Valdantieji sako, kad Vyriausybės parengtas projektas po šio svarstymo Seime gali būti koreguojamas labai minimaliai.
Po svarstymo ir Seimo frakcijų lyderių pasisakymų, biudžetas grąžintas Vyriausybei. Jo priėmimas suplanuotas gruodžio 12 dieną.
Labiausiai į projektą įsigilinęs Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei planuojamas gauti pajamas už valstybinės dirbamos žemės pardavimą skirti melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstravimui bei Šilutės rajono polderių sistemos priežiūrai ir eksploatacijai.
Taip pat komitetas atkreipia ypatingą dėmesį į teismų ir Generalinės prokuratūros papildomo finansavimo poreikį.
Daugiau komitetas lėšų numatyti niekam nesiūlo. Vyriausybė pati spręs, kokius parlamentarų prašymus dėl papildomo finansavimo tenkinti.
Emigraciją skatinatis biudžetas
Mišrios grupės frakcijos seniūno pavaduotoja Aušra Maldeikienė tikino, kad už šį biudžetą ji nebalsuos. Nes jos nuomone, tai yra emigraciją skatintis biudžetas.
„Visi turime galvoti apie savo moralinę atsakomybę prieš rinkėjus“, – Seimo narius skatino politikė.
„Yra melas, kad tai yra biudžetas, kuris deramai vykdo fiskalinės sutarties įgyvendinimo Konstitucijai įstatymą. Mes ką tik šioje salėje girdėjome kalbant Stasį Jakeliūną, kuris sakė, kad galima pasirinkti, vykdyti Konstitucinį įstatymą ar ne. Biudžetas yra sudarytas nesilaikant fiskalinės drausmės įstatymo“, – tikino politikė, pridėdama, kad jis negali būti tvirtinamas.
„Dar baisiau, tai, jog finansų ministras atvirai apgaudinėjo Seimą, žinodamas, kad absoliuti dauguma Seimo narių neturi pakankamos kompetencijos suvokti iš pirmo žvilgsnio gana painių pateiktų aiškinimų, atvirai meluojant“, – teigė politikė.
„Ir man tas primityvus melas, kurį čia mums pateikinėja Skvernelio Vyriausybė turbūt yra skaudžiausia“, – sakė A.Maldeikienė.
„Šiame biudžete teikiamas turtingiausių pajamas didina, atimant iš neturtingiausių, vadinamojo vidutinioji sluoksnio“, – tikino politikė.
„Drąsiai galiu pasakyti, kad šis biudžetas, mažindamas vidurinės klasės realias, o dažnai net ir nominalias pajamas, dar labiau menkindamas itin kuklų socialinį kapitalą bei ekonominį, socialinį saugumą, gali būti vadinamas ir emigracijos skatinimo biudžetu“, – tvirtino A.Maldeikienė.
Anot ekonomistės, biudžetas nuvertina kvalifikuotą darbą viešajame sektoriuje. „Tai reiškia, kol nevalyvas, godus darbdavys yra Lietuvos valstybė“, – sakė politikė.
Siūlo atsižvelgti į technologijas
Jau prie 23-ojo biudžeto dirbantis liberalas Kęstutis Glaveckas pripažino, kad opozicija niekada nepritars valdančiųjų biudžetui.
Jo teigimu, liberalai bando ieškoti konstruktyvaus siūlymo, ką reikėtų vis dėlto daryti ir kuriuo keliu eiti, kad biudžetas būtų ne tik valstybės sąskaitų planas, o Lietuvos būsimo kelio planas. K.Glaveckas teigė, kad šalis dabar stovi ant tektoninių lūžių, politinių ir ekonominių, ribos.
„Tai, kad ateina naujos technologijos, nauji principai iš principo keičia ir visą Lietuvos ateitį. Jeigu mes to nepastebėsime svarstant biudžetą, tai mes iš tikro pralošime“, – Seimo salėje kalbėjo liberalas K.Glaveckas.
Jis teigė, kad Lietuvos ateitis nėra vien IT specialistų „prigaminimas“. Jo galva, ateityje IT specialistų poreikis mažės, nes bus sukurtos intelektualios technologijos, kurios pakeis žmones jų darbuose, o programas jiems kurs ypatingai protingi kompiuteriai.
K.Glavecko nuomone, per artimiausius 5 ar 10 metų reikės mažiau notarų, teisėjų ir kitų specialybių atstovų.
