Jau užtenka
Spaudos konferencijoje penktadienį Socialdemokratų partijos frakcijos narė D.Šakalienė tikino, kad nors ir pastebimas situacijos gerėjimas, aukos vis dar yra kaltinamos.
„Mes gyvename tikrai įdomiu laikotarpiu. Moterys nebetyli, jos kalba ir nebenori seksualinio smurto, diskriminacijos ir seksizmo. Visai neseniai matėme akciją, pažymėtą grotažyme „metoo“, kai moterys kalbėjo apie patirtą seksualinį priekabiavimą, prievartą. Tai labai sunku daryti, nes mūsų visuomenė tik išgyvena tą lūžio laikotarpį, nes aukos kaltinimo dar yra labai daug“, – sakė politikė.
Ji tikino, kad ką tik lankėsi specialiojoje komisijoje dėl Seimo nario Kęstučio Pūko elgesio. „Buvo aiškinama, kokia mažareikšmė veika yra seksualinis priekabiavimas ir kaip pačios moterys yra kaltos. Kai auka provokuoja ar užvedė netinkamą pokalbį, matyt, tai galima vertinti kaip jos pačios kaltę. Jeigu įstatymų leidėjai leidžia sau taip kalbėti, tai turbūt reiškia, kad ta revoliucija yra reikalinga“, – tikino parlamentarė.
„Užtenka mums jau čia. Mes tikrai nebesiruošiame tylėti“, – sakė parlamentarė. Ji taip pat siūlė prisidėti prie solidarumo akcijos ir šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ savo profilio nuotrauką pasikeisti į juodą užsklandą. Ji, anot idėjos autorių, parodytų su seksualiniu smurtu susidūrusios moters dingimą iš socialinio gyvenimo.
„Lietuvai atėjo laikas juodajam pirmadieniui. Islandės tai padarė 1975 metais, lenkės padarė pernai, protestuodamos prieš abortų draudimą. Mes turime dar daugiau priežasčių protestuoti. Pono Urbšio, pono Pūko veiksmai, žinomų, aukštą socialinę padėtį užimančių vyrų veiksmai, kaip ir pono Barto veiksmai, labai aiškiai parodo, kad be mūsų visų viešo protesto nebus matyti, kiek daug moterų tai patiria“, – tikino parlamentarė.
„Pirmadienį visas kviečiu apsirengti juodai, kad būtų parodoma, kiek moterų tai išgyvena“, – sakė D.Šakalienė ir tikino, kad juoda – gedulo ir protesto spalva.
Vis dar kaltinama auka
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos komunikacijos patarėjas, lyčių lygybės ekspertas Donatas Paulauskas tikino, kad stebint viešąją erdvę, kurioje kaip niekada daug kalbų apie seksualinį priekabiavimą, jį apima dvejopi jausmai. Jo teigimu, džiugu, kad moterys prabilo apie skaudžias savo patirtis garsiai. Vis dėlto jį liūdina, kad visuomenė vis dar linkusi kaltinti auką.
„Mes gyvename įdomiu laiku, lūžio metu, kai visuomenė mokosi pripažinti, kad seksualinis priekabiavimas iš viso egzistuoja. Mokosi išklausyti moterų istorijas neteisiant ir nekaltinant. Negaliu pasakyti, kad mums sekasi labai gerai. Bet tai yra tos pamokos, kurios gana sunkios“, – situaciją vertino D.Paulauskas.
Jo teigimu, naujausios istorijos, pasirodžiusios viešojoje erdvėje, yra tik ledkalnio viršūnė. O realybė – kur kas prastesnė.
Valdžia nusuka akis
Liberalų frakcijos narė V.Čmilytė-Nielsen tikino, kad norint išspręsti esamas problemas padėtų ir politiniai sprendimai, kuriuos daryti vengiama.
„Politinių sprendimų ir lyderystės labai reikia. Kai 2011 metais buvo diskutuojama apie smurto artimoje aplinkoje įstatymą, jis sulaukė daug pasipriešinimo. Bet jį priėmus paaiškėjo, kad buvo labai reikalingas, nes padėjo atidengti tikrąjį smurto mastą“, – sakė Seimo narė.
Politikė taip pat teigė, kad nors smurto prieš moteris mažinimas yra vienas šios Vyriausybės darbų, vis dėlto lėšų tam skirti neskubama.
„Net jei sėkmingai spręsime pasekmes, nieko nepasieksime, nes neatsisuksime ir į priežastis“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen ir pridūrė, kad smurto prevencija yra vienas iš silpnų aspektų.
„Tyrimai rodo, kad viena esminių smurto priežasčių yra patriarchaliniai lyčių stereotipai, kurie vis dar vyrauja mūsų visuomenėje. Jie dažnai nepastebimi, bet įsišakniję“, – susirinkusiems sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Smurtas nėra konfliktas
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė pateikė ir liūdną statistiką.
„Per dieną policija dėl smurto artimoje aplinkoje kviečiama daugiau nei 180 kartų, per 4 metus nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimo tokių iškvietimų išaugo beveik 4 kartus“, – sakė B.Sabatauskaitė.
Ji teigia, kad situaciją pakeistų ir dabar Lietuvoje dar neveikianti nesiartinimo tvarka. „Tai nėra baudžiamoji priemonė, tai tiesiog leistų policijai įpareigoti smurtautoją nesiartinti prie aukos ir tik ją pažeidus prasidėtų ikiteisminis tyrimas. „Kiek daug mes tų atvejų net nežinome“, – teigė Žmogaus teisių centro vadovė.
„Smurtas nėra tiesiog komunikacijos problema, tai nėra tiesiog konfliktas. Konfliktai kartais būna mūsų santykių varomoji jėga. Smurtas yra nusikaltimas, tai reikia įsisąmoninti“, – teigė B.Sabatauskaitė.
Visuomenę reikia supurtyti
Iniciatyvų „Moterys kalba“ ir „Birutė Bebaimė“ kūrėja Modesta Kairytė, susidurianti su atviromis moterų istorijomis, teigė, kad pasiduoti nesiruošia.
„Mes stengiamės prabudinti visuomenę ir supurtyti. Ir tai reikia daryti, kad ji neužmigtų. Ir nenueitų miegoti blogai suvokdama, kas yra smurtas ir kad moteris pati yra kalta“, – sakė M.Kairytė.
Kūrėja teigė, kad labai keista matyti visuomenę, kuri moterims prabilus klausia, kodėl jūs tylėjote, o vėliau jas bando užčiaupti. „Mes tos tiesos tiesiog nepripažįstame“, – tikino M.Kairytė.
„Nebesirengiame klausti, kiek dar kartų turės užaugti ir numirti, kol smurtas mūsų visuomenėje nebebus kultūrinė norma, todėl šiandien sakome – užtenka tiek moterį, tiek vyrą žeminančio santykio „muša, vadinasi, myli“ ir siunčiame žinutę – „Nulis tolerancijos smurtui prieš moteris“, – sako fondo FRIDA vadovė Daiva Baranauskė pristatydama jau 3-iąjį Baltojo kaspino festivalį, šįmet apimsiantį ne tik Kauną, bet ir Vilnių.
„Vien tik kalbėti apie smurtą ir kad tai yra negražu būtų virimas savo sultyse ir tikslo tai nepasiektų“, – sakė D.Baranauskė ir tikino, kad suvokimas ir normų pasikeitimas turėtų ateiti tik per kultūrą.
