– Per trumpą laiką jums jau pavyko padaryti gana neblogą karjerą. Ar galite atsakyti, kodėl taip pasisekė? – vakar „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė paklausė V.Sinkevičiaus.
– Pirmiausia aš nesiorientavau į tapimą ministru ar komiteto pirmininku, tai įvyko natūraliai.
Galėjau likti JAV, tačiau visuomet tikėjau, kad grįžus į Lietuvą galiu nuveikti darbų, apie kuriuos bus ne gėda kalbėti. Visada to tikslingai siekiau.
– Tokio amžiaus žmogus karjerą dažniausiai gali padaryti arba turėdamas gerų pažinčių, arba mokėdamas save pateikti.
– Galbūt man sekasi neblogai save pateikti.
Tačiau yra didelis pasitikėjimo kreditas, kurį man suteikė premjeras ir valstybės vadovė.
Kartu norėčiau, kad tai būtų žinutė, kurią pagautų visi, nesvarbu, kur būtų, – Londone, Vašingtone ar Švedijoje: jei esi Lietuvos pilietis, nėra geresnės valstybės kaip Lietuva, kur gali siekti karjeros ir realizuoti save.
– Kokia jūsų, kaip ūkio ministro, vizija?
– Pirmiausia turime išsigryninti prioritetus. Tarkime, sumaniosios specializacijos, valstybė investuoja į 20 prioritetų. Tokiai mažai valstybei su labai ribotais resursais tai yra didelė prabanga.
Manau, kad prioritetų turėtų būti ne daugiau kaip penki.
Dar vienas dalykas: man labai gaila dėl Turizmo departamento veiklos. Kitais metais valstybė švęs atkūrimo šimtmetį, ir tai yra unikali proga išgarsinti Lietuvą, kartu fiksuoti rekordinius turistų skaičius su viltimi, kad turistai sugrįš, jeigu turėsime ką jiems pasiūlyti. To nėra.
Be jokios abejonės, svarbu viešieji pirkimai. Įstatymų bazė yra gana griežta, kitas žingsnis turėtų būti centrinės perkančiosios organizacijos stiprinimas.
– Ar esate numatęs, kas dirbs jūsų komandoje?
– Žinoma, turiu pavardes, bet su žmonėmis dar nekalbėjau. Dabar prasidės pokalbiai, žiūrėsime, kas neišsigąs atlyginimo, pareigų ir prisidės prie komandos.
Žmones aš rinksiuosi pagal projektus, kuriuos noriu įgyvendinti. Viceministrus labiau kaip projektų vadovus su labai konkrečiomis užduotimis, kurias jie turėtų įgyvendinti.
– Jūsų pirmtakas ūkio ministro poste Mindaugas Sinkevičius per trumpą laiką kartelę užkėlė gana aukštai – jam išeinant jį vertino verslo asociacijos, net buvo prašymų pasilikti. Manote, jums pavyks išlaikyti tą lygį?
– Dabar apie tai galima kalbėti ilgai, tačiau viską galima įrodyti tik darbu.
– Seime garsėjate kaip vengiantis konfliktinių situacijų, ypač kai kalbama apie vertybiniu požiūriu jautrius klausimus. Susidaro įspūdis, kad bandote nesusipykti arba neišreikšti savo pozicijos.
– Jeigu nesu įsigilinęs, nesu to klausimo ekspertas ir kas nors man bando suformuluoti vieną ar kitą dirbtinę nuomonę, tikrai nenersiu stačia galva jo ginti.
Prieštaraujant taip pat reikia argumentų. Aš mėgstu argumentuotą diskusiją, o ne emocionalią, paremtą „gražu ar negražu“.
– Tai primena gudrų žaidimą. Patylėti, kai reikia patylėti, ir dėl to kam nors nebūti neparankiam ar būti parankiam.
– Kartais patylėti irgi labai protinga.
– Jūs į Seimą atėjote kaip nepartinis, tačiau įstojote į Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Kodėl?
– Į partiją įstojau sausio mėnesį. Į Seimą atėjau su šios sąjungos vėliava, antrajame rinkimų ture daug partijos žmonių man padėjo, taigi vienaip ar kitaip prisidėjo prie mano pergalės.
Būtų labai negražu, pasižiūrėjus, kad krito valstiečių reitingai, atsitraukti ir socialiniuose tinkluose ar iš krūmų valdyti valstybę.
– Vis dėlto ar jūs esate savarankiškas politikas? Ką, pavyzdžiui, manote apie valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio viziją dėl prekybos centrų ateities?
Ketinama teikti Konkurencijos įstatymo pataisas, pagal kurias vienas verslo subjektas nebegalėtų rinkoje užimti daugiau nei 10 procentų visos rinkos.
– Man labai keista, aš dar neturėjau progos aptarti su R.Karbauskiu šių pataisų.
Kol kas neįsivaizduoju jų įgyvendinimo. Aš nepritariu.
Prieš teikiant įstatymą reikia pagalvoti, kaip jis bus įgyvendinamas.
Manau, diskutuosime apie tai.
Iš tiesų yra didelių problemų dėl kainų, bet ar tos Konkurencijos įstatymo pataisos yra sprendimas – nežinau.