„Mes turime dėti tam pamatus. O dabar biudžetas pagal seną tradiciją yra sudaromas pagal žinybų piramidę: kiekviena ministerija duoda savo skaičius, kokias daryti programas ir taip pastatoma.
Ir tas biudžetas, kaip ir kiti, serga tomis pačiomis ligomis – pirmiausia, programų nebuvimu ir svarbiausia efektyvumo nebuvimu, nes pinigai išleisti viešame sektoriuje yra dvigubai mažiau efektyvūs nei išleisti privačiame sektoriuje“, – dėstė K.Glaveckas.
Jis teigė, kad labai aiškus yra politinės valios trūkumas, norint priimti efektyvų biudžetą. Jis taip pat teigė, kad valdantiesiems ruošiant biudžetą, alternatyvų biudžetą turėtų ruošti ir opozicija.
Nusitaikė į premjerą
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis kalbėjo, kad pirmą kartą, kai išgirdo premjerą Saulių Skvernelį kalbantį apie naujos kokybės biudžetą, kuris susidoros su skurdu, su nelygybe, jis pradėjo svarstyti, kaip tuos žodžius girdi eilinis žmogus.
„Kaip šiuos žodžius girdi paprastas žmogus, stebintis premjerą, kitus politikus ir ką jis galvoja. Žodžiai skambūs, premjero įsitikinimas veide matosi šimtaprocentinis, kad kitais metais skurdo nebebus, o lygybė bus nepamatuojama“, – svarstė politikas.
Jis pasakojo trečiadienį turėjęs galimybę pasikalbėti su eiliniais lietuviais ir klausti, ką jie galvoja. G.Landsbergis teigė, kad pokalbiai dar kartą patvirtino jo nuomonę, kad tai yra nepamatuotų lūkesčių biudžetas.
„Jūs pasakote žmonėms tai, ko kitais metais jie nepajaus, – į premjerą kreipėsi G.Landsbergis. – Viena moteriškė Anykščių bute sakė, kad premjeras ir Sveikatos apsaugos ministras žadėjo pigesnius vaistus. Sakė, kad jos perkamas vaistas pabrango keturiais eurais. Ji sakė, kad tai, ką girdi per televiziją yra netiesa, tai jai kelia pyktį.“
Kalbėdamas G.Landsbergis prakalbo ir apie žmogų, kuriam valdžia žadėjo pakelti atlyginimą ar pensiją, bet ši pakilo vos keliais eurais. Dėl to žmonės mano, kad juos apgaudinėja.
„Ar aš galėčiau pasakyti, kad premjeras apgavo visus? Tikrai ne. Matyti iš tų milijonų eurų, kurie bus biudžete perskirstyti kitais metais, bus žmonių, kuriems pasiseks. Bet tai tikrai ne visa Lietuva.
Reiktų labai aiškiai pasakyti, kad šis biudžetas niekuo nesiskirs nuo visų buvusių biudžetų, kurie visi kovojo su skurdu, visi buvo vilties biudžetai, visi buvo geriausi“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Tačiau jis teigė pasigendantis pagrindinio aspekto: ar Vyriausybė, kuri turi 800 prioritetų, kuri sudaro biudžetą tiems prioritetams įgyvendinti, gali išskirti vieną grupę žmonių, vieną aiškų prioritetą, kam skiriamas pinigų prieauglis ir ką su tomis lėšomis norima pasiekti.
„Užkelti lūkesčius visiems Lietuvos žmonėms, tai reiškia apgauti visus Lietuvos žmones. Tą mes sakėme nuo pat pirmos dienos, kai buvo pristatomos Vyriausybės programos, kai prisistatė premjeras. Mes klausėme, kas jų prioritetas? Kova su skurdu. Kur? Kuri grupė tą pajaus?“ – klausė G.Landsbergis, pridurdamas, kad atsakymo į tai nebuvo gauta bei kad valdantieji turi aiškiai pasakyti, kas kitais metais gyvens geriau.
Laukia daug darbo
Valstietis Stasys Jakeliūnas visų pirma sureagavo į emocingą G.Landsbergio kalbą.
„Noriu pasveikinti G.Landsbergį su neįtikėtinu progresu. Prisimenu, kada dirbome Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės kanceliarijoje, jis buvo ramus, kuklus, civilizuotas ir inteligentiškas žmogus. Dabar labai geras propagandistas. Kaip ir keli kiti čia. Manau, kad progresuosite ir toliau. O biudžetas neįtikėtinos erdvės propagandai ir demogagojai“, – teigė politikas.
