LAT nusprendė palikti iš esmės nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą, priimtą 2016 metų spalį. Aukštesnės instancijos teismas tik patikslino rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei iš atsakovių – Kauno klinikinės ligoninės ir draudimo bendrovės.
Ieškinį nurėžė 10 kartų
Ligoninėje pražudyto vaikelio tėvai prašė priteisti milijono eurų neturtinę ir 4,4 tūkst. eurų turtinę žalą, tačiau Kauno apygardos teismas šią sumą sumažino 10 kartų – nuspręsta, kad gydymo įstaiga ir draudimo kompanija didžiulį skausmą patyrusiai šeimai turi atlyginti bendrą 102 602 eurų dydžio žalą.
Kaip atsakovės patrauktos Kauno klinikinė ligoninė (KKL), kurioje užgeso mažasis Domas, ir draudimo kompanija.
Vaistus supainiojusi buvusi slaugytoja V.Beleškienė byloje pripažinta trečiuoju asmeniu.
Pagal Kauno apygardos teismo sprendimą KKL įpareigota sumokėti sutuoktiniams Drėzams po 46 958 eurus neturtinės žalos, o draudimo bendrovės „Baltikums“ Lietuvos filialas – po 1041 eurą neturtinės žalos.
Sutuoktinių mažametei dukteriai iš draudikų priteisti 2896 eurai neturtinės žalos.
Be to, draudimo įmonė buvo įpareigota atlyginti šeimai 3708 eurų dydžio turtinę žalą.
Lietuvos apeliaciniam teismui šį Kauno teisėjos Albinos Rimdeikaitės sprendimą apskundė ir kūdikio tėvai, ir Kauno klinikinė ligoninė. Kol buvo paskelbtas aukštesnės instancijos verdiktas, praėjo daugiau nei metai.
Teisėja A.Rimdeikaitė nurodė, kad skirdama žalos dydžius vadovavosi susiklosčiusia teismų praktika panašiose bylose.
Požiūris į gyvybę – apverktinas
„Europos Sąjungoje vaiko gyvybė vertinama daug jautriau nei Lietuvoje. Mūsų valstybės požiūris į žmogaus netektį – nesuvokiamas sveiku protu, apverktinas.
Valdininkams išmokamos didesnės išeitinės kompensacijos nei gydymo įstaigose dėl personalo aplaidumo mirusių pacientų artimiesiems“, – piktinosi E.Drėzas.
Pavyzdžiui, daugiau nei 500 tūkst. litų (apie 142 tūkst. eurų) išeitinę išmoką iš bendrovės „Vilniaus energija“ buvo gavęs inovacijų direktorius Svajūnas Juodka – šie pinigai, kaip teigė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, jam buvo sumokėti iš vilniečių lėšų.
Apeliacinio teismo nutartį Drėzai greičiausiai skųs Lietuvos aukščiausiajam teismui.
Neatmetama, kad kūdikio netekę tėvai kreipsis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Ligoninė prieštaravo ieškiniui
Kauno klinikinės ligoninės atstovai dar vykstant ginčams pirmojoje teismo instancijoje tvirtino, kad kūdikio tėvų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra „akivaizdžiai neprotingai didelis“.
Jei būtų priteista visa suma, ligoninė patirtų ilgalaikių neigiamų pasekmių, susijusių su darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu, įrangos atnaujinimu, teikiamų paslaugų kokybe.
Tačiau kai kurie ligoninės žingsniai sukėlė abejonių, ar jai skirtos lėšos buvo panaudotos racionaliai.
Pavyzdžiui, nepaisydama milijoninių įsipareigojimų, įstaiga įsigijo prabangių visureigių.
Po Domo mirties KKL išmokėjo savo darbuotojams premijas, kurių bendras dydis sudarė maždaug 2,5 mln. litų (724 tūkst. eurų), o advokatų kontorai „Jankauskas ir partneriai“ už įvairias teisines paslaugas iš savo biudžeto skyrė apie 240 tūkst. litų (69,5 tūkst. eurų).
Mirusio kūdikio tėvas stebėjosi, jog vien tik ginče dėl žalos atlyginimo Drėzams Kauno klinikinė ligoninė iš mokesčių mokėtojų pinigų šiai advokatų kontorai sumokėjo apie 18 tūkst. eurų.
Pasak E.Drėzo, kontoros „Jankauskas ir partneriai“ juristai civilinėje byloje atvyko tik į du ar tris teismo posėdžius. Vėliau gynybos vairą civiliniame procese perėmė kitos kontoros advokatas V.Gustas.
„Jei ligoninė pajėgi mokėti tokias sumas, ji gali atsiskaityti ir su kūdikio netekusiais tėvais“, – pareiškė Drėzų advokatė Rasa Gradauskienė.
Įskaudino ligoninės atstovų elgesys
Sūnaus netekęs E.Drėzas teismo proceso metu išliejo skausmą, kuris susikaupė po tragedijos.
