Atidengtas krikštas mokslininkui
Karaliaučiaus universiteto rektoriumi triskart rinktas A.Bezzenbergeris (1851–1922) - vienas garsiausių baltų praeities tyrinėtojų, kompleksiškai žvelgęs į istoriją, archeologiją, etnografiją, tautosaką ir kalbotyrą. Jis dėstė ir Getingeno universitete.
Akademinės baltistikos pradininkas A.Bezzenbergeris organizavo Rytprūsių ir Mažosios Lietuvos archeologinių paminklų tyrinėjimus, pats dalyvavo daugiau kaip 120 ekspedicijų, jo tyrimų ataskaitų duomenys iki šiol nepraradę svarbos, nes dauguma praeities paminklų jau sunaikinta.
Lietuvoje A.Bezzenbergerį prisimena galbūt tik istorikai ir kalbininkai, nors šis mokslo vyras dvidešimt metų gyveno Juodkrantėje – buvo čia pasistatęs vilą. Po mirties garsus baltistas ir Lietuvos bičiulis Kauno universitetui paliko visą savo biblioteką.
Miško gatvėje stovėjusios A.Bezzenbergerio vilos jau nebėra, jam priklausiusiame žemės sklype iškilo poilsio namai "Kuršių kiemas". Jų savininkui verslininkui Viktorui Valceriui šovė į galvą mintis įamžinti iškilaus, bet jau primiršto mokslininko atminimą Juodkrantėje.
Švenčiant Neringos gimtadienį, paminklas A.Bezzenbergeriui iškilmingai atidengtas. Tai „Kuršių kiemo“ savininko ir jo bendraminčių dovana Juodkrantei, kuri iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos garsėjo kaip visoje Europoje žinomas kurortas.
Kita svajonė - atstatyti senąją vilą
„A.Bezzenbergeris buvo nė kiek ne menkesnio kalibro Kuršių nerijos mylėtojas nei kita anų laikų įžymybė - Nidoje vasarnamį pasistatęs rašytojas Thomas Mannas, kurio pasiekimai literatūros srityje įvertinti Nobelio premija“, - per iškilmes pažymėjo V.Valceris.
Verslininko iniciatyvai pastatyti paminklinį krikštą A.Bezzenbergeriui nugriautos jo vilos vietoje pritarė kurorto savivaldybė, padėjo istorikas Vytautas Musteikis ir jo brolis menininkas Kęstutis Musteikis, - vienas iš Juodkrantės sklulptūrų parko kūrėjų.
V.Valceris prisiminė, jog prieš kelis dešimtmečius Neringos miesto taryba lyg ir svarstė galimybę vieną Juodkrantės gatvę pavadinti A.Bezzenbergerio vardu, bet idėja išblėso.
„Kuršių kiemo“ savininkas puoselėja viltį autentiškai atstatyti nugriautą A.Bezzenbergerio vilą – reikiami dokumentai ir brėžiniai, pasak jo, išliko. Vokietijoje gyvenančių mokslininko giminaičių šis sumanymas visiškai nedomina.
Planuose numatyta vieta senąjai vilai – jau atlikti archeologiniai tyrimai ir matavimai. A.Bezzenbergerio namas turėtų būti panašus į pernai atstatytą Juodkrantės kurorto įkūrėjo Eduardo Stellmacherio vasarnamį "Villa Maria".
„Kuršių kieme“ - smagi šventė
Po to iškilmės persikėlė į „Kuršių kiemo“ valdas, kur šventinę nuotaiką kūrė įvairios kurorto įstaigos ir organizacijos. Svečiai buvo vaišinami blynais, žuvimis, žvėrienos skanėstais, medžiotojų išvirta sriuba, žirnių, manų koše, gardžiais pyragais.
Savo įrangą pristatė Neringos ugniagesiai, policininkai, šventės dalyvius nustebino Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų surengtas pasirodymas. Šaržų bei karikatūrų meistrai piešė kurorto gimtadienio dalyvių portretus.
Šeštadienį Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ pasirodė Neringos meno kolektyvai, vyko diskotekos. Kurorto gimtadienio renginių programą pratęsė Klaipėdos lėlių teatras, pakvietęs neringiškius į šeimoms skirtą spektaklį „Mama“.
Keliaus nuo Nidos iki Keiptauno
Sekmadienį Nidoje į tolimą kelionę išlydėtas neringiškis Karolis Košys. Siekdamas paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir išgarsinti Neringą šis 31 metų vyras pasiryžo motociklu nuriedėti iki Pietų Afrikos Respublikos.
Daugiau kaip 25 tūkst. kilometrų atstumą nuo Nidos iki Keiptauno K.Košys tikisi įveikti penkiolikos metų senumo motociklu „Suzuki“, kuris, pasak projekto „Kelionės be sienų/Borderless“ sumanytojo, yra pritaikytas būtent tokiems iššūkiams.
„Karolis šiai kelionei rengėsi išties atsakingai, belieka jį palaikyti, o jeigu iškiltų kokių nors kliūčių, ištiesti pagalbos ranką. Didžiuojamės drąsiais neringiškiais, tikrais pasaulio piliečiais”, – sėkmės K.Košiui linkėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Neringoje dar bus pagerbti jaunimo atstovai, pristatyta paroda „Muziejų kuriame kartu“, kuriai eksponatus suneš kurorto gyventojai. Šventinių renginių maratoną vainikuos Europos kino festivalio „GODEBUT 2017“ filmų programa.
