Bevardis perėjimas tarp Palangos bažnyčios šventoriaus tvoros ir pašto pastato turėtų tapti keturiems Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams skirtu šiuolaikišku skveru.
Tokią idėją kurorto savivaldybei pasiūlė du Lietuvos nacionalinės premijos laureatai: skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Algirdas Žebrauskas.
Jie pasiūlė atnaujinto skvero pradžioje pastatyti 7 metrų aukščio granitinį vertikalų monumentą su tautinius lietuviškus raštus primenančia nerūdijančiojo plieno konstrukcija apačioje.
Ant jo būtų užrašytos su Palanga susijusių, daugiau negu prieš 100 metų čia veikusią progimnaziją baigusių 4 signatarų pavardės ir datos 1918–2018.
Simboliškai signatarams skvere būtų skirti 4 želdinių segmentai, prie kurių būtų įrengti granitiniai suoliukai. Apšviestame skvere būtų paklota nauja granitinių plytelių danga. Vakarinėje dalyje skverą įrėmintų ten pasodintas ąžuolas.
Šio projekto autorių skaičiavimais, monumento pagaminimas, be pastatymo darbų, kainuotų apie 20 tūkst. eurų, o visos erdvės sutvarkymas – maždaug 150 tūkst. eurų.
Palangos vadovai yra numatę Vasario 16-osios iškilmių proga šio monumento vietoje įkasti kapsulę, o skverą pabaigti rengti iki Valstybės dienos minėjimo liepos 6 dieną.
Kurorte mokėsi valstybei nusipelnę žmonės
Dabartinio pašto vietoje buvusią Palangos progimnaziją (nuotr.) yra baigę 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašę Jurgis Šaulys, Kazimieras Steponas Šaulys, Steponas Kairys ir tarpukario Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
Visoje Lietuvoje žinoma Palangos berniukų progimnazija buvo įkurta XIX amžiaus pabaigoje.
Be signatarų, ją yra baigę ir daugiau žinomų tarpukario Lietuvos Vyriausybės narių, visuomenės ir valstybės veikėjų: lito tėvu vadinamas Vladas Jurgutis, teisininkas Rapolas Skipitis, kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat-Kelpša, Lietuvos kariuomenės generolas Petras Šniukšta, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Pranas Liatukas.
