„Tai buvo pasakyta susitikime, kuriame dalyvavo mokyklos ir Pedagoginės psichologinės tarnybos atstovai. Padėkojau jai (pedagogei. – Aut..) už tai, kad garsiai išsakė požiūrį į neįgalų vaiką šioje mokykloje. Vaikas skaityti moka nuo 5-erių“, – pasakojo ji.
Šiuo metu berniukas, kuriam nuo gimimo diagnozuotas cerebrinis paralyžius, dalį pamokų lanko kartu su savo bendraamžiais mokykloje ir yra mokomas namuose.
Nustebino mokytojos elgesys
Dešimtmečio mama teigė prieš mėnesį sulaukusi mokyklos vadovės netiesioginio pasiūlymo atsiimti vaiką iš mokyklos. „Paklausė, ar žinau, kad tėvai gali atsiimti vaikus iš mokyklos ir juos patys ugdyti namuose. Sutinku, kad tokios galimybės yra, bet tai laisvas tėvų pasirinkimas“, – pokalbį su mokyklos vadove prisiminė pašnekovė.
Anot jos, toks pasiūlymas nebuvo naujiena, mat mokyklos vadovybė jau ne kartą siūlė keisti ugdymo įstaigą. „Atėjus į šią mokyklą ne kartą buvo užsiminta, kad mums čia ne vieta, ir siūlyta eiti į kitą. Praėjusiais metais sūnus lankė pailgintos dienos grupę, prašėmės ten ir šiemet, bet atsakymas buvo neigiamas. Pasikalbėjau su mokytoja, bet išgirdau, kad ji turinti patentą ir tik jos pačios reikalas, ką ji nori priimti į pailgintos dienos grupę, o ko – ne. Nenorėjau visko taip palikti, tad nuėjau pasikalbėti su mokytoja ir psichologe. Mokytoja su manimi vaikų akivaizdoje elgėsi labai nepagarbiai. Leido sau šaukti, gal su kitais tėveliais ji kitaip elgiasi“, – svarstė I.Mickevičiūtė.
Moteris atviravo, kad po šio pokalbio ji apsiverkė, tačiau tai, kas nutiko paskui, atėmė žadą: „Buvau apšmeižta, kad paveikiau mokytojos psichikos sveikatą, kad ji dabar negalinti dirbti, kad išgąsdinau vaikus. Mokytoja (paaiškinime. – Aut.) rašo, kad ji apsiverkė ir jai sutriko sveikata, o aš apsiverkiau ir išgąsdinau vaikus. Supratau, kad šiai mokyklai neįdomus nei vaikas, nei jokių teisių neturinti jo mama.“
Autobuse sūnui vietos neatsirado
I.Mickevičiūtė prisiminė atvejį, kai visa mokykla vyko į spektaklį, visi vaikai važiavo autobusu, bet jos sūnui vietos jame neatsirado ir teko vykti taksi. Moterį nemaloniai nustebino ir neseniai įvykęs incidentas, kai mokytojos padėjėja jiems mokykloje pastojo kelią į klasę ir pareiškė, kad į patalpą jie žengti negali, o direktorės nurodymu turi eiti į kitą klasę.
„Buvo liepta nenervinti mokytojos, mat aš ir mano sūnus sutrikdėme jos sveikatą, ji per mus susirgo ir dar iki galo nepasveiko, tad jos negalima nervinti. Įvedžiau sūnų į klasę ir pakviečiau su juo dirbančią specialistę. Nuėjusi pas direktorę išgirdau, kad buvo toks susitarimas, kad mano sūnus turi būti ugdomas atskirai. Atsakiau, kad nebuvo tokio susitarimo, o po pusvalandžio mokyklos vadovė jau išsigynė savo žodžių, tikino, kad mokytojos padėjėja viską ne taip suprato“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad negatyvus pedagogės elgesys kartojasi ir kitų mokinių akivaizdoje: „Mokytoja atvirai rodo savo pyktį ir nepasitenkinimą, kad mano sūnus mokosi šioje klasėje.“
Pasak pašnekovės, įtampa ir sudėtingas bendravimas su mokytoja tęsiasi jau kurį laiką. „Jei sūnus su klase važiuoja į Bernardinų sodą ar Valdovų rūmus, mokytoja visai nekreipia dėmesio į tai, kad tai neįgalus vaikus. Ji eina taip, kaip jai patogiau, ties didžiausiais laiptais net nesustoja, man reikia bėgti per aplinkui, visa tai sūnui paversti juokeliu, paaiškinant, kad čia tuoj mes visus pavysime ir aplenksime.“
Su klasės tėvais I.Mickevičiūtė teigė savo rūpesčių neaptarinėjusi. „Tėvų susirinkimo metu buvo iškilęs klausimas, kaip toks mokinys galėjo atsidurti tokioje mokykloje ir tokioje klasėje. Manau, kad viena mama tai pasakė nepagalvojusi ir vėliau savo nuomonę pakeitė. Veikiausiai tėvams sudarytas klaidingas vaizdas to, kas vyksta klasėje... Niekuomet nenorėjome kitų tėvų painioti į šią situacija, turime patys išspręsti šį klausimą su mokytojais“, – sakė ji.
