Parlamentas pritarė Antikorupcijos komisijos išvadoms dėl A.Skardžiaus galimo interesų konflikto. Konservatoriai svarstant klausimą dėl A.Skardžiaus išvadų nebalsavo. 73 parlamentarai balsavo už, vienintelė Aušra Maldeikienė balsavo prieš, o penki Seimo nariai susilaikė.
Kaltės purtėsi
„Būtų linksma, jeigu nebūtų liūdna“, – stojęs prieš kolegas kalbą pradėjo A.Skardžius. Jis teigė, kad Seime atsirado politinis terorizmas, psichologinis spaudimas jam, kaip Seimo nariui, nedalyvauti parlamentinėje veikloje, neva dėl to, kad jis palietė kažkieno interesus.
„Tada prieš tave duodama komanda „fas“ ir staiga visos institucijos pripiešia visokių pažymų, kokių tik gali, suklastotų, aiškiai sakau. VSD ir STT pažymos yra suklastotos. Todėl Skardžius verslo neturi“, – bandė įtikinti A.Skardžius Seimo narius.
Jis tikino, kad tarnybų yra persekiojamas už savo pateiktus pasiūlymus, nors jie neva buvo geri. Taip pat siūlė kolegoms susimąstyti, kad netaptų politinio terorizmo aukomis.
Stojo ginti A.Skardžiaus
Kalbėti prieš kolegas stojo ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Petras Gražulis. Jis stojo ginti A.Skardžiaus teigdamas, kad Antikorupcijos komisijos išvados yra niekinės ir yra bandoma susidoroti „su nepalankiu, konservatorius kritikuojančiu asmeniu“.
Jis taip pat teigė, kad kreipėsi į komisijos pirmininką Vitalijų Gailių klausdamas, kokią žalą padarė A.Skardžius, ir esą gavo atsakymą, kad toks klausimas nebuvo keliamas, o komisija sudaryta dėl informacijos, pasirodžiusios spaudoje.
Po to jis pradėjo kalbėti apie tai, kad konservatoriai siekė suskaldyti valdančiąją daugumą, nes jau ir socialdemokratus suskaldė, į pirmininko pareigas „pastatę Gintautą Palucką“.
Siūlė pratęsti tyrimą
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlė traktuoti Antikorupcijos komisijos išvados kaip tarpines, kurios leidžia susidaryti vaizdą, kad yra pagrindo tolesniam tyrimui.
„Taip pat atkreipiant dėmesį, kad yra nesibaigę tyrimai VMI, manome, kad tyrimas turėtų tęstis ir prašome jį pratęsti, paskiriant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kaip laikinąją tyrimo komisiją“, – sakė politikė ir pridūrė, kad lieka daug neaiškumų dėl A.Skardžiaus veiklos.
Tiesa, tokiam konservatorės pasiūlymui parlamentas nepritarė. Už pasiūlymą balsavo 30, prieš 38, susilaikė 28 Seimo nariai.
Triukšmas dėl balsavimo
Nemažas konfliktas Seimo salėje kilo po to, kai posėdžiui pirmininkaujantis valstietis Arvydas Nekrošius nepristatęs nutarimo projekto paragino Seimo narius balsuoti dėl pasiūlymo pratęsti tyrimą. Pirmieji tokį netinkamą Seimo vicepirmininko elgesį pastebėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai.
„Visų pirma ne tik kad nepasakėte aiškiai klausimo esmės, dėl kurio mes balsuojame, tik numerį. Kadangi tai nėra iš eilės darbotvarkėje einantis klausimas, o klausimas, kuriam buvo padaryta pertrauka, tai būtų gerai tiksliai įvardinti klausimą, už kurį mes balsuojame“, – kalbėjo konservatorius Paulius Saudargas.
