Bet štai iš V.Landsbergio lūpų nuskambėjusi idėja kitokia – išnaikinti Sosnovskio barščius. Atrodytų, profesorius turėtų kalbėti apie valstybės valdymo tobulinimą, Lietuvos simbolių įamžinimą, o jo sumanymas – kaip kasdien su tais plintančiais augalais susiduriančio kaimo žmogaus.
Kitaip sakant, V.Landsbergio idėja – lyg guminiai batai, kurių šį rudenį prireikia dažniau negu puošnių batelių.
Apskritai neaišku, kur tos iki šios savaitės lyg iš gausybės rago besiliejusios ir iš pažiūros nuostabios idėjos, supakuotos į dailias dėžutes, perrištos margaspalviais kaspinais, Lietuvą nuvestų.
Patiekalų restoranuose vertintojų, vakarėlių lankytojų, nuolat viešumoje šmėžuojančių pavardžių savininkų šimtai pasiūlymų mažinti mokesčius, palengvinti naštą verslui. Be jokios analizės, toliaregiškų išvadų.
Arba ne viena idėja mokyklose išmokyti kritinio mąstymo. Kaip jį įskiepyti, jei moksleiviai aklai tiki kiekviena feisbuko žinute, jei bet kokią kritiką, anot dainos žodžių, geriau uždaryti gerklėje?
Kad ir kaip būtų, kai kitais metais švęsime valstybės atkūrimo šimtmetį, bus išrinktos trys idėjos Lietuvai.
Galima neabejoti, kad pasiūlymo naikinti Sosnovskio barščius tarp jų nebus. Kaip ir ant jau dabar pardavinėjamo tualetinio popieriaus pakuočių neliks sveikinimo Lietuvai atkūrimo šimtmečio proga.
Juk idėja Lietuvai naikinti Sosnovskio barščius daugeliui irgi gali pasirodyti kaip valstybės šimtmečio šventimas tualete.
Toliau svarstysime apie laimės ekonomiką, inžinerines vasaros stovyklas vaikams, didžiausią lazerinių inovacijų centrą Europoje. Matuosime Lietuvai aukštakulnius batelius.
