Išties šios kadencijos Mišri Seimo narių grupė – tikras politinių perėjūnų margumynas. Čia dominuoja tie, kurie dėl kokių nors problemų ar nemalonumų buvo priversti išeiti ar patys paliko ankstesnes frakcijas, kuriose sėdėjo anksčiau.
Be paties B.Matelio, šioje grupėje prisiglaudė vienas buvusių liberalų, krečiamų galimos korupcijos skandalo, lyderių G.Steponavičius, vienas buvusių ryškių kairiųjų veikėjų M.Bastys, kuriam dabar gresia apkalta už tarnavimą rusams, su „tvarkiečiais“ į Seimą atėjęs politinio sekso ir seksualios politikos gigantas K.Pūkas.
Mišri grupė visuomet buvo pirmoji stotelė, kurioje nusėsdavo su savomis frakcijomis bendros kalbos neradę veikėjai, – kartais jie čia likdavo iki kadencijos pabaigos.
Tačiau valstietiškųjų profesionalų Seimas išsiskiria tuo, kad šioji grupė išties gali greitai tapti ne kuo kitu, o tik tokių politikų prieglauda, primenančia „pataisos darbų koloniją“.
Štai dėl to besiraunantis plaukus B.Matelis pasiūlė statuto pataisas, kurios uždraustų frakcijoms ir jų partijoms taip paprastai „kratytis atsakomybės“, tiesiog numetant savus nusidėjėlius, perėjūnus ar padaužas į Mišrią grupę.
Tik ką su jais daryti ir ką reiškia toks draudimas?
Negi uždrausi frakcijoms šalinti lauk, ką jos nori, arba Seimo nariams patiems iš jų išeiti? O jeigu uždrausi jiems eiti į Mišrią grupę, kur tuomet jie trinsis ir kybos?
Štai čia ir peršasi vienintelis įmanomas sprendimas, kuris įeitų ne tik į lietuviškojo, bet ir į pasaulinio parlamentarizmo istoriją, – šalia „mišrūnų“ įsteigti „nuosėdų“ grupę.
Joje privalomai turėtų nusėsti visi tokie pūkai, kurių, matyt, netrūks ir ateityje.