Vaikas nori būti mokykloje
Paklausta, ar pats berniukas nori į mokyklą, I.Mickevičiūė sakė: „Labai nori, vaikai jį priima labai gerai. Mano sūnus – labai atviras vaikas, nori bendrauti. Jis nerašo, bet mes pradėjome naudotis kompiuteriu, jis protingas berniukas, turi kitų pasiekimų.“
Moteris atviravo, kad jaučiasi patekusi į beviltišką situaciją: „Jaučiuosi taip, lyg šioje situacijoje negaliu nieko pakeisti, nes yra nusprendžiama už mus. Galiu belstis, kur noriu, sakyti, ką noriu, bet niekam tai neįdomu... Jei vaikas bus uždarytas namuose, kaip jis gyvens tarp žmonių? Jis nenori būti uždarytas tarp keturių sienų“, – kalbėjo neįgalaus vaiko mama.
„Žinau, kad šių metų lapkričio 15 dieną Seime buvo pristatytas detalus planas dėl specialiųjų mokyklų uždarymo ir pagaliau Lietuvos vaikai atgavo savo prigimtinę teisę į laisvę, kad jų daugiau niekas neįkalins“, – jaudindamasi žodžius rinko I.Mickevičiūtė.
Mokyklos direktorė: „Sąlygos vienodos visiems“
Jau 25 metus Filaretų pradinei mokyklai vadovaujanti Nijolė Malinauskienė, paklausta apie konfliktiškus mokytojos ir berniuko mamos santykius, kalbėjo labai aptakiai: „Į mūsų mokyklą vaikai primami vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tvarkos aprašu. Tai suteikia galimybę visiems vaikams lygiomis teisėmis patekti į šią mokyklą. Mūsų mokyklą lanko ir vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ar esantys neįgalūs.“
Mokyklos vadovė teigė, kad šioje ugdymo įstaigoje gerą mokinių savijautą užtikrina specialistų komanda, kuri sudaro ugdymo tvarkaraštį ir jį suderina su vaikų tėvais.
„Pedagogai ir specialistai stebi ir vaiko savijautą mokykloje. Jei nuomonės išsiskiria, vaiko gerovės komisija sudaro galimybes tėvams susitikti su specialistais ir išsiaiškinti rūpimus klausimus. Ne visada mūsų nuomonė sutampa su tėvų nuomone, bet mes ieškome sprendimo būdų.“
Mokyklos vadovė teigė negalinti komentuoti tokių atskirų epizodų, kaip kad klasės išvyka į spektaklį, kai neįgaliam berniukui vietos autobuse neatsirado. „Man reikia pasitikslinti, to negalėjo būti, nes visiems vaikams sudaromos vienodos galimybės.
Paklausta apie tarp mamos ir neįgalaus trečioko klasės mokytojos kylančią įtampą pašnekovė sakė: „Tėveliai, kurie augina negalią turinčius vaikus, labai stengiasi juos saugoti ir globoti. Pastebime, kad tokiems tėvams pasireiškia hipergloba. Prašome tėvų, kad jie patikėtų mokyklos specialistais, kad vaikas galėtų mokykloje žengti pirmuosius savarankiškus žingsnelius.“
N.Malinauskienės teigimu, mamos buvo prašoma, kad ji suteiktų vaikui daugiau savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi. „Pastebėjome, kad kai užsiėmimai vyksta individualiai, kai aplink nėra triukšmo ir šurmulio, tokiems vaikams kur kas lengviau sutelkti dėmesį, jie labiau atsipalaiduoja“, – paklausta apie siūlymą vaiką mokyti klasėje vieną kalbėjo mokyklos vadovė.
