„Karvė nesupranta, kad mes persukame laiką. Ji turi ciklą, kada turi būti melžiama. Galbūt augalininkystėje to nejuntama, bet gyvulininkystėje labai juntama“, – prieš metus sakė politikas.
Panašu, kad R. Karbauskis turi bendraminčių ir konservatorių gretose, kurie jau ėmėsi darbų, kad laikas nebūtų persukamas.
Siūlo laikrodžių neliesti
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydamas pateikti informaciją, ar Vyriausybė (ankstesnioji ar dabartinė), kaip nurodyta minėtame Seimo nutarime, atliko vasaros laiko įvedimo poveikio analizę ir, atsižvelgusi į jos rezultatus, pateikė/nepateikė Europos Komisijai siūlymą pakeisti Direktyvos 2000/84/EB nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje.
„Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad laiko kaitaliojimas gyventojams nepriimtinas, tačiau norėtųsi, kad tai dar kartą pasitikrintų Vyriausybė ir kreiptųsi į Europos Komisiją dėl leidimo nekeisti laiko“, – sakė J. Razma.
Pats J.Razma diskomforto nejaučia
Pats politikas naujienų portalui lrytas.lt prisipažino, kad nepatogumų dėl laiko persukimo nejaučiantis, bet nuolat girdintis skundus, jog žmonės dėl nesidžiaugia.
„Aš pats jautriai neišgyvenu, bet yra jautresnių žmonių, juk yra kaimo žmonės, kurie turi tam tikrą savo gyvenimo ritmą... Tai žmonėms sukelia diskomfortą, nervingumą ir reikia kelių savaičių, kol žmogus prie laiko pokyčių prisitaiko. Bet kam tai daryti? Ar tikrai ekonominiai rodikliai, tokie kaip elektros suvartojimas, yra tokie reikšmingi? Greičiausiai nėra didelių sutaupymų“, – kalbėjo J. Razma.
Tiesa, net jei ir būtų imątsi labai ryžtingų veiksmų, kad Lietuva nesukiotų laikrodžio rodyklių, anot J.Razmos, geriausių atveju sprendimas būtų priimta stik po 3-4 metų, mat pati ES šį klausimą svarsto kas penkerius metus.
Politikas patikino, kad jau laikas ruošti namų darbus ir pradėti pokalbius Europos Sąjungos struktūrose: „Nematau rimto pagrindo, kodėl toks klausimas turėtų būti reguliuojamas visos ES mastu? Suprasčiau, jei visoje ES būtų viena laiko juosta.
Specialistas: „Mūsų organizmas puikiai adaptuojasi“
Miego specialistas Audrius Alonderis teigė, kad Lietuvoje nėra atlikta jokių tyrimų apie laiko persukimo įtaką žmonių sveikatai ar saugumui keliuose. „Kai kuriose valstybėse tokių tyrimų būta, tačiau jų rezultatai nevienareikšmiai. Vieni atskleidė, kad ženklių eismo saugumo ir žmonių sveikatos pokyčių dėl to nepasitaiko, o kiti tyrimai rodo, kad laiko persukimo dienomis padaugėja besikreipiančių dėl širdies ir kraujagyslių ligų bei padidėja avaringumas keliuose. Bet kuriuo atveju, skaičiai nėra drastiški ar verčiantys kelti klausimą, ar verta persukinėti laiką“, – kalbėjo specialistas.
Anot jo, vis tik tam tikras diskomfortas, kad tenka prisitaikyti prie naujo laiko, jaučiamas. „Galbūt tai lemia šiek tiek padidintą nervingumą, kuris atsiliepia neatidumu keliuose ir dėl to atsiranda didesnio autoįvykių skaičių rizika“, – sakė A.Alonderis.
Tiems, kurie sunkiai priima laiko pokyčius, specialistas patarė bandyti įtikinti save, kad valandos laiko persukimas nėra toks svarbus ir gyvenime yra kur kas svarbesnių dalykų. „Tai juk nėra visą laiką trunkantis diskomfortas. Mūsų organizmas prie tokio pokyčio puikiai adaptuojasi per savaitę ar dvi“, – teigė jis.
„Tie žmonės, kurie turi miego sutrikimų, kenčia nuo nemigos, tai būtent jiems šie sutrikimai paaštrėja, bet tai nėra ženklūs negalavimai. Jei vis tik ir reikėtų vartoti nestiprių migdomųjų, tai vos dieną ar dvi, kol adaptuojamasi“, – kalbėjo medikas ir pridūrė, kad privalu subalansuoti gulimosi ir kėlimosi laiką ir taip bus išvengta streso.
