas yra Konstitucija, ją turėtų po ranka ir pasiskaitytų tai atvejais, kai juos pradeda engti kaip piliečius.
– Ar šių dienų Konstitucija atliepia mūsų gyvenimo aktualijas?
– Mūsų Konstitucija – stebuklas. Pirmoji lietuvių karta išgyveno 20 metŲ su tuo pačiu šalies įstatymu. Tą Konstituciją parašė aštuonių skirtingų, tarpusavyje susipjovusių politinių jėgų atstovai, bet jie sugebėjo vienas į kitą įsiklausyti. Ši Konstitucija atlaikė ir prezidento apkaltą, ir tapšnojantį ant Konstitucijos prezidentą, su šia Konstitucija įstojome į NATO ir Europos Sąjungą, tebeturime spaudos ir žodžio laisvę. Ši Konstitucija nėra ideali, bet ji tikrai nėra pasenusi.
Visi norai ją kaitalioti, net pastarasis įžūlus Seimo narių bandymas jau kelintą kartą Konstituciniam Teismui priminti tą pačią temą, kad Pilietybės įstatymą keistų ne tauta referendumu, o tik grupelė Seimo narių, yra pasikėsinimas į Konstituciją.
– Regis, Lietuvoje yra tokių stringančių klausimų kaip pilietybės suteikimo ar dvigubų raidžių rašybos įteisinimas...
– Dvigubų raidžių rašyba Konstitucijoje yra išspręsta, tik niekas nenori to matyti. Konstitucija gerbia šventą privačios nuosavybės teisę, o žmogaus vardas ir pavardė yra jo privati nuosavybė. Jei mes teisingai skaitytume Konstituciją, dvigubos „w“ problemos Lietuvoje nebūtų.
Per 25 metus mūsų Konstitucija nepaseno, be to, ji yra gyvas organizmas. Kiekvienas Konstitucinio Teismo išaiškinimas ją šiek tiek keičia – arba praplečia jos ribas, arba siaurina. Juk ir 1992 metais Liberalų sąjunga siūlė, kad žeme būtų galima disponuoti laisvai, nes tai – žmogaus nuosavybė. Anuomet teko sutikti su tam tikru kompromisu, bet juk iš esmės dabar žemė gali savininką keisti beveik laisvai. Tiesa, tam dar priešinasi R.Karbauskio klika, bet anksčiau ar vėliau konstitucinės teisės, kad jei turiu žemę, galiu ja disponuoti, įsigalios, juk nuosavybė – šventa ir niekas negali jos apriboti.
Iš esmės viskas Konstitucijoje yra surašyta ir jei ji išgyveno ketvirtį amžiaus, tai gali gyventi ir ilgiau, nes šiaip jau būtų numirusi, jei būtų buvusi kurios nors politinės jėgos kūrinys...
– Kaip manote, kokios priemonės pagelbėtų, kad Konstitucija kiekvienam lietuviui būtų arčiau širdies, o ne tik knygelė, kuri skirta kažkam kitam?
– Knygelę reikia įgalinti ir įprasminti. Jei ji tik bus mėtoma, o ne skaitoma, tai ir liks tolimu dalyku. Kiekvienas laisvas žmogus turėtų savo vaikams perteikti laisvės siekį. Prie to turi prisidėti ir mokykla: jei nė vienas mokytojas per metus neužsimena nė apie vieną Konstitucijos straipsnį, kažkas blogai ne su Konstitucija, o su piliečiais.
Jei kiekvienas lietuvis bent kartą per mėnesį nors kartą atsiverstų Konstituciją, valdžios išsidirbinėjimas po kelerių metų sumažėtų apie 15 proc.
