Dainiaus Kepenio istorijos interpretacija Seime sumalta į miltus

Seimas antradienį svarstė, ar kitus metus paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Dainius Kepenis dar kartą pasiūlė savo mintį. Jis tikino, kad sunkią ir sudėtingą partizanų istoriją ir susitaikymą su jų padarytais nusikaltimais, turėtų būti įamžinta bendru paminklu. Tai Seimo salėje sulaukė itin daug kritikos.

Dainiaus Kepenio istorijos interpretacija skaudžiai sukritikuota Seime. <br>T.Bauro nuotr.
Dainiaus Kepenio istorijos interpretacija skaudžiai sukritikuota Seime. <br>T.Bauro nuotr.
Rūta  Vanagaitė ir  E Zuroffas <br>T.Bauro nuotr.
Rūta Vanagaitė ir E Zuroffas <br>T.Bauro nuotr.
Dainiaus Kepenio istorijos interpretacija skaudžiai sukritikuota Seime. <br>T.Bauro nuotr.
Dainiaus Kepenio istorijos interpretacija skaudžiai sukritikuota Seime. <br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 14, 2017, 1:13 PM, atnaujinta Nov 14, 2017, 1:44 PM

Siūlo statyti paminklą

Po diskusijų, D.Kepenis tarė argumentą prieš. „Iš principo aš nesu prieš. Aš visada buvau už tai, kad būtų pagerbti Lietuvos patriotai ir jie būtų prisimenami. Tačiau taip netikėtai atsitiko vienas atsitikimas šeštadienį, kai netikėtai sužinojau vienos šeimos baisią istoriją“ – pasakojo D.Kepenis. Jo teigimu, paaiškėjo, kad 5 asmenų šeima buvo nužudyta partizanų.

„Pasirodo, kad po karo apie 20 tūkstančių žmonių buvo iššaudyta be teismo, ir taip ir liko neaišku, kas tai padarė. Kaltė buvo verčiama viena ant kitų. Mes turėsime apie 20 tūkstančių šeimų, kurioms mes draskysime žaizdą“, – tikino D.Kepenis. Jo teigimu, reikia statyti susitaikymo ir atgailos paminklą. „Ne aš sakiau terminą „banditai“. Žmonės minėjo, kad vadino „miškinius“ banditais, nes jie iššaudė dorų žmonių šeimą, prievartavo motiną“, – detales vardijo D.Kepenis.

Aštri kritika

Seimas šiam įstatymo projektui po svarstymo vieningai pritarė. Visgi, po balsavimo, D.Kepenio pareiškimas sulaukė didžiulės kritikos.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius sakė, kad D.Kepenis kalba Kremliaus kalba. „Seimo narys, kurio pavardės neminėsiu, čia siūlė užmiršti okupaciją, tremtis, rezistenciją. Tai Kremlius tą patį ragino – užmirškime. Apie tai čia šnekame šiandien?“ – klausė parlamentaras.

Tam pritarė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Nuskambėjo, kad reikai statyti paminklą. Atrodo, kad tai būtų pirmasis paminklas aukoms ir budeliams. Man yra aišku, kas yra aukos, o kas budeliai, kai kuriems kolegoms tai nėra aišku“, – sakė parlamentaras.

Tam pritarė ir Juozas Olekas. „Balsavimas parodė, kad sutarimą mes galime surasti, tik nežinau, kodėl kolegai reikėjo tos visos purvo informacijos čia pateikti. Mes turime matyti tą vargą ir tą mūsų tautos auką, kurią turime pagerbti. Šiandien Seimo sprendimas yra labai aiškus. Bet labai gaila, kad jis priimtas su labai neskaniu šaukštu deguto“, – sakė J.Olekas.

Konservatorius Arvydas Anušauskas parlamentaro klausė, ar jis iš viso skaito kokias nors knygas.

„Aš suprantu, kad galime turėti skirtingas nuomones, ar informacijos šaltinius. Bet Seimo narys, kurio neminėsiu, sako kitaip. Bet ar jūs skaitėte bent vieną knygą, parašytą istorikų per paskutinius 10 ar 20 metų? Tai viskas yra paneigta. Jūs iš viso skaitote kokias nors knygas?“ – klausė parlamentaras.

Rimantas Jonas Dagys asmeniškai sureagavo į tokį D.Kepenio pasisakymą.

„Sudėtinga girdėti tokias kalbas po tiek metų Nepriklausomybės, esu partizanų sūnus. Anot kolegos jie buvo banditai. Bet nežinau, ar toks vertinimas, Seime sėdinčiam žmogui, yra tinkamas. Aš apgailestauju, kad toks nesusivokimas yra Seime“, – sakė Seimo narys.

D.Kepenis dar norėjo prisidėti prie diskusijos, bet „valstietė“ Agnė Širinskienė jį nuo mikrofono patraukė.

Teko atsiprašyti

Pastarasis visuomenę sukrėtęs skandalas buvo rašytojos Rūtos Vanagaitės istorijos interpretacija Adolfo Ramanausko-Vanago savižudybės tema.

Tą kartą rašytoja buvo stipriai sukritikuota, leidykla nutraukė su ja visus darbinius ryšius, iš prekybos išėmė visas jos knygas. Pati rašytoja po kiek laiko atsiprašė, tvirtindama, kad kaip faktą pateikė iš sovietų bylų likusią informaciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.