Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V.Bakas, užkūręs parlamentinį tyrimą dėl galbūt neskaidrių politikų ryšių su interesų grupėmis, irgi rėmėsi kažkokia iš teisėsaugos gauta informacija.
Natūraliai kyla klausimų, ar itin glaudžiai, kaip patys prisipažįsta, su teisėsauga bendraujantys valstiečiai nepanaudos gautos informacijos savo politiniams konkurentams murdyti ir kodėl būtent jiems pareigūnai teikia galbūt net kriminalinės žvalgybos duomenis.
Juk R.Karbauskis, kalbėdamas apie itin gerą dabartinio Seimo bendravimą su teisėsauga, aiškiai turėjo galvoje save ir valstiečių vadovybę, nes antraip sunku suprasti, kuo čia galėtų būti naudingi S.Skvernelio ir kitų su juo į politiką iš teisėsaugos įstaigų atėjusių asmenų ryšiai su buvusiais kolegomis.
Nestebina, kad iškart sureagavo konservatorių lyderis G.Landsbergis. Jis apkaltino valdančiuosius neteisėtai naudojantis teisėsaugos suteikta informacija ir viešai kreipėsi į institucijų vadovus prašydamas paaiškinti, ar tikrai jie informuoja R.Karbauskį.
Taip G.Landsbergis dabar mėgina nušauti du zuikius.
Viena vertus, konservatoriai spėja, kad gal R.Karbauskis meluoja ir jo žodžiai apie tai, kaip jis gerai informuotas, tėra primityvus triukas siekiant pagąsdinti politikus.
Kita vertus, G.Landsbergis aiškina, jog ant visų teisėsaugos institucijų mestas įtarimų šešėlis, kad jos sutinka tapti valdančiųjų įrankiu šantažuojant Seimo narius ar jais manipuliuojant.
Būtų galima sakyti, kad konservatorius vikriai pagavo valstietį už liežuvio. Vis dėlto reikėtų klausti, kodėl Tėvynės sąjunga, esą gindama demokratinės valstybės principus, tik dabar sunerimo dėl galimo politinio manipuliavimo ir šantažo teisėsaugos informacija, bet tylėjo, kai šiuo vėzdu švaistėsi prezidentė D.Grybauskaitė. Ar tai neprimena dvejopų standartų?
Kad ir kaip būtų, yra rimtas pagrindas pasiaiškinti, kas čia darosi. Susidaro įspūdis, kad prezidentė D.Grybauskaitė, slaptas teisėsaugos pažymas pavertusi savo valdymo priemone ir spaudimo politikams įrankiu, išleido džiną iš butelio, o dabar jau ir valstiečiai, atsivedę būrį buvusių pareigūnų į valdžią, seka jos pėdomis.
O kaip dabartinė valdžia mėgina tvarkytis grasindama teisinėmis pasekmėmis, atskleidžia „Lietuvos ryto“ paviešintas Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo I.Dorošo pokalbis su sveikatos apsaugos ministro A.Verygos patarėja, buvusia ilgamete Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbuotoja N.Černiauskiene.
Įtariamo korupcija I.Dorošo bylą dabar nagrinėja teismas, bet nesiimant spręsti, ar jis kaltas, nerimą kelia tai, kokiais būdais mėgina jo atsikratyti Sveikatos apsaugos ministerija.
Kaip tvirtina pats įtariamas ligoninės vadovas, jam jau trečias ministras pasiūlo trauktis iš pareigų savo noru, bet pirmą kartą tai daroma nedviprasmėmis užuominomis siūlant mainus – pažadama, jog atsistatydinus netgi gali būti nutrauktos medikui iškeltos bylos, o nepaklusus grėstų dar didesnis teisėsaugos spaudimas.
Kaip kitaip suprasti ministro patarėja tapusios buvusios STT darbuotojos žodžius I.Dorošui, kad „šiandieną sukompromituoti žmogų – bet kurį, tarp jų ir jus, tarnyboms nieko nereiškia“?
Tai dvelkia šantažu, nes kartu gydytojas įtikinėjamas, kad „atsitraukus nustoja kristi plaukai, atsiranda nuostabios galimybės gyventi“.
Taip kalba žmogus, žinantis, kaip dirba STT. Ką tuo metu turi galvoti verčiamas atsistatydinti ligoninės vadovas?
STT seniai garsėja agresyviais veiklos metodais.
Žiniasklaidai atskleidus, kaip triukšmingai pradedamos bylos, sukompromituojami žmonės, o po ilgo tyrimo tyliai nutraukiamos bylos arba patiriamas fiasko teismuose, ši tarnyba jau vengia reklamuotis rengdama antrankiais surankintų įtariamųjų ir kaukėtų pareigūnų spektaklius.
Tačiau abejotinos STT veiklos karuselė sukasi toliau, netgi nepaisant to, kad agentai gauna per nagus.
Antai po šešerius metus trukusių tardymų ir teismų neseniai galutinai buvo išteisinti buvęs Seimo narys V.Matuzas ir jo papirkimu kaltintas lobistas A.Romanovskis.
Taip pat subliūško ir STT pustrečių metų kurpta Kauno prokurorų kyšininkavimo byla, kuri buvo grindžiama slapta įrašytais pokalbiais apie advokato iš vestuvių dovanų atvežtą butelį „saldžiosios“.
Tačiau net teismo akimis nieko verta teisėsaugos informacija gali būti labai efektyvus politinės kovos ginklas, jeigu tokios institucijos kaip STT permes operatyvinius duomenis politikams ir jau šie pasistengs kuo plačiau paskleisti įtarimų kvapą.
Todėl ir dabartinių valdančiųjų pasigyrimai apie gerus ryšius su policija, STT, kitomis specialiosiomis tarnybomis ir iš jų gaunama informacija verčia smarkiai sunerimti. Kas laukia valstybės, kurioje specialiai tirštinama visuotinio įtarinėjimo ir baimės atmosfera?
