Praėjusiame savivaldybės Tarybos posėdyje nuspręsta pakeisti dviejų Kupiškio centre esančių gatvių pavadinimus – Broniaus Žekonio gatvė nuo šiol vadinsis Šimtmečio gatve, o Petro Pajarskio gatvė – Alyvų gatve.
“Tikimės, kad lentelės su naujais pavadinimais prie namų bus pritvirtintos dar šiais metais. Juos išrinko patys gyventojai”, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Kupiškio rajono savivaldybės Tarybos narys Algirdas Gasiūnas.
A.Gasiūnas pasiūlė pakeisti sovietinę santvarką liaupsinusio poeto Liudo Giros gatvės pavadinimą ir pervadinti Pergalės gatvę. Tai bus svarsoma gruodį, kito Tarybos posėdžio metu.
Kupiškyje artimiausiu metu taip pat gali būti svarstoma, ar pakeisti poetės Salomėjos Neries, 1940 metais vykusios į Maskvą parvežti Lietuvai “Stalino saulę”, gatvės pavadinimą.
Viliamasi, kad viena šių gatvių bus pavadinta Kupiškio krašto partizano, Salamiesčio būrio vado, aviacijos kapitono Albino Tindžiulio (1910-1949) ar kito iškilaus pokario rezistencinių kovų dalyviio vardu. Už tai pasisakė ir A.Gasiūnas.
Buvo aktyvūs laisvės duobkasiai
P.Pajarskis (1885-1942) ir B.Žekonis (1911-1944) buvo aktyvūs Bolševikų partijos veikėjai – abu priklausė revoliuciniam judėjimui. Pavyzdžiui, P.Pajarskis 1918 metais Kupiškyje kūrė pirmąsias komunistų kuopeles, veikusias prieš Lietuvos laisvę. Drauge su kitais bolševikais 1918 – 1919 metais jis mėgino šiame mieste įkurti tarybų valdžią.
Tarpukario laikotarpiu P.Pajarskis užėmė įvairius postus Komunistų partijoje – buvo LKP Kupiškio parajonio komiteto sekretorius, nuo 1932 metų – LKP CK sekretoriato narys.
Iš Kupiškio krašto kilęs dailininkas B.Žekonis taip pat buvo revoliucinio judėjimo veikėjas, LKP narys, ketvirtajame dešimtmetyje prisidėjo prie komunistinio žurnalo kūrimo, priklausė komunistų pogrindžio organizacijai.
B.Žekonis sukūrė daugybę revoliucinių plakatų, piešinių. Sovietams užgrobus valdžią, 1940 metais jis persikėlė į Kauną ir tapo Karo muziejaus direktoriumi.
Pervadinimas gerokai užtruko
Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas dar 2015 metų balandį naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, jog P.Pajarskio ir B.Žekonio gatvių pervadinimas turėtų įvykti tų pačių metų rudenį.
Tačiau šios idėjos įkūnijimas užtruko gerokai ilgiau nei planuota.
Vietos valdžia dėl pervadinimo nusprendė pasitarti su gyventojais, nors niekam net nebūtų šovusi į galvą mintis diskuotuoti apie kokio nors aršaus nacių veikėjo vardo palikimą.
Kai kurie, ypač garbaus amžiaus gyventojai siūlė palikti senuosius pavadinimus – esą gali pasikeisti laikai, be to, kainuos pavadinimų pakeitimo formalumai. Tačiau šie nuogąstavimai - nepagrįsti: gyventojams pasikeitimai nieko nekainuos, o įmonėms galbūt reikės sumokėti nedideles sumas.
Pasak Tarybos nario A.Gasiūno, išaiškėjo, jog vandenį drumstė vietos verslininkai, kuriems įmonių perregisrtravimas naujais adresais neva kainuos apie 100 eurų.
“Tačiau gatves reikėjo pervadinti, nes buvo pagerbti veikėjai, kovoję prieš Lietuvos laisvę, tarnavę okupantams”, – tvirtino A.Gasiūnas.
Ukmergėje – sovietinis monumentas
Nepaisant Lietuvos nepriklausomybę palaidojusios sovietinės santvarkos, Lietuvoje netrūksta jai skirtų paminklų, sovietmečio veikėjų vardais vis dar pavadintos gatvės.
Pavyzdžiui, daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių yra L.Giros, P.Cvirkos ir kitų kolaborantų gatvės.
Ukmergėje, centrinėje gatvėje, vis dar stovi paminklas “Vėliavnešiai”, pastatytas minint Sovietų Sąjungos 60-metį.
Neringoje paminklas sovietinės armijos kariams net yra įtrauktas į lankytinų vietų sąrašą.
Tuo tarpu Jonavoje tarp lankytinų vietų iki šiol nėra paminėtas įspūdingas paminklas, kurį per 18 metų sukūrė tremtinė Aldona Rutkauskienė . Moteris viena iš akmenų ir cemento savo rankomis pastatė Atminimo lauką, skirtą pokario laisvės kovotojams – maždaug 8 metrų ilgio ir 5 metrų pločio Vyčio kryžių ir 200 kompozicijų, primenančių kauburėlius.
