Panevėžietis Arūnas Ruseckis per motinos laidotuves ne tik gedėjo artimiausio žmogaus, bet ir kaito iš gėdos prieš kaimynus ir velionės bičiulius.
Jam buvo nepatogu net paaiškinti, kodėl palydėti motinos į amžino poilsio vietą negalėjo pagal nusistovėjusias tradicijas su dvasininko maldomis.
Liberiškyje gimusi, augusi ir praėjusią savaitę čia akis užmerkusi 83 metų Emilija Ruseckaja visą gyvenimą buvo tikinti ir bažnyčią lankanti parapijietė, tačiau kunigas atsisakė ją laidoti su religinėmis apeigomis.
Velionės artimųjų teigimu, Naujamiesčio Šv.apaštalo Mato bažnyčios klebonas Raimondas Kazlauskas taip pasielgė todėl, kad velionė kalėdojimo metu bažnyčiai nepaaukojo pinigų.
Velionės šeima teigė dėl dvasininko elgesio patyrusi didžiulį stresą ir buvusi pažeminta.
„Iš Sibiro su artimųjų palaikais parveža ir šunų kaulus, juos pašventina ir palaidoja, o čia atsisakė laidoti savo parapijos žmogų. Man nereikia nei atsiprašymų, nei to kunigo šventinimų, noriu tik, kad kiti žmonės žinotų, kas skaudžią gyvenimo valandą ir jiems gali nutikti“, – kalbėjo velionės sūnus A.Ruseckis.
Ilgai naršė aukotojų sąrašą
E.Ruseckaja mirė užpraeitą trečiadienį.
Ketvirtadienį iš ryto A.Ruseckis su seserimi pasibeldė į Naujamiesčio kleboniją, ketino prašyti kunigo, kad jis palydėtų mirusiąją į paskutinę kelionę pagal visus katalikų papročius.
„Mama visą gyvenimą sunkiai dirbo fermose, užaugino mus, tris vaikus. Kiek galėjo, tiek į bažnyčią ėjo, kiek pajėgė, tiek aukojo. Jautėme pareigą ją palaidoti su religinėmis apeigomis“, – sakė A.Ruseckis.
Ketverius metus Naujamiestyje dirbantis klebonas R.Kazlauskas velionės artimuosius sutiko keistai: ne paguodos žodžiais, kaip dera sielų ganytojui, o tarsi skrupulingas buhalteris.
Išgirdęs prašymą dėl laidotuvių kunigas iškart išsitraukė užrašų knygelę, puolė jos vartyti ir atidžiai skaitinėti.
„Supratau, kad jis varto aukojančiųjų sąrašus ir juose ieško mamos pavardės. Vartė ilgai, daugiau nei 10 minučių, vis paklausinėdamas apie mamos kaimynus. Garsiai pasvarstė, jog ir vieni, ir kiti kaimynai kalėdojant aplankyti, pinigų davė, o ji neįrašyta, matyt, todėl, kad gal neįsileido kalėdojančio klebono.
Galiausiai neradęs mamos tuose sąrašuose jis garsiai, net pliaukštelėdamas, užvertė knygelę ir pasakė, kad jos nelaidos, – atsisako tai daryti“, – sukrėtusį vizitą prisiminė A.Ruseckis.
Buvo įspėję, kad godus
Vyras ir jo sesuo buvo tokie priblokšti, kad nepajėgė su klebonu ginčytis. Į jų žodžius, kad velionė buvo tikinti, R.Kazlauskas visai nereagavo ir kartą papurtęs galvą parodė, jog pokalbis baigtas.
„Prieš važiuodamas pas kleboną buvau visokių gandų prisiklausęs. Žmonės įspėjo, kad duočiau pinigų negailėdamas, sakė, jog už 50 eurų jis tik laidojimo salę pašventina ir išlekia lyg akis išdegęs, o jei duodi 100 eurų, ir iki kapų palydi“, – kalbėjo A.Ruseckis.
Vyras prisipažino, jog buvo pasiruošęs 200 eurų, bet vienu metu, kai kunigas tėškė, kad velionė bažnyčiai neaukojo, išsigando, jog tiek gali neužtekti, pamanė, kad dvasininkas gal priskaičiuos kelerių metų aukų skolą ir paprašys tūkstančio eurų.
Nesuvokiama, kodėl atstūmė
„Esu ramus žmogus, bet negalėjau atsitokėti gal penkiolika minučių, kol galiausiai tariau seseriai: eikime iš tų šėtono namų“, – jaudindamasis pasakojo panevėžietis.
