Ir kairieji, ir liberalai su savo rėmėjais netrukus atsidurs sudėtingose kryžkelėse

Lakštingala negali nečiulbėti, o Lietuvos partijos negali nesidauginti ir neskleisti vis naujų pumpurų. Tiesa, kartais jie būna dirbtiniai, tik kitaip pavadinti.

Ir kairiosios, ir liberaliosios stovyklų artimiausiu metu laukia ne vienas iššūkis. Kartu sudėtingose kryžkelėse atsidurs ir šių politinių jėgų rėmėjai.<br>V.Balkūno nuotr.
Ir kairiosios, ir liberaliosios stovyklų artimiausiu metu laukia ne vienas iššūkis. Kartu sudėtingose kryžkelėse atsidurs ir šių politinių jėgų rėmėjai.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 2, 2017, 7:13 AM

Antai kairiųjų atskilėliai jau tuomet, kai Seime įsteigė Socialdemokratų darbo frakciją, buvo suplanavę, kad šis pavadinimas tiks ir naujai partijai.

Socialdemokratų darbo partija turi būti įkurta greitai – gal net šiemet. Vienas būsimų naujo darinio vadovų G.Kirkilas paskelbė, kad tikimasi nesunkiai surinkti 2 tūkst. partijos steigėjų parašų.

Išties, tai neturėtų būti sunki užduotis, o įsteigti partiją – dar lengvesnė.

Juk įstatymai numato, kad net ne visi iš pasirašiusiųjų privalo dalyvauti steigiamajame suvažiavime – jo delegatams, kurių gali būti kad ir dešimt, pakanka turėti signatarų įgaliojimus.

Aišku, naujoji partija neturėtų būti tokia butaforija, kokios buvo, pavyzdžiui, Tautos prisikėlimo ar „Drąsos kelio“. Vis dėlto kyla klausimas: kas bus jos nariai?

Atskalūnai tikisi, jog su jais žengs tie socialdemokratų skyriai, kurie per visuotinę skyrių apklausą, pasibaigusią Seimo frakcijos skilimu, pareiškė, jog reikia iš naujo derėtis dėl koalicijos su „valstiečiais“, arba norėjo likti valdžioje.

Dar vienas taikinys – merdėjanti Darbo partija, formaliai tebeturinti tūkstančius narių ir neblogą infrastruktūrą visoje Lietuvoje. Būtent tokį naujosios partijos planą atskleidžia pavadinime esantis žodis „darbo“.

Žinoma, ta dalis socialdemokratų, kurie netroško nei partijos išėjimo į opoziciją, nei jos vadovybės skilimo, išties turėtų paremti buvusius lyderius. Tarkime, tai gali padaryti Jonavos skyrius, seniai esantis buvusių kairiųjų ministrų R.Sinkevičiaus ir jo sūnaus M.Sinkevičiaus tėvonija.

Bet abejotina, ar persigrupavimas būtų masinis reiškinys, kuris smarkiai išsiūbuotų Socialdemokratų partijos vadovo G.Palucko laivą. Juk net daugelį tų, kurie lyderiu nepatenkinti, gali apnikti savaime suprantamos abejonės: kurių galų išeiti iš partijos, kai vyrauja triuškinama dauguma, ir nerti į nežinią?

Taigi svarus naujosios partijos rezervas gali būti būtent „darbiečiai“, kuriems jau vis vien, kuo būti – „leiboristais“ ar „socialdemokratais“.

Nepaisant viso to, naujosios partijos ateities perspektyvos – gana miglotos.

Pirma, rinkėjai iki šiol nebuvo linkę pulti į jokių atskalūnų, išėjusių po rietenų dėl valdžios, glėbį.

Antra, naujosios partijos lyderiai – jau gerokai pablukusios figūros. Vadinasi, iš esmės net nelabai svarbu, kuris jų bus paskelbtas naujuoju vėliavnešiu.

Vis dėlto net tokia politinė jėga turėtų dar labiau pasunkinti G.Palucko vadovaujamos partijos gyvenimą ir pastangas atsigauti.

Žodžiu, politinio žemėlapio kairėje bus dvi partijos, kurių būklė gali būti netgi panaši – abi balansuos ties patekimo į Seimą riba, tik G.Palucko partijai ji gali būti šiek tiek lengviau įveikiama.

Nekokie ir teisėsaugos įtarimų slegiamo Liberalų sąjūdžio popieriai, nors ši partija dar visai neseniai pretendavo tapti stipriausia šalyje ir viršūnėje užimti socialdemokratų vietą.

Po rinkimų prievaizdų smūgio, už šiurkščius finansavimo įstatymų pažeidimus atėmusių pusmečio biudžeto dotaciją, taip pat teisėsaugos grasinimų plėsti įtariamųjų ratą Liberalų sąjūdis desperatiškai blaškosi.

Buvo svarstomi net keturi keliai, kuriais būtų galima pasukti: tapti nauja partija keičiant iškabą; išsiskirstyti po vadinamuosius rinkimų komitetus; jungtis prie kitos partijos; likti su ta pačia iškaba.

Tiesą sakant, abejotina, ar galimybės išsiskirstyti arba jungtis prie kitų buvo realiai svarstytos. Greičiausiai tai tebuvo dūmų uždanga imituojant demokratinę diskusiją.

Natūralu, kad Liberalų sąjūdis pasiliko du svarstytinus variantus – likti su ta pačia iškaba arba pakabinti naują.

Kita vertus, tai galima pavadinti net ne diskusija, o kova dėl valdžios partijoje. Vadovybės byrėjimą sukėlę ir R.Šimašių privertę pasitraukti iš pirmininko posto vicepirmininkai P.Auštrevičius, V.Gailius ir M.Urmonas kalba apie naują partiją.

Taip iš liberalų vadovybės galbūt netgi būtų išstumtas R.Šimašius. Šios tendencijos ryškėja ir partijos frakcijoje Vilniaus taryboje, kur dalis atskalūnų jau atvirai nebepalaiko savo mero.

Tuo metu ir R.Šimašius, ir laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Gentvilas su savo šalininkais siekia išlikti prie vairo. Todėl jie priešinasi iškabos keitimui pagrįstai perspėdami, kad rinkėjai tuo ne tik nepatikės, bet net gali dar labiau nusivilti dėl tokių gudravimų.

Labiausiai tikėtina, kad liberalai liks su senąja vėliava, atsiduos likimui ir teisėsaugai, o į naujus partijos lyderius gali būti iškelta kokia nors labiau ar ne tiek kompromisinė, bet savarankiško politinio svorio neturinti figūra.

Bet neatmestina, kad trintis teisėsaugos spaudžiamame Liberalų sąjūdyje baigsis ir kokiu nors sprogimu. Bent dalis jo narių gali trenkti durimis deklaruodami, kad jų tikslas – sukurti visiškai naują ir skaidrią liberalią partiją.

Trumpai tariant, ir kairiosios, ir liberaliosios stovyklų artimiausiu metu laukia ne vienas iššūkis. Kartu sudėtingose kryžkelėse atsidurs ir šių politinių jėgų rėmėjai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.