Nors Lietuvoje gamtos stichija nėra dažnas reiškinys, Lietuva pirmoji iš Europos Sąjungos (ES) valstybių įdiegė Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS), kuri per keliolika sekundžių apie pavojų gali įspėti milijonus gyventojų.
Per penkerius GPIS veikimo metus mobiliojo ryšio vartotojai Lietuvoje dažniausiai buvo įspėjami apie stiprų vėją, liūtis ir kitus ekstremalius gamtos reiškinius.
Veikia penkerius metus
Pasaulyje ši sistema laikoma viena efektyviausių perspėjimo priemonių nelaimių atvejais. Lietuvoje įdiegta sistema buvo pirmoji ES. Natūralu, kad technologinė naujovė sulaukė įvairių nuomonių, tačiau ji jau buvo įvertinta – pelnė Informacinės visuomenės plėtros komiteto Informacinės visuomenės pionieriaus titulą“, – apie pirmąjį GPIS penkmetį kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Kęstutis Lukošius.
„Lietuvos ryto“ žurnalistai apsilankė centre, iš kurio visą Lietuvą arba atskirų regionų gyventojus pasiekia pranešimai apie ypatingas situacijas. „Tai yra ta būtinoji informacija, kad gyventojai žinotų, jog sinoptikai prognozuoja smarkią liūtį, vėtras, audras, o kariuomenė planuoja pratybas ar kitus judėjimus“, – aiškino PAGD direktorius K.Lukošius.
Sinoptikai irgi klysta
Pasitaiko atvejų, kad pranešimus apie artėjančią vėtrą ar potvynį gavę gyventojai gamtos stichijų taip ir nesulaukia. „Būna, kad nepataikome, tačiau vis tiek geriau gauti perspėjimą, kad ir ne visai tikslų, ir būti pasiruošusiam bet kokiai situacijai“, – kalbėjo K.Lukošius. Jo teigimu, negavus pranešimo apie liūtį ar potvynį arba gavus jį ten, kur toks pavojus negresia, nereikėtų priekaištauti vien PAGD: „Mes esame tik tie, kurie surašo žinutę ir ją išsiunčia, bet gamtos stichijų mes neprognozuojame. Jei meteorologai nenuspėja, kad potvynis pasieks stichijos lygį, kartu prašauname ir mes. Vadinasi, netinkamai įvertinome situaciją.“
Įspėja ir turistus
Susipažinę su meteorologų informacija, PAGD specialistai sprendžia – įspėjimus apie artėjančią stichiją siųsti visiems ar tik konkrečiam regionui. Vėjai ir audros paprastai siaučia ne visoje šalyje, tad pranešimai dažniausiai siunčiami tik į pasirinktą teritoriją. Visoje Lietuvoje išdėstyti mobiliojo ryšio bokštai ją leidžia nustatyti gana tiksliai.
„Tiksliau atrinkti adresatų neįmanoma. Pranešimą gauna visi vartotojai, kurie yra prisijungę prie to bokšto, – nesvarbu, ar ten bus svečias, ar turistas. Informacija pasieks visus, kuriems jos reikia“, – aiškino PAGD direktorius.
Saugo nuo įsilaužėlių
Pranešimai apie pavojus siunčiami iš vienos PAGD esančios darbo vietos. Prie šio pulto dirbantis PAGD Civilinės saugos valdybos vyriausiasis specialistas Algis Bolys tvirtino, jog ši sistema gerai apsaugota nuo įsilaužėlių ir niekas iš pašalės negalėtų išsiųsti paniką keliančių pranešimų.
„Kas nors turėtų prisibrauti iki šios darbo vietos, sužinoti slaptažodžius ir tik tuomet būtų galima išsiųsti pranešimą ne tokį, kokį reikia“, – aiškino A.Bolys. Šis kompiuteris saugiu ryšiu susietas su kiekvieno rajono savivaldybėje įrengtu GPIS valdymo pultu, nes pranešti gyventojams svarbią informaciją gali kiekviena savivaldybė.
Praneša apie karių veiksmus
Šia sistema jos ne kartą naudojosi civilinės saugos pratybų metu. „Tuo pačiu metu jie ir patikrina sistemą, ir informuoja gyventojus“, – aiškino A.Bolys. Kokio turinio pranešimas buvo išsiųstas ir ar tai padaryta sėkmingai, iš savo pulto stebi PAGD pareigūnai.