Jis taip pat teigė, kad A.Maldeikienės kritika nėra pagrįsta. Jis perskaitė Europos komisijos išvadą apie biudžetą. „Komisija mano, kad biudžeto projektas, kuris dabar yra svarstomas atitinka visus reikalavimus ir visas sąlygas stabilumo ir augimo paktui. Komisija kviečia institucijas įgyvendintni biudžetą, toks, koks yra pateiktas“, – skaitė S.Jakeliūnas.
„Aš dažniausiai bandau suvokti, kas yra viešųjų finansų visuma, ką tai leidžia mums turėti. Ir atsakomybė, neatskiriama nuo laisvės. Kaip ir šeimoje, kaip ir visuomenėje. Jeigu to neturėsi, įvyks tai, kas įvyko 2009 metais", - sakė politikas.
„Kalbėti, kad šitas biudžetas bus koks nors stebuklingas, išgelbėsiantis viską, negalime. bet jis atitinka mūsų finansines galimybes. Laukia daug darbo, kad kiti biudžetai lauktų dar geresni. O dabar siūlau tai palaikyti“, – Seimo nariams sakė S.Jakeliūnas.
Priemonės verčia abejoti
Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė tikino, kad nors idėjos gražios, dėl priemonių frakcija abejoja.
„Palaikome iškeltus tikslus mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, valdyti emigracijas, remti šeimas ir didinti gyventojų pajamas, tačiau ar pasirinktos tinkamos priemonės? Tai verčia mus abejoti“, – sakė R.Tamašunienė.
Tai buvo mūsų idėja vaiko pinigai. Biudžete numatytas pirmas etapas, lyg preliudija tam įgyvendinti. Bet skirta 30 eurų suma suveiks tik vienoje tikslo dalyje – vaikų skurdo mažinime priemonė. Tai susiaurina bendrąjį tikslą ir nebus pasiekiama nei gimstamumo gerinimo rodiklių, nei reemigracijos, nei vidaus vartojimą. Laiko perspektyvoje mūsų pasirinktos priemonės, ateityje gali atsitikti, kad nei kam GPM bus mokėti, nei kam pensijas uždirbti. Ir visos tos gražios idėjos pavirs niekuo, jeigu mes nesiimsime ateities strategijos“, – tikino R.Tamašunienė.
Ji tikino, kad dėl šeimos politikos reikia ieškoti panašaus sutarimo, kuris buvo padarytas, dėl krašto gynybos didinimo iki 2 procentų BVP. „Dar turime laiko, trys metai kadencijoje. Manau, kad ši Vyriausybė ir bus ta, kuri užtikrins to įgyvendinimą“, – sakė politikė.
Ji taip pat teigė, kad tikisi, jos kitais metasi Vyriausybė ir premjeras pristatys piliečių biudžetą, kuriame bus paaiškinta, kur ir kaip keliauja pinigai.
Prakalbo apie išlaidas
Socialdemokratų darbo frakcijos narys Algirdas Butkevičius teigė, kad biudžeto svarstymo metu visada galima prisiklausyti demagogijų. Jis teigė, kad europinė praktika rodo, kad biudžetas yra formuojamas atsižvelgiant į Vyriausybės prioritetus.
„Norint Vyriausybės prioritetus įgyvendinti, turi būti sukurtos atskiros biudžeto programos, pagal tai, kurie prioritetai yra svarbiausi, kurie vėlesni ir t.t. Bet kada biudžeto svarstymo metu nukrypstama į lankas ar tiesiog nusikalbama, Seimui populiarumo neprideda“, – sakė A.Butkevičius.
Politikas sakė, kad labai populiaru kalbėti apie pajamų nelygybę, socialinę atskirtį, tačiau labai svarbu politikams nepriimti nepamatuotų sprendimų, kurie ilgalaikėje finansų sistemoje atneša didžiulę žalą valstybei.
„Noriu pasakyti, kad senatvės pensijų sumažinimas ir jų kompensavimas Lietuvai kainavo 280 mln. eurų, darbo užmokesčio sumažinimas 121 mln. eurų, kas dar nėra išmokėta.
Taip pat skolinimosi politika sunkiu ekonominiu laikotarpiu rodo, kad 2018-ais metais skoloms aptarnavimo išlaidoms esame numatę 527 mln. eurų. Jeigu būtume skolinęsi iš Tarptautinio valiutos fondo, ką darė Latvija, mums tai kainuotų apie 300 mln. eurų“, – kalbėjo A.Butkevičius pridurdamas, kad sunkmečio metu Latvija buvo gerokai prastesnėje finansinėje situacijoje.
Anot jo, visa tai sudėjus, priimti blogi sprendimai kainavo 600 mln. eurų. Jis klausė, kokie šiai dienai būtų biudžetiniame sektoriuje dirbančiųjų atlyginimai, jei tie pinigai būtų skirti ne taisyti praeitiems klaidoms, o dabarčiai ir ateičiai. Jis taip svarstė, koks būtų vidutinis lietuvių darbo užmokestis.
„Nekalbu apie tai, kokia įtaka buvo socialinei atskirčiai ir pajamų nelygybei. Teorija ką sako, formuojant biudžetus, kad valdžia turi suprasti vieną elementarią taisyklę, kur aš, būdamas premjeru irgi padariau klaidą nustatant prioritetus, kad kiekvienais metais atlyginimai, pensijos, socialinės išmokos turi būti didinamos 3 proc., jeigu nori gyventojų pajamų lygį išlaikyti tokį, koks buvo praėjusiais metais, bet nekalbant apie gyvenimo kokybės pagerėjimą“, – Seimo salėje kalbėjo A.Butkevičius.
Jis teigė, kad reikia ryžtis ir viešosios ir privačiosios partnerystės modelį Lietuvoje pradėti įgyvendinti stipriau. A.Butkevičius rekomendavo finansų ministrui prie ministerijos sukurti departamentą, kurio specialistai galėtų įvertinti projektus, kad nebūtų spekuliacijų ir viešieji konkursai būtų įgyvendinti sėkmingai.
Ubagų biudžetas
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis teigė, juokingai skamba A.Butkevičiaus pamokos dėl biudžeto, kai jo valdymo metu nebuvo sugebėta nei kartą 3 proc. kelti pajamų, nors tuo metu valdančiojoje koalicijoje buvę „tvarkiečiai“ ir teikė siūlymus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta.
„Tai yra nepritekliaus, arba kitaip, ubagų biudžetas. Jeigu kas nors kalbate, kad tai yra socialiai orientuota ir mažesnes pajamas gaunantys žmones gaus daugiau, pabandysiu jums skaičiais įrodyti, kas atsitiks“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Anot jo, Vyriausybė tokiu biudžetu didina mokesčius. Vardindamas, kokie mokesčiai kils, R.Žemaitaitis pradėjo nuo kuro. Jis teigė, kad dyzelinio kuro akcizas kyla 0,264 euro. Bet anot jo, nei premjeras, nei finansų ministras nesugeba pasakyti, kad prie šios sumos reikia pridėti ir PVM, taip apskaičiuojant 0,5 euro.
„Mes išskaičiavome su ekonomistais, kad vienam litrui dyzelinio kuro, minimali mėnesinė alga yra lygi 0,15 euro centų. Dyzelinis kuras degalinėje kainuos 6 ar 7 centais brangiau. Mieli gyventojai, jūs pritariate šiam pertekliniam biudžetui? Aš manau, kad ne.
Ūkininkai, vienas žaliojo dyzelinio kuro litras pabrangs 0,05 euro centų. Pridėkime PVM ir pridėkite minimalią mėnesį algą. Ūkininkui, kuris pirks bent 50 litrų dyzelinio kuro, dyzelis pabrangs 0,07 euro centų. Tai sakote, nedidėja mokesčiai?“ – Seimo salėje dėstė R.Žemaitaitis.
Jis taip pat teigė, kad priėmus tokį biudžetą, Lietuva bus trečia Europoje, pagal brangiausią dyzelinį kurą. Anot jo, skaičiuota, kad priėmus naują biudžetą didės ir ūkininkų mokesčiai – PSD kils nuo 4 iki 10 eurų, o „Sodros“ mokesčiai iki 15 eurų.
Premjeras kritiką bandė atremti
Premjeras Saulius Skvernelis stojo prieš Seimą atremti frakcijų vadovų išsakytos kritikos.
