Tokia galimybė jiems atsirastų įsigaliojus praėjusią savaitę Seime priimtoms A.Verygos inicijuotoms įstatymo pataisoms, pagal kurias problemų su teisėsauga turintys gydymo įstaigų vadovai galėtų būti atleidžiami iš pareigų jų steigėjų sprendimu.
Tačiau Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai nusprendė kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ji atidžiai perskaitytų Seimo priimtas įstatymo pataisas prieš jas pasirašydama.
Komiteto nariai nuogąstauja, kad priimtos įstatymo nuostatos gali pažeisti nekaltumo prezumpcijos principus.
Priimtos įstatymo pataisos numato, kad gydymo įstaigų vadovai, kurie yra įtariami padarę nusikaltimą, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei bei kitais analogiškais atvejais, iš pareigų galės būti atleidžiami dalininkų sprendimu. Kitaip tariant, nesulaukus tyrimo pabaigos ir be teismo.
Su tuo nesutinkantys komiteto nariai priminė, kad nekaltumo prezumpcijos principas Lietuvoje galioja ne tik nacionaliniu lygmeniu (Konstitucijos 31 straipsnis), šalis yra pasirašiusi ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kurioje įtvirtinta, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo yra laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.
„Kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu asmuo nėra pripažintas kaltu, nekaltumo prezumpcija draudžia jam taikyti kokias nors bausmes ar jai prilygstančias priemones. Manytume, kad priimto įstatymo nuostatos leis suponuoti išankstinį asmens kaltės pripažinimą ir paskirti bausmę, tai yra atleidimą iš pareigų, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo“, – rašoma komiteto kreipimęsi į prezidentę.
Komitetas, kuriam vadovauja valdančiosios daugumos atstovas Valerijus Simulikas, atkreipė dėmesį ir į tai, kad įstatymo svarstymo metu socialdemokratas Algirdas Sysas ir konservatorius Rimantas Jonas Dagys siūlė sukonkretinti bei detalizuoti galimus gydymo įstaigų vadovų atleidimo pagrindus, nepažeidžiant Konstitucijos. „Tenka apgailestauti, kad Seimas šiam pasiūlymui nepritarė“, – rašoma laiške prezidentei.
Prieštaringai vertinamos įstatymo pataisos iš esmės buvo priimtos valdančiųjų balsais. Juos parėmė tik Seimo Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos frakcija bei keli atskiri Seimo nariai.
Pasak konservatorių, priimtos įstatymo pataisos sudaro galimybę įvairiems piktnaudžiavimams – gali pasitaikyti atvejų, kad gydymo įstaigų vadovai galėtų būti atleidžiami iš pareigų tik dėl to, kad neįtinka ministerijos vadovybei ar savivaldybės politinei daugumai. „Joms užtektų surasti kokį nors galimą pažeidimą, kreiptis į teisėsaugą ir tuo pagrindu atleisti“, – priimtas pataisas kritikavo Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė.
Sveikatos apsaugos ministras pripažino, kad įstatymo pataisos atsirado dėl to, jog ministerijai niekaip nepavyksta iš pareigų iškrapštyti kai kurių ligoninių vadovų.
„Gydymo įstaigų vadovai, kurie yra įtariami padarę nusikalstamą veiką ar kitus pažeidimus, kurie kompromituoja gydymo įstaigas, diskredituoja valstybę ir viešąjį sektorių bei žemina pasitikėjimą sveikatos sistema, neturėtų toliau eiti vadovaujamų pareigų.
Įsigaliojus siūlomiems pakeitimams, dalininkams atsirastų teisinė galimybė juos atleisti. Taip būtų išvengiama bereikalingų teisminių procesų dėl atleidimo pagrįstumo. Tai svarbu ir dėl to, kad nebūtų padaryta dar daugiau žalos visuomenei ir valstybei. Sveikatos sistemoje turi dirbti tik tie, kurie dirba skaidriai ir visuomenės labui, o ne tie, kurie paiso tik savo asmeninių interesų“, – teigia ministras A.Veryga.
Ministras neigė opozicijos nuogąstavimus dėl galimo politinio susidorojimo ir aiškino, kad atleidimai turės būti pagrįsti ir motyvuoti.
Bet politikus pribloškė metodai, kurie jau dabar Sveikatos apsaugos ministerijoje taikomi kai kuriems teismo laukiantiems ligoninių vadovams. Praėjusią savaitę „Lietuvos rytas“ paviešino slapta įrašytą ministro patarėjos Nendrės Černiauskienės pokalbį, kuriame ji korupcija įtariamam Respublikinės Panevėžio ligoninės vyriausiajam gydytojui Ivanui Dorošui primygtinai siūlo nelaukti teismo pabaigos, bet trauktis savo noru. Už tai žadama dviejų mėnesių išeitinė kompensacija bei ramus gyvenimas.
Priešingu atveju grasinta, kad „gali atsirasti kažko papildomo“. Anksčiau Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) dirbusi ministro patarėja N.Černiauskienė medikui aiškino, kad tarnyboms dabar esą nieko nereiškia sukompromituoti bet kurį žmogų. „Aš jūsų vietoje tą pačią minutę būčiau išėjusi. Tikrai... Ir man tada būtų nutrauktos tos bylos. Šimtu procentų“, – ligoninės vadovą trauktis iš pareigų įtikinėjo ministro patarėja.
Politikai įsitikinę, kad tokiomis kalbomis ministro patarėja ne tik peržengė savo kompetencijos ribas, bet ir metė rimtą šešėlį teisėsaugos institucijoms. Parlamentarų nuomone, net ir galimai įstatymus pažeidusių vadovų atleidimas turi vykti skaidriai, nesukeliant abejonių, kad kita pusė irgi gali paminti įstatymus.
N.Černiauskienės kalbos papiktino ir STT vadovą Saulių Urbanavičių. Jis apgailestavo, kad ministro patarėja ligoninės vadovo spaudimui visiškai nepagrįstai pasitelkė tarnybos vardą. S.Urbanavičiaus teigimu, patarėja neturi galimybių gauti informacijos, kurios jai nepriklauso gauti ir daryti įtaką tyrimams.