Drėzų šeimą ypač įskaudino KKL administracijos elgesys ir požiūris – ligoninės atstovai įvykus nelaimei viešai neatsiprašė šeimos, palaikė V.Beleškienę, kurios aplaidumas pražudė vaiką.
Buvo įtikinėjama, kad kalis injekcijos būdu negalėjo patekti į vaikelio organizmą, o mirčiai galėjo turėti įtakos ankstesnės ligos.
Netgi aiškinta, kad Domą pražudė reta širdies liga – fibroelastozė.
Tačiau dvi medicinos ekspertų komisijos nustatė, kad vaiką pražudė kalis, – V.Beleškienė vietoj gydytojos Jūratės Radvilavičienės paskirto gliukozės tirpalo suleido kalio injekciją.
E.Drėzas prisiminė, kokias psichologines kančias teko iškęsti jam ir artimiesiems: „Daug kam būtų sunku įsivaizduoti, ką reiškia vykti į kapines lankyti savo vaiko amžinojo poilsio vietos.
Mano žmonai pasidarydavo silpna duodant parodymus baudžiamojoje byloje, kurios tyrimas ir svarstymas teisme truko trejus metus. Jai buvo per sunku lankytis teismo posėdžiuose.
Visiems šeimos nariams sušlubavo sveikata, teko kreiptis į psichologus. Žaizdos liks visam gyvenimui.“
Mirtis ištiko žaibiškai
Tragedija įvyko 2012 metų balandį. Prieš atvykstant į ligoninę kūdikiui D.Drėzui buvo įtariama gyvybei nepavojinga rotaviruso forma.
Vaiko būklė buvo stabili, jokių grėsmingų komplikacijų nekilo. Mažylis buvo paguldytas į mokamą palatą, planuota jį tą pačią dieną parsivežti į namus.
Gastroenterologijos skyriuje V.Beleškienei leidžiant vaistus Domą per keliolika sekundžių ištiko klinikinė mirtis. Vaikelis ėmė verkti, o paskui sustingo.
Berniukas buvo nuvežtas į reanimaciją, ten gaivintas dvi valandas, bet medikams jo išgelbėti nepavyko.
Sušvirkštus vaistus kalio kiekis berniuko organizme per dvi valandas padidėjo beveik du kartus ir pasiekė mirtiną ribą – nuo 4,3 iki 7,4 milimolio litre.
Slaugytoja paslėpė švirkštus
Civilinį ieškinį pateikę D.Drėzo tėvai rėmėsi baudžiamąją bylą išnagrinėjusio Kauno apylinkės teismo 2014 metų gegužės 9 dienos įsiteisėjusiu nuosprendžiu V.Beleškienei, pagal kurį už neatsargų gyvybės atėmimą ir tarnybos pareigų neatlikimą jai skirtas ketverių metų lygtinis laisvės atėmimas ir dvejus metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose.
Slaugytoja skundė nepalankų verdiktą aukštesnėms instancijoms, bet nieko nepešė nei Kauno apygardos teisme, nei Lietuvos aukščiausiajame teisme.
Teisėjai konstatavo, kad slaugytoja paslėpė svarbius įkalčius, – švirkštus, kuriuos buvo atsinešusi į mažojo Domo palatą.
V.Beleškienei atkakliai neigiant kaltę baudžiamosios bylos tyrimas ir svarstymas teismuose užtruko beveik ketverius metus.
Slaugytoja buvo atleista iš darbo baigus nagrinėti jai iškeltą baudžiamąją bylą, kai teismai uždraudė dirbti medicinos įstaigose.
Kauno klinikinės ligoninės vadovybė po nelaimės ne tik buvo palikusi ją darbe, bet netgi skyrė jai kalėdinę premiją.
Driekiasi skandalų šleifas
Spalio pradžioje prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl Kauno klinikinės ligoninės vadovybės galimo piktnaudžiavimo ir didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.
Pareigūnų abejones sukėlė šios gydymo įstaigos vadovybės veiksmai.
„Vertinant surinktus preliminarius duomenis dėl vadovybės veiksmų vykdant ligoninės finansinę-ūkinę veiklą, galimai neefektyviai buvo naudojami įstaigos finansiniai ištekliai“, – pranešė Generalinė prokuratūra.
Be to, Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas, jo pavaduotojas Kastytis Grigonis, gydytojas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėje Skersienė šiuo metu yra teisiami byloje, iškeltoje dėl mėginimo nuslėpti buvusios Nacionalinės žemės tarnybos Daivos Gineikaitės girtumą po jos sukeltos avarijos.
Sveikatos apsaugos ministerijai atlikus ligoninės valdymo ir veiklos auditą, portalą lrytas.lt pasiekė šokiruojančios detalės – pažymoje dėl audito ataskaitos pateikiamos išvados apie neefektyvų 52 tūkst. eurų panaudojimą, atliekant aplinkos tvarkymo darbus, taip pat nurodyta, kad dėl nuotoliniu būdu įdarbintų žmonių Kauno klinikinė ligoninė patyrė daugiau nei 47 tūkst. eurų darbo užmokesčio su priskaitymais sąnaudų, galimai lėšas panaudojo neefektyviai.