„Kalbant apie 2018 metų biudžetą, tai yra pirmas per Nepriklausomybės laikotarpį perteklinis biudžetas ir tai yra faktas. Kitų metų biudžeto projektas atitinka keliamus fiskalinius reikalavimus. Kitų metų viešųjų finansų balansų bus teigiamas ir sudarys 0,6 proc. nuo BVP. Tai faktas“, – į išsakytą kritiką atsakė premjeras.
Jis teigė, kad biudžetas yra sufomuotas atsižvelgiant į šylančią ekonomiką – kylančias kainas, brangstantį nekilnojamąjį turtą, sparčiai augantį darbo užmokestį privačiame sektoriuje. Jis tikino, kad tai daroma krizės atveju.
„Didinant atsparumą galimam sunkmečiui, sukaupiame rezervą bus lengviau mokamos pensijos, ne taip skausmingai mažinamas kitoms šaliems sritims, jei taip kada nors įvyktų. Atsakingas biudžeto planavimas padės suvaldyti infaliciją ir sumažinti skolą“, – teigė Vyriausybės vadovas.
„Neteigė niekada Vyriausybė, kad su šiuo biudžetu bus išspręsta skurdo problema. Mes teigiamė, kad tai bus realus žigsnis atsispirti sunkiausiai gyvenantiems žmonėms iš skurdo“,- teigė premjeras.
„Pasakyti, kad šis biudžetas nėra skirtas žmonėms, tai gali pasakyti tik tas, kuris neturi padorumo ir yra visiškas cinikas. Galiausiai žmonės turėtų patys ir įvertinti kiekvieno šiandien gelbėtojo, labiausiai besirūpinančio gyventojų gerove, už atsakomybę, dėl ankstesnių sprendimų, kurie buvo apdaryti. Žiūriu į A.Butkevičių, taip mes ir šiandien turime kuprą su išmokomis ir pensijos nėra visos kompensuotos“, – kritiką išsakė premjeras. Jis patikino, kad šį biudžetą pajaus kiekvienas Lietuvos gyventojas, nepriklausomai nuo jo pajamų.
Randa problemų
Valstybės kontrolė priekaištauja, kad 2018 metų struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, lyginant su 2017 metų rodikliais, auga 0,3 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto (BVP), o ne mažėja, kaip reikalauja fiskalinės drausmės taisyklė, ir sudarys 0,5 procentinio punkto BVP. Europos Komisija prognozuoja, kad 2018 metais Lietuvos struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.
„Todėl matome riziką, kad bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės“, – Biudžeto ir finansų komitete sakė VK Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Erika Latyšovič, pasak kurios, ši išvada daroma, nes VK ir Finansų ministerija skirtingai vertina numatomą valdžios sektoriaus 2017 metais balanso rodiklį, taip pat nesutaria, kokio dydžio ciklinės pajamos bus gautos 2018 metais.
Ji taip pat teigė, kad valstybės skola kitais metais nemažės, nors ir formuojamas valdžios sektoriaus perteklius. „Tol, kol bet kuris iš biudžetų bus deficitinis, nominali skola augs“, – teigė E.Latyšovič.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė žada, kad kitais metais pirmą kartą šalia oficialaus šalies biudžeto bus teikiamas „piliečių biudžetas“, kurį sugebėtų perskaityti ir suprati kiekvienas šalies gyventojas.
2018 metų biudžeto projekte numatytos lėšos „vaiko“ pinigams, biudžetininkų ir valstybės tarnautojų algų bei senatvės ir šalpos pensijų, taip pat MMA kėlimui, paliekama pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui. Numatyta atsisakyti papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio, kuris dabar taikomas vaikus auginantiems tėvams.
Siūloma įvesti progresinį tarifą prabangiam nekilnojamajam turtui, padidinti akcizą dyzeliniams degalams, dėl to jų kaina padidėtų apie 2 proc., o „žymėtam dyzelinui poveikis būtų apie 4 centus“. Minimali mėnesinė alga nuo kitų metų didės 20 eurų iki 400 eurų.
Biudžeto pajamos, kaip kol kas planuojama, sieks 16,082 mlrd. eurų – 37 proc. BVP (2017 metais – 35,8 proc.), išlaidos – 15,839 mlrd. eurų, arba 36,4 proc. BVP (2017 metais – 35,7 proc.).
Po svarbiausio šalies pajamų ir išlaidų plano pirmojo apsvarstymo Seime, jis grąžinamas Vyriausybei koreguoti. Kitų metų biudžeto priėmimą Seimas numatęs gruodžio 12–ąją.