Klebono pavaryti juodu nuvažiavo į laidojimo salę Liberiškyje, ten netrukus buvo atvežtas ir karstas su palaikais.
Besirenkantiems giminaičiams A.Ruseckis turėjo prisipažinti, kad prie karsto kunigo nebus, ir neslėpdamas paaiškino, kodėl. Visi buvo išsigandę ir pasibaisėję.
„Internete susiradau Panevėžio vyskupijos kontaktinius duomenis ir paskambinau. Norėjau sužinoti, ar gali kunigas taip elgtis. Jie manęs atsiprašė, siūlė atsiųsti kitą kunigą, bet mes, šeima, jautėmės taip įžeisti, kad nebenorėjome su Bažnyčia turėti jokių reikalų“, – pasakojo vyras.
Visas kaimas ūžė
Teko greitai rengti kitą laidotuvių scenarijų. Situaciją išgelbėjo giedotojai iš Kauno – jie pasirūpino, kad šermenys vyktų su religinėmis maldomis ir giesmėmis, apeigomis prie kapo duobės.
Kad ir kaip sklandžiai viskas vyko, kaimas vis tiek ūžė: dar nėra buvę, kad kunigas atsisakytų ką nors laidoti. Net didžiausią pavargėlį, benamį ar girtuoklį anapilin palydi su Dievo žodžiu, o čia dorai amžių nugyvenusi senolė atstumta.
„Susirinko ir žilaplaukės mamos klasės draugės – ir joms turėjau aiškintis, kodėl kunigo nebus. Moterys iš nuostabos išsižiojo, sakė, protu nesuvokiama, kaip sielų ganytojas gali šitaip įžeisti velionės artimuosius ir pažeminti mirusiąją.
Kiek mama bažnyčiai aukojo – jos reikalas. Nežinau, ar kunigai pasižymi, kiek kas aukoja po kiekvienų mišių.
Visa šeima esame krikštyti ir bažnyčią pagal galimybes lankantys. Tad nė pagalvoti negalėjome, kad gedulo dieną sulauksime tokio atstūmimo“, – išgyvenimais dalijosi A.Ruseckis.
Nefiksuoja, kas davė pinigų
„Melagiai tie žmonės, tegul nekalba neteisybės“, – atsiliepęs telefonu išrėžė R.Kazlauskas.
Paprašytas patikslinti, ką jie meluoja, klebonas jau kitaip pasuko kalbą: „Čia mano ir jų reikalas. Koks dabar skirtumas, kas jiems buvo pasakyta? Kodėl jums turiu atlikti išpažintį?“ Vis dėlto paprašytas paaiškinti, kodėl atsisakė laidoti senolę, R.Kazlauskas atsakė, kad bažnyčia – ne ritualinių paslaugų biuras.
Atėję tartis dėl laidojimo pirmiausia turėtų prašyti mišių už mirusįjį, o ne tik: „Gal galite palydėt į kapines?“, tarsi iškirpus vieną dalį.
R.Kazlauskas vis bandė apibendrinti, jog kunigai į laidotuves kartais kviečiami lyg klounai pavaidinti, tik dėl akių, kad žmonės pamatytų, kokie geri vaikai ir kaip gražiai su kunigu mirusiuosius palydi.
Bet jis aiškiai taip ir nepasakė, kodėl nelaidojo velionės E.Ruseckajos.
„Sakau, ko jūs iš manęs norit? Tik palydėti į kapines? Atsiprašau, aš tokių paslaugų neteikiu. Jei būtų prašę mišių, būčiau sutikęs. Jei jau tokie tikintys, tai žino, kad bažnyčia gyvena iš aukų, kunigas nesako, kiek tai kainuos: kiek galite, tiek ir paaukokite“, – kalbėjo jis.
Jei ne pinigai ir ne aukos dydis svarbiausia, kodėl nelaidojo senolės?
„Lankykit bažnyčią ir viską suprasit“, – R.Kazlauskas paauklėjo ir žurnalistę.
„Nelydime mes į kapus“, – dar kartą dvasininkų poziciją išsakė jis.
Suabejojus, ar tai tiesa, nes Naujamiesčio gyventojai tikino, jog kunigas kuo puikiausiai laidojimo apeigų komplektą išskirsto dalimis: už 50 eurų tik karstą pašventina, už 100 eurų lydi ir į kapus, jis visai supyko ir liepė korespondentei kreiptis į gydytojus.
Paklaustas apie aukojančiųjų sąrašą R.Kazlauskas užtikrino, kad tokio net nėra, turįs tik parapijiečių sąrašą.
