Konstitucinis teismas (KT) antradienį viešai nagrinėjo M.Basčio apkaltos bylą ir dar šiais metais turėtų paskelbti, ar kai kuriais veiksmais politikas nepažeidė Konstitucijos.
Kaip teigiama Seimo patvirtintose specialiosios komisijos išvadose, M.Bastys nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika ir taip kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis, be to, politikas kaltinamas tarpininkavęs organizavus slaptus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios atstovais.
Šiuos politiko veiksmus Seimo komisija įvertino kaip priesaikos sulaužymą, tačiau M.Bastys su tuo kategoriškai nesutinka – tai jis pakartojo ir KT posėdyje.
Nesuprato anketos klausimo?
Prieš metus tuometis socialdemokratų frakcijos narys M.Bastys buvo priverstas trauktis iš Seimo vicepirmininko posto, nes Valstybės saugumo departamentas (VSD) atsisakė jam išduoti leidimą dirbti su slapta informacija.
Kaip teisme liudijo VSD darbuotojas Algirdas Bložė, toks sprendimas buvo priimtas įvertinus galimą pavojų, kad ši informacija gali atsidurti Rusijos naudai veikiančių asmenų rankose.
Vis dėlto A.Bložė nesiryžo tvirtinti, kad M.Bastys būtų palaikęs sistemingus ryšius su Rusijos žvalgybai dirbančiais asmenimis, nors pastarieji tokių ryšių esą turėjo.
M.Bastys, užpildydamas anketą dėl leidimo dirbti su slapta informacija, nenurodė, jog pažįsta P.Vojeiką. Tai politikas paminėjo tik vėliau, kai VSD jam pateikė papildomų klausimų.
M.Bastys tikino tuomet nesupratęs anketos klausimo: „Man tada net ir į galvą neatėjo, kad turėčiau nurodyti P.Vojeiką, su kuriuo per šešiolika metų buvau susitikęs keletą kartų.“
Politikas sakė manęs, kad anketoje turėtų nurodyti dabartinių užsienio šalių žvalgybos agentus, o ne buvusios, jau neegzistuojančios valstybės, KGB bendradarbius.
Dėl anketos klausimo formuluotės politikas vėliau net kreipėsi į lietuvių kalbos specialistą ir gavo atsakymą, kad tai klaidinantis nekorektiškas klausimas.
Tikino buvęs nuoširdus
KT posėdyje politikas aiškino, jog savo ryšių nebandė nuslėpti, o per papildomą pokalbį VSD pareigūnams nurodęs pažintį tiek su P.Vojeika, tiek ir su „Rosatom“ atstovu Jevgenijumi Kostinu.
M.Bastys tvirtino nebandęs klaidinti ir Seimo komisijos, o nuoširdžiai atsakinėjęs į visus klausimus. Be to, anot parlamentaro, iki to laiko jis negavęs VSD įspėjimų, kad negalėtų bendrauti su P.Vojeika ar J.Kostinu.
Tą patį sakė ir M.Basčio advokatas Raimundas Jurka: „Nėra jokių duomenų, kad VSD būtų teikę įspėjimus dėl šių asmenų, todėl Seimo narys niekaip negalėjo žinoti, kad su jais bendrauti neturėtų.“
Buvo įspėtas dėl kitų pavojų
2006 metais M.Bastį VSD atstovai esą įspėjo vengti kontaktų su vienu Rusijos ambasados atstovu V.Volkovu, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato darbu.
Su juo Seimo narys teigė kalbėjęs apie karių kapų tvarkymą.
VSD atstovas A.Bložė antradienį teisme pripažino, kad M.Bastys buvo įspėtas vengti kontaktų su Rusijos ambasados darbuotojais, tačiau galėjo nežinoti, kad jie yra susiję su žvalgyba: „Jis galėjo manyti, kad bendrauja su diplomatais, kurie rūpinasi karių kapų tvarkymu.“
Abejojo politiko naivumu
Bet apkaltos M.Basčiui organizatoriai skeptiškai vertino parlamentaro ir jo gynėjų versijas.
Tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko valstiečio Vytauto Bako teigimu, situacija, į kurią pateko kolega, – ne koks nors interesų konfliktas, o pažintys su specialiųjų tarnybų atstovais, kurios nėra panašios į atsitiktines: „Kalbama apie pirmaeilius Lietuvos interesus, tokius kaip energetinė nepriklausomybė.“
Atsakydamas į KT teisėjų klausimą, ar neteisingą M.Basčio atsakymą į anketos klausimą reikėtų vertinti kaip šiurkštų priesaikos sulaužymą, V.Bakas pareiškė kad turi būti vertinamas visas kontekstas: „Jis visą laiką bandė sumenkinti atliekamą tyrimą bei savo vaidmenį bendraujant su Rusijos atstovais.“
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras irgi abejojo, kad M.Bastys, kuris yra buvęs ir premjero patarėju, galėjo būti toks naivus, kad nesuvoktų savo ryšių su Rusijos atstovais pavojaus, ypač po to, kai buvo perspėtas jų vengti.
„Visiškai akivaizdu, jog šios valstybės įmonės dirba kaip Kremliaus įrankiai kaimynams spausti, kad jie liktų Rusijos energetinėje priklausomybėje. Tai ne komercinis, o politinis kaimyninės šalies veiksmas“, – dėstė S.Šedbaras.
Nesulaukė kolegų atsakymų
Tačiau M.Bastys taip pat turėjo priekaištų jo veiklą tyrusiems kolegoms. Parlamentaras ir jo gynėjai antradienį juos apipylė klausimais, kurių gausa net kiek erzino teisėjus.
Bet M.Bastys tvirtino, kad Seimo atstovai vengė konkrečių ir aiškių atsakymų: „Tai rodo jų nusistatymą. Pavyzdžiui, vis kartojama, kad aš nuolat bendravau su Rusijos specialiųjų tarnybų atstovais, bet taip ir neišgirdau atsakymo, kodėl man anksčiau buvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija.“
Anot politiko, apkaltos iniciatoriai dažnai mini, kad jis buvo įspėtas vengti kontaktų su įtartinais asmenimis, bet oficialiai tai niekada nebuvo padaryta: „Teigdamas kitaip, Seimo komiteto vadovas klaidina visuomenę ir teismą.“
M.Bastys taip pat tikino, kad su P.Vojeika bei J.Kostinu bendravęs kaip ir su kitais Lietuvos piliečiais, apie jų veiklą sužinojęs tik po pokalbio su VSD vadovu Dariumi Jauniškiu, o po to nutraukęs bendravimą.
Antradienį M.Bastys sakė dar galutinai neapsisprendęs, ar iš karto atsisakys Seimo nario mandato, jeigu KT sprendimas jam bus nepalankus.
