Net „valstiečių“ frakcijos atstovas P.Urbšys kritikavo šį tyrimą, bet balsuojant jau susilaikė pareiškęs, kad dabar paaiškės, ar Seimo nariai pribrendo išvaduoti valstybę iš politinės korupcijos gniaužtų, ar dar kartą tyrimą pavers spektakliu.
NSGK narys socialdemokratas J.Olekas ragino Seimo narius labai aiškiai atsakyti, ar jie žino, ką tirs, kitaip sakant, abejojo net sumanyto tyrimo kryptimi, bet, kritiškai pakalbėjęs, balsavo už V.Bako sumanymą.
Kita vertus, toks dvilypis politikų elgesys nestebina.
Kai vis giliau politinės korupcijos kaltinimų liūne klimpsta Liberalų sąjūdis, o M.Basčiui dėl ryšių su galimais Rusijos interesų lobistais gresia apkalta, koks Seimo narys balsuos prieš tolesnį šio reiškinio tyrimą, net jei ir mano, kad tai bus tik spektaklis? Juk gresia sulaukti įtarimų, kad pats turi ką slėpti arba nori apsaugoti kokius nors saviškius.
Tyrimo užduotys suformuluotos taip, kad, kaip sakoma, ir velnias ragus nusilauš. Seimas aiškinsis, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams arba politiniams procesams“.
Negana to, panaši litanija kartojama kalbant apie partijų, pavienių politikų veiklos finansavimo atvejus ir apie poveikį strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose.
Vis dėlto paklaidžiojus šiose biurokratinių formuluočių džiunglėse aiškėja, kad taikomasi į tokius atvejus, kai buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E.Masiulis iš „MG Baltic“ bendrovės gavo dovanų gėrimų dėžutę su daugiau kaip 100 tūkst. eurų ir M.Bastys rengė galbūt „Gazprom“ interesams atstovaujančių rusų ekskursijas pas įtakingus politikus.
Tai iš esmės M.Basčio ryšių tyrimo tąsa. Seimas jau konstatavo jų grėsmę nacionaliniam saugumui, parlamentarui pradėtas apkaltos procesas, bet esą buvo atskleista dar tik ledkalnio viršūnė.
Bet Liberalų sąjūdžiui jau pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje ir teisėsauga toliau aiškinasi neskaidrią šiai partijai vadovavusių asmenų veiklą, tęsiamas ir Darbo partijos finansavimo tyrimas. M.Basčio įtartinų ryšių istorijoje visi politiniai taškai turėtų būti sudėlioti per apkaltos procesą.
Todėl ir kyla klausimas, ar tyrimas nedubliuos teisėsaugos darbo ir ar netaps tik įrankiu politiniams konkurentams kompromituoti.
Net pati mėgstanti pasitelkti teisėsaugos vėzdą savo politinei įtakai didinti prezidentė D.Grybauskaitė perspėjo, kad rizikuojama kištis į pareigūnų darbą, trukdyti ikiteisminiams tyrimams.
Gal šalies vadovė taip reaguoja, kad dabar ne ji, o „valstiečiai“ užsimojo, nelaukdami teisinių procesų pabaigos, padaryti politines išvadas. Vienaip ar kitaip, premjeras S.Skvernelis atkirto prezidentei klausimu: „Gal kas nors ko nors bijo?“
Žinoma, jokia partija neprisipažins, kad bijo parlamentinio tyrimo, todėl NSGK ir gavo mandatą jį atlikti iki kitų metų gegužės. Tik klausimas, kas atsidurs po tyrėjų mikroskopu.
V.Bakas prabilo, kad esą paaiškėjo kai kurios valstybės įmonės ir įstaigos, buvusios tarsi uždari koncernai, šeimų ir giminių, kartais statytinių valdomi holdingai, nevengę aptarnauti labai konkrečių žmonių ir jų grupių.
Tokia užuomina rodo norą nupūsti dulkes nuo socialdemokratų rožių ir pasiknisti jų tėvonijomis laikytų valstybinių įmonių dirvonuose. Bet situacija keičiasi, kai dauguma šios partijos Seimo frakcijos narių pasirinko koaliciją su „valstiečiais“, o būtent į juos būtų mestas akmuo.
Laikinųjų tyrimo komisijų jau buvo begalė, jos nieko nauja neatskleidė, nors ir sukėlė daug politinio erzelio. Įprasta, jog tyrimo kryptį ir rezultatus lemia valdžią turinčios politinės jėgos. Bet pasikeitus valdančiajai daugumai galima laukti buvusios opozicijos revanšo.
Antai konservatoriai mėgino skalpuoti vadinamuosius rezervistus ir valstybininkus, bet vėliau sulaukė J.Abromavičiaus žūtį tyrusios komisijos išvadų, kad jų partija turi teroristinės organizacijos požymių.
Socialdemokrato A.Skardžiaus vadovaujama laikinoji tyrimo komisija 2014 metais aiškinosi buvusios dešiniųjų Vyriausybės veiklą energetikos sektoriuje ir įžvelgė, kad daug projektų, ypač Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, buvo vykdoma neskaidriai, nuostolingai.
A.Skardžiui užkliuvo, kaip konservatoriai tvarkėsi su dujomis, o dabartinis Seimas įtarinėja, kad jis pats galbūt neskaidriai pelnėsi iš vėjo. Todėl pagrįstai gali kilti abejonių, ar nevirs politinių sąskaitų suvedinėjimu ir V.Bako vadovaujamas parlamentinis tyrimas.
Patiems „valstiečiams“ gali būti nelengva išvengti ir nemalonių klausimų. Konservatorių lyderis G.Landsbergis jau pareiškė, kad tyrimas būtų objektyvus tik tada, jei aprėptų ir galimus trąšų perpardavėjų ryšius su Rusijos oligarchais, kitaip sakant, ir R.Karbauskio verslą.
Žodžiu, net pačiam Seimui kol kas neaišku, į kokius klausimus atsakys NSGK tyrimas.
