Slapta pažyma – ne burtažodis, kurį pareigūnams užtenka pasakyti teisme.
Tuo šią savaitę įsitikino Kriminalinės policijos biuro (KPB) pareigūnai, kartu su prokurorais bandę įrodyti, kad buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnas 49 metų Vytautas Marčiulaitis reikalavo pinigų iš batų parduotuvės savininkės.
Vilniaus miesto apylinkės teismas jį buvo pripažinęs kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyręs beveik 12 tūkstančių eurų baudą, tačiau Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjai panoro sužinoti, kas buvo parašyta mįslingoje pažymoje ir kur dingo slaptas darbo įrankis – diktofonas „Olympus“.
Šiuo diktofonu verslininkė Olga Čiufeniova įrašė pokalbį su vyriškiu, apsilankiusiu Vilniuje, prekybos centre „Akropolis“, įsikūrusioje batų parduotuvėje.
Į parduotuvę atėjęs ir FNTT darbuotoju Dainiumi prisistatęs vyras iš jos savininkių pareikalavo pinigų ir pažadėjo paveikti pareigūnus, kad nutrauktų su jų verslu susijusį tyrimą.
Bylos duomenimis, iš motinos ir dukters buvo prašoma maždaug po 10 tūkst. litų (290O eurų).
O.Čiufeniova viename teismo posėdžių prisiminė, kad tada buvo labai išsigandusi, nes nepažįstamas vyras žinojo, kur ji gyvena ir kokių daiktų turi namuose.
Nuotrauką laikė stalčiuje?
Netrukus vieną šių įrašų O.Čiufeniova nunešė į Policijos departamentą, o KPB pareigūnai per vieną dieną nustatė, kad iš O.Čiufeniovos ir jos motinos pinigų galėjo reikalauti į pensiją išėjęs FNTT pareigūnas V.Marčiulaitis.
Verslininkei iš karto buvo pateiktos šešios nuotraukos, iš kurių ji turėjo atpažinti pinigų reikalavusį asmenį.
Tik iš kur pareigūnai taip greitai gavo V.Marčiulaičio nuotrauką ir jo asmens duomenis?
Toks klausimas kilo teisėjų kolegijai patikrinus, kada ir ko buvo ieškoma policijos duomenų bazėse.
Policijos protokoluose užfiksuota, kad atpažinimo procedūra pradėta 2013 metų spalio 7-ąją 13 val. 15 min., tačiau policijos naudojamoje fizinių asmenų paieškos svetainėje pareigūnai apsilankė tik 15 val. 28 min. – praėjus dviem valandoms po to, kai V.Marčiulaičio nuotrauka pateikta atpažinti.
Vilniaus policijos Migracijos valdyba taip pat patvirtino, kad niekas iš KPB pareigūnų tuo laikotarpiu V.Marčiulaičio nuotraukos neprašė.
Paslaptis – net teisėjams
Jei pareigūnai iš anksto turėjo V.Marčiulaičio nuotrauką ir jo asmens duomenis, jis turėjo būti stebimas anksčiau.
To nepaneigė ir KPB, tačiau kategoriškai atsisakė išslaptinti apie buvusį FNTT darbuotoją surinktą medžiagą.
Gauti jos nepadėjo nei keli VAT prašymai, nei teismo prašymą išnagrinėjusi Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.
„KPB nepagrįstai atsisakė išslaptinti duomenis, o apeliacinės instancijos teismui jų nepavyko gauti netgi pasinaudojus visomis galimybėmis“, – teigiama šią savaitę V.Marčiulaitį išteisinusio VAT nuosprendyje.
Informacijos iš policijos taip ir negavęs teismas pažymėjo, kad „nėra galimybės padaryti išvadų dėl šių įrodymų leistinumo“.
Aiškinosi ir prokurorai
Ar slapta rinkdami duomenis pareigūnai nepažeidė įstatymų, teko aiškintis ir tuomečiam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovui Irmantui Mikelioniui.
Trumpą atsakymą V.Marčiulaičiui ir jo advokatui pasirašė net du prokurorai – I.Mikelionis ir Antanas Stepučinskas.
Jie teigė susipažinę su įslaptinta informacija ir nustatę, kad dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios duomenų bazėse rinkdami informaciją apie V.Marčiulaitį pareigūnai nepažeidė Kriminalinės žvalgybos įstatymo.
Tokio atsakymo sulaukęs V.Marčiulaičio advokatas Edgaras Dereškevičius suabejojo, ar Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovai iš tiesų kontroliavo KPB pareigūnus, ir paprašė ištirti jų pačių veiksmus.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio nurodymu to ėmėsi Vidaus tyrimų tarnyba ir netrukus atsakė: „KPB turėjo pirminės nepatikrintos kriminalinės žvalgybos informacijos apie V.Marčiulaičio galimai daromą nusikalstamą veiką.“
Apie kokį galimą nusikaltimą kalbama, nenurodyta.
„Jei įstatymai leistų pradėti tyrimus pagal pirminę nepatikrintą informaciją, būtų galima persekioti bet kurį asmenį.
Tačiau ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas tik įsitikinus, kad ši informacija pagrįsta“, – kalbėjo advokatas E.Dereškevičius.
Nusprendė nesaugoti įrodymų
V.Marčiulaitį išteisinusią VAT teisėjų kolegiją nustebino ir pareigūnų pastangos nuslėpti ne tik šios bylos garso įrašus, bet ir įrašymo prietaisus.
O.Čiufeniova teigė, kad pirmąjį pokalbį su pinigų reikalavusiu vyru įrašė savo diktofonu, kurį esą vėliau paliko Policijos departamente.
„Diktofonas buvo įvardintas kaip daiktas, turintis reikšmės nagrinėjant bylą, ir jis teismui turėjo būti perduotas teismui kartu su byla“, – bylų tyrimo taisykles prokurorams šią savaitę priminė VAT.
Kartu su byla šis diktofonas nukeliavo tik iki Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Į teismą iškviestas vienas šios tarnybos pareigūnų nurodė diktofoną grąžinęs O.Čiufeniovai ir neįpareigojęs jo saugoti.
Ištrynė visus įrašus
Verslininkė jo esą ir neišsaugojo. Teisme ji nebegalėjo prisiminti net jo prekės ženklo, o KPB ir Policijos departamento pareigūnai atsakė, kad diktofonais „Olympus“ darbe nesinaudoja.
O.Čiufeniova prisiminė, kad po antrojo susitikimo su V.Marčiulaičiu policija jai davė kitą diktofoną, pinigų kyšiui ir marškinius su paslėpta vaizdo kamera.
KPB teismui nurodė, kad moteriai iš tiesų buvo išduotas skaitmeninis garso įrašymo įrenginys „Gnome P“, tačiau to nebuvo užfiksuota dokumentuose, o juo daryti garso įrašai neišlikę.
Liko tik pareigūnų darytos stenogramos, kuriose nemažai daugtaškių ir pastabų „tyrimui nereikšminga“.
Teismas tyrėjams priminė, kad įrašų kopijos gali būti daromos tik su prokuroro rašytiniu leidimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimu.
Be to, byloje turėtų būti duomenys apie įrašų kopijų darymą ir saugojimo vietą.
„Šioje byloje nėra nei originalių įrašų, nei dokumentų apie būtinybę daryti jų kopijas“, – tyrėjų klaidas nuosprendyje vardijo VAT.