Kita konservatorių frakcijos narė Monika Navickienė sakė: „Aš manau, kad tai, kaip jūs pristatėte šitą klausimą balsuoti, buvo nekorektiška, nes dauguma Seimo narių net nesuprato, už ką balsuoja. Skelbdamas klausimą jūs turėjote pasakyti, už ką balsuojama. Jūsų pirmininkavimas buvo nekorektiškas.“
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė dar kartą pateikė pataisą, siūlančią pratęsti tyrimą dėl A.Skardžiaus veiklos. Šį kartą siūlyta, kad tyrimą pratęstų pati Antikorupcijos komisija. Tokiam konservatorių siūlymui itin priešinosi P.Gražulis, sakydamas, kad Antikorupcijos komisija esą turi rimtesnių darbų, ir eilinį kartą nusitaikė į konservatorius teigdamas, kad A.Skardžius nepadarė jokio nuostolio valstybei.
TS-LKD narė Rasa Juknevičienė kvietė Seimą gerai pagalvoti, kas yra daroma, nes A.Skardžiaus istorija niekuo nesiskiria nuo apkaltos proceso sulaukusio Mindaugo Basčio.
„Tos pačios Rusijos įtakos, tik gal su didesniu korupcijos kvapu. Dalykai, dėl kurių LVŽS ėjo į rinkimus ir sakė, kad šitas Seimas bus kitoks. O dabar kaip supras žmonės? Dėl vieno balso daugumoje bandoma užraukti šitą klausimą, kad jis toliau nebūtų tiriamas, nors klausimų yra dar daug“, – kalbėjo R.Juknevičienė, ragindama pratęsti tyrimą. Vis dėlto siūlymas pratęsti tyrimą buvo atmestas.
Prakalbo apie apkaltą
Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius teigė, kad 2009 metais balandžio mėnesį A.Skardžius buvo deleguotas kaip konsultantas nuo UAB „Baltic Energy Group“.
„Mums užduotis įrodyti, ar ir šiame parlamente jis veikė konkretaus juridinio asmens interesais ir naudodamasis savo parlamentaru mandatu. Duomenis, chronologiškai surinkti mūsų išvadose, eina iki šio parlamento.
Tačiau netikėtai pasikeitusi Energetikos ministerijos pozicija kai kuriuos narius suglumino ir mums reikėjo priimti sprendimą ir mes priėmėme, kad jis buvo interesų konflikte“, – kalbėjo V.Gailius.
Anot jo, praėjusios kadencijos paskutiniais mėnesiais A.Skardžius darė viską, kad sustabdytų Vyriausybės teikiamus projektus, kurie buvo naudingi tam juridiniam asmeniui, su kuriuo jį sieja ryšys.
„Mums tereikia įrodyti, kad tai buvo daroma ir šioje kadencijoje. Nepadėjo Energetikos ministerija, bet padėjo STT“, – sakė V.Gailius.
Tačiau kalbėdamas jis teigė, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija arba penktadalis Seimo narių gali inicijuoti apkaltą, ir ragino būtent tai ir daryti.
Antikorupcijos komisija tyrimą pradėjo dėl galimos politiko neteisėtos veiklos, susijusios su vėjo energetikais. Įtariama, kad A.Skardžiaus šeima gauna pajamų iš vėjo energetikos plėtotojų, o parlamentaras teikė įstatymo pataisas, susijusias su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kitaip tariant, pataisas, tiesiogiai naudingas jam ir jo šeimai.
Komisijos išvadose konstatuojama, kad Ekonomikos komitete ir Energetikos komisijoje dirbantis parlamentaras, rūpindamasis atsinaujinančių išteklių ūkiu, galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus, taip pažeisdamas viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje nuostatas.
A. Skardžiaus šeimos nariai dalyvauja energetikos versle, o Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) komisijai yra pareiškusi, kad A. Skardžiaus teiktos pataisos dėl atsinaujinančių išteklių galėjo sudaryti išimtines sąlygas mažųjų saulės bei vėjo elektrinių savininkams, nes šiuose versluose jis turėjo interesų.
Baltarusijos elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos įmonei „Investenergostroj“ paskolą yra suteikusi A. Skardžiaus žmona, valdanti 20 proc. šios įmonės akcijų. Kitas akcininkas – A. Skardžiaus draugas Romualdas Patalavičius.
Energetikos ministerija taip pat yra pateikusi nuomonę, kad ankstesni A. Skardžiaus pasiūlymai dėl atsinaujinančios energetikos plėtros sudarė išskirtines sąlygas mažųjų saulės elektrinių plėtotojams ir galėjo leisti pelnytis valstybės sąskaita.