Praėjusiais metai dėl pranešimų siuntimo GPIS sistema buvo sudarytos sutartys su Policijos departamentu ir Lietuvos kariuomene, todėl gyventojai įspėjami ir apie eismą sutrikdžiusias avarijas, ir apie kariuomenės pratybas. „Kai sistema pradeda veikti, nemažai tarnybų nori ja pasinaudoti ir perduoti savo žinutes. Diskutavome, ar kariuomenės padalinių judėjimas – tikrai šios sistemos klausimas, bet keliu judančią karinę techniką pamačiusiems gyventojams gal svarbu žinoti, kad tai – ne karas“, – pasakojo K.Lukošius.
Adresatų skaičiaus nežino
Iki šiol GPIS yra įdiegusios vos kelios Europos šalys, o Lietuvos specialistai kasmet bando prisitaikyti prie modernėjančių technologijų. 2012 metais įdiegta sistema veikė tik 2G tinkle, nuo šių metų birželio ji išplėsta į 4G tinklą, todėl įspėjimus gali gauti visi gyventojai ir šalies svečiai, kurie išmaniuosiuose telefonuose yra aktyvinę korinio transliavimo funkciją.
Iki birželio GPIS pranešimų negalėjo gauti tie gyventojai, kurie naudojosi 4G tinklu. Patobulinus sistemą, pranešimus gaunančių mobiliojo ryšio naudotojų ratas labai išsiplėtė. PAGD duomenimis, apie pusę visų gyventojų naudojasi šia sistema. Vidaus reikalų ministerija šiuo metu atlieka gyventojų apklausą, kurios rezultatai ir tikslesnė informacija bus žinomi sausį.
Žinutės – trimis kalbomis
PAGD specialistai įsitikinę, jog GPIS – pati efektyviausia ir tiksliausia gyventojų informavimo sistema. Įspėjimus apie pavojų tuo pačiu metu gali gauti 4,2 milijono mobiliojo ryšio vartotojų. Tiek mobiliojo ryšio abonentų registruota Lietuvoje.
Pranešimus apie gamtos stichijas ar kitus pavojus gauna ir toje teritorijoje esantys užsieniečiai, jei jų telefonuose aktyvi korinio transliavimo funkcija. Pranešimai perduodami lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Kokia kalba juos gauti, gyvetojai gali pasirinkti patys. Nurodymų, kaip aktyvinti šią funkciją mobiliuosiuose telefonuose, galima rasti interneto svetainėje www.gpis.vpgt.lt.
Visus įspėja vienu metu
Lietuvoje iki šiol veikia ir apie pavojų įspėjančios sirenos, kurios nuolat tobulinamos ir atnaujinamos, tačiau PAGD vadovo K.Lukošiaus nuomone, ši perspėjimo priemonė nėra tokia informatyvi: „Išgirdę sireną dalis žmonių į ją visai nereaguoja, o norėdami sužinoti, koks pavojus gresia, turi įsijungti televizorių.“
PAGD specialistų teigimu, GPIS efektyvesnė ir už SMS žinutes. Išsiuntus SMS žinutes daugybei abonentų dėl mobiliojo tinklo apkrovos pranešimai juos pasiektų skirtingu laiku. GPIS siunčiamų pranešimų perdavimo ir gavimo laikas faktiškai sutampa. Be to, sistema leidžia svarbius pranešimus pakartoti kelis kartus.
Nereikia žinoti numerių
Perspėjimo pranešimai perduodami ne per SMS centrus, o tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus, tad siuntėjui nereikia žinoti abonento numerio. Išsiųsti SMS žinutę įmanoma tiktai konkrečiam abonentui. PAGD atstovų teigimu, GPIS kol kas veikia be sutrikimų.
„Bet kokia sistema turi savo pranašumų ir trūkumų, bet didžiausias privalumas yra tai, kad informacijos šaltinis yra jūsų kišenėje ir ją gausite visur, kur tik veikia mobilusis ryšys“, – sakė PAGD direktorius K.Lukošius.
Apie GPIS – tik skaičiais
- Lietuvoje GPIS įdiegta 2012 metų rugpjūčio 1 dieną. Per penkerius metus PAGD yra išsiuntęs 144 pranešimus. Dauguma jų, net 84, susiję su