Teisininko išsilavinimą turinti ministerijos kanclerė I.Černiuk savo gyvenimo aprašymą gali papildyti nauju įrašu – vasarą ji baigė studijas Vadybos ir ekonomikos universitete (ISM).
Kanclerė per pusmetį išklausė vadovų programos modulį „Taikomoji organizacinė psichologija“, o ministerija padengė 80 proc. studijų kainos – 2634 eurus.
Toks ministro Roko Masiulio dosnumas vertinamas prieštaringai – iki šiol panašiomis dovanomis šios ministerijos valdininkai nebuvo lepinami. Juolab kad I.Černiuk kanclere tapo be konkurso – R.Masiulis valdininkę atsivedė iš Energetikos ministerijos, kuriai vadovavo anksčiau.
Tačiau Susisiekimo ministerijos atstovai „Lietuvos rytą“ tikino, kad kanclerės studijos jau davė apčiuopiamos naudos, – apie efektyvios vadybos metodus trejus mokymus ji surengė Vyriausybės nariams, dvejus – ministerijai pavaldžioms įstaigoms, dešimt vidinių mokymų, buvo pradėtas taikyti elektroninis dokumentų derinimas ir pasirašymas, optimizuotas teisėkūros proceso organizavimas, dėl to pavyko sutaupyti 300 tūkst. eurų.
R.Masiulis: tai investicija į valstybės tarnautojus
Tuo metu „Lietuvos ryto“ pakalbintas R.Masiulis dėstė, kad tai nėra kokių nors išsilavinimo spragų lopymas, o investicija į valstybės tarnautojus, nes gerų ir stiprių jų nėra tiek daug: „Kadencijos pradžioje Susisiekimo ministerijoje situacija buvo ypač bloga. Ją reikėjo taisyti, o kanclerė I.Černiuk yra patikimas žmogus, tuo įsitikinau Energetikos ministerijoje.
Investicijos į ją pasiteisino, valstybė sutaupė reikšmingas sumas pinigų. Mokesčių mokėtojai gavo šimtatūkstantinę grąžą.“
Opozicijai kilo abejonių
Bet opozicijai priklausantys parlamentarai nėra tokie garantuoti dėl kanclerės studijų naudos.
„Kancleriui turbūt reikia organizacinės psichologijos. Bet ar nebuvo galima šių žinių pasisemti pigiau? Juk mokymų kaina įspūdinga, taip pat nežinia, ar reikėjo būtent tokių studijų.
Kyla klausimų ir dėl to, ar be konkurso kanclerę pasirinkusi Susisiekimo ministerija už prekę mokėjo teisingą kainą. Galbūt buvo galima rinktis žmogų su tokiomis žiniomis, už kurias valstybei nereikėtų mokėti papildomai.
Manau, reikėtų pasižiūrėti, ar iš šių studijų naudos turėjo ministerija, ar tik jos kanclerė. Bet kokie mokslai žmogui yra naudingi, todėl kyla klausimų, ar jis tokiu būdu negavo pajamų, ar tai nėra jo atlyginimo paketo dalis? Nes gal vėliau jis tą už mokesčių mokėtojų lėšas įgytą kompetenciją galės parduoti kam nors kitam už didesnį atlygį“, – svarstė Seimo Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė.
Tuo metu šiam komitetui priklausanti socialdemokratė Rasa Budbergytė mano, kad valstybė turėtų apsispręsti dėl investicijų į aukščiausio rango valdininkus: „Gal tai ir naudinga, bet ši tvarka turėtų būti aiškiai apibrėžta įstatymais, o ne daromos išimtys konkretiems pareigūnams.“
