iki šiol išlieka viena opiausių čigonų taboro žaizdų.
Tad kai žvarbią lapkričio 1-ąją aktyvisto M.Balčiūno vadovaujamos
eitynės patraukė į taborą, norinčių prie jų prisidėti buvo vos keli.
Žengė tie patys buvę narkomanai.
Ir sakiniai jų nešamuose plakatuose buvo iki skausmo pažįstami:
„Narkotikai - tai mirtis!“, „Jis irgi norėjo gyventi, bet narkotikai jį
nužudė!“, „Čia pardavinėjama mirtis“, „Narkotikai - tai nelaimė!“.
M.Balčiūnas ne pirmus metus tabore rengia panašią akciją. Anksčiau
čigonai aktyviai priešindavosi, rėkdavo, grasindavo, kaišiodavo špygas,
o šiemet iš lūšnų išėjo vos kelios chalatais vilkinčios moterys.
Visiems tapo įprasta. Nekreipdamas į akciją dėmesio vergas tvarkė
čigonui kiemą. Tą pačią dieną tabore policininkai rado narkotikų.
Taigi gyvenimas tekėjo įprasta tėkme.
Prisipažinkime, kad nelabai sukrečia skaičius, kad praėjusiais metais
tabore ar šalia jo rasti 35 narkotikų perdozavę asmenys. Nenubėga
šiurpuliai per kūną, kad policija čia konfiskavo daugiau nei 20
kilogramų heroino.
Anksčiau buvo neapykanta ir gailestis narkomanams. Dabar jie gyvena
savo gyvenimą tarp taboro ir namų (jeigu tokius turi), padorūs
vilniečiai - savo.
Aptilo ir policijos pareigūnai, neberengia skambių akcijų tabore, kai
apsiaustis trukdavo kelias paras. Niekas nebemėgina ardyti nelegaliai
ant valstybinės žemės suręstų lūšnų.
Netyli tik čigonai. Galima neabejoti, kad orams atšalus savivaldybę ir
kitas institucijas užgrius daugybe klaidų akis badančių skundų šūsnys,
jog valdžia jiems neskiria nemokamai malkų.
Bus skundų (o gal jau yra) dėl prastai tvarkomų gatvių tabore, balų.
Juk narkomaną atvežęs taksi turi privažiuoti prie kiekvienos lūšnos.
Nemiega ir čigonų teisių gynėjai. Juk kas apgins kokią taboro
gyventoją, kai savivaldybė pasiūlo jai ir kokiems šešiems jos vaikams
socialinį būstą, o moteris trečią kartą nesutinka.
Siūlyti ką tik suremontuotą butą Naujininkuose čigonui - įžeidimas.
Tegu kiti čia gyvena.
O teisių gynėjai kuria kokį 37-ąjį čigonų socializacijos projektą
siekdami valstybės paramos. Kai šiais laikais knygos išimamos iš
knygynų, keista, kad jiems dar neužkliuvo K.Binkio pasaka „Jonas pas
čigonus“: „Vos išeina paryčiais, žmonės gūžčioja pečiais: „Kažin ar
čia Jonas? Ar čia koks čigonas?“
Kaip iškraustyti narkotikų prekyvietę taborą, lūšnomis nelegaliai
užėmusį valstybinę žemę? Atrodo, kad visos priemonės išbandytos. Gal
teisus buvęs meras A.Zuokas, kad tai galima padaryti tik buldozeriu?
„Sostinė“
