Įvardijo gynybos spragą
„Mūsų dėmesys tiek į problemas, tiek į kylančią įtampą išliko toks pat ir niekur nedingo“, – teigė jis ir pridūrė, kad nei jei kokių pokyčių ir įvyktų, tai bendradarbiavimas tokiose srityse, kaip kad bendras karinių mokymų organizavimas, gynybos planavimas ir kitoks bendradarbiavimas tarp JAV ir NATO valstybių karinių pajėgų neabejotinai būtų tęsiamas.
„Ne dėl Vašingtono jums reiktų nerimauti, o susitelkti ties tuo, kaip priimti tinkamus sprendimus per artimiausius porą metų“, – kalbėjo J.J.Townsendas, akcentuodamas, kad šalys partnerės turėtų itin kruopščiai planuoti išlaidas krašto gynybai.
Jis atkreipė dėmesį į augančius Europos šalių gynybos biudžetus, tačiau pastebėjo, kad šioje srityje būtinas strateginis požiūris bei skaidrumas ir aiškus žinojimas, kur ir kaip leidžiami gynybai skiriami pinigai.
Anot pašnekovo, itin svarbu, kad Europos šalys bendrautų ir vykdytų savo įsipareigojimus, planuojant Rusijos atgrasymo strategiją.
„Būtina, kad mes aptartume tokius planus bei jų įgyvendinimą regione, kartu pasidalytume atsakomybes bei priimtume sprendimus ką reikia įsigyti (kokią ginkluotę – aut. past.). Pateiksiu pavyzdį, oro gynyba – tai Šiaurės Baltijos regiono gynybos spraga.“
Nuramino dėl JAV pajėgų rotavimo
Neseniai nuskambėjusi žinia, kad JAV nutraukė nuolatinį sausumos pajėgų karių rotavimą Lietuvoje, sukėlė diskusijų, kaip toks veiksmas paveiks saugumo situaciją.
Baltijos šalyse JAV karių kuopos buvo rotuojamos nuo 2014 metų, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Tiesa, po šio žingsnio, JAV atstovai iš karto patikino, kad jų kariai ir toliau bus siunčiami į Lietuvą pratyboms.
J.J.Townsendo teigimu, dėl tokio JAV žingsnio Lietuva neturėtų nerimauti, mat čia išlieka NATO pajėgos, o ir JAV kariai čia vis tiek nuolat lankysis.
„Tiek JAV, tiek NATO kariai bus Baltijos šalyse, kad parodytume Rusijai, jog mes dirbame ir kartu ir jie bus čia, jei tik jų prireiks. Dabar mums būtina rasti sprendimus, kurie padėtų maksimaliai greitai išspręsti logistikos ir aprūpinimo klausimus.
Žinau, kad daugelis gatvėje sutiktų lietuvių mano, kad karinės pajėgos turi būti dislokuotos pačiame pasienyje, bet turime įvertinti įvairius scenarijus ir rizikas.“
Pašnekovas užsiminė, kad karinių pajėgų dislokavimas reikalauja ir nemažų finansinių išteklių. „Šiuo metu vyksta debatai, ne tik dėl finansinių situacijos aspektų, bet dėl to, kokia iš tiesų armijos misija.
Mano spėjimas būtų, kad karių skaičius Europos regione turėtų būti didinamas. Sunku paneigti argumentą, kad karines pajėgas reikia turėti toje vietoje, kur jų reikia, mat siuntimo atveju galima ir nesuspėti“, – kalbėjo gynybos ekspertas.