Dėl to, jog mama ne kartą girdėjo, kad šiam vaikui ne vieta Filaretų pradinėje mokykloje, ugdymo įstaigos vadovė pakartojo jau girdėtą komentarą: „Kaip minėjau, vadovaujamės Vilniaus miesto savivaldybės priėmimo tvarkos aprašu, kuris visiems vaikams suteikia vienodas galimybes lankyti šią mokyklą. Mama turi tą galimybę, ir vaikas yra priimtas ir mokomas lygiomis teisėmis.“
Direktorė kategoriškai neigė kokios nors įtampos buvimą mokykloje: „Tarp mokyklos mokytojų ir specialistų šilti ir nuoširdūs santykiai, o iškylančius klausimus sprendžiame vaiko gerovės komisijos posėdyje, kur aptariamos visos problemos. Tarp mokytojos ir mamos yra normalus bendradarbiavimas“, – kalbėjo ji, bet vėliau pridūrė, kad kartais „hipergloba sukelia konfliktinių situacijų.“
Situaciją aiškinsis savivaldybė
Vilniaus miesto savivaldybės Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Balkutė teigė, kad situacija Filaretų pradinėje mokykloje savivaldybei žinoma. „Jau sudaryta darbo grupė, ji tirs ir kalbėsis su visomis suinteresuotomis pusėmis ir teiksime rekomendacijas, ką galima šioje situacijoje daryti.“
Anot jos, tarp galimų sprendimų yra svarstoma mokymo namuose galimybė ar vaiko kėlimas į kitą ugdymo įstaigą ar kitą klasę.
Šiuo metu Vilniuje 800 moksleivių dėl sveikatos sutrikimų mokosi pagal pritaikytas arba individualizuotas programas.
J.Džiugelis: „Mokymas namuose – ne išeitis“
I.Marcinkevičiūtės situacija buvo svarstoma ir miesto savivaldybės posėdyje, jame dalyvavo ir Seimo narys, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Justas Džiugelis.
„Tai buvo nesusikalbėjimas tarp mokyklos ir šeimos, o kai dvi pusės pykstasi, tai tiesa, matyt, yra kažkur per vidurį. Dalyvavau savivaldybės posėdyje, per asmeninį pavyzdį pabandžiau abi puses sutaikyti, ir tuo metu lyg viskas buvo pavykę“, – kalbėjo parlamentaras ir patikino, kad ir vėliau bendravo su šeima ir jai sekėsi visai neblogai.
„Neseniai berniuko mama lankėsi pas mane ir kalbėjomės apie tai, kad vėl kyla tam tikrų problemų, vaikas diskriminuojamas. Tiesa, kalbėjausi tik su mama, bet problema yra ir vienoje, ir kitoje pusėje, tai nesusikalbėjimas, žmogiškasis faktorius. Suprantu, kad empatijos Lietuvoje norėtųsi matyti daugiau, bet šiuos dalykus būtų galima išspręsti pokalbiu, o ne konfliktais ar reikalavimais“, – kalbėjo Seimo narys ir patikino, jog tokiu atveju būtina, kad kas nors atliktų tarpininko vaidmenį.
S.Džiugelis teigė, jog labai sveikintinas tėvų požiūris, kad jie nenori izoliuoti ir laikyti vaiko namuose. „Galbūt šiame etape mokykla nėra visai pasiruošusi priimti tokį vaiką, bet juk mokytis turime visą gyvenimą – ir mokykla, ir direktorė, ir tėvai. Visuomenė bus sveika tik tuomet, kai išmoks priimti kitokius, nepanašius į save vaikus ir suaugusiuosius.“
Pats J.Džiugelis pasakojo, kad 10 metų jis mokėsi namuose, o likusius dvejus – nuotoliniu būdu, ir prisipažino, jog per tuos metus jam labai trūko bendravimo su bendraamžiais.
„Namų mokymas – ne išeitis, vaikai turi turėti galimybę lankyti mokyklas, bendrauti su vaikais, žaisti“, – kalbėjo Seimo narys.
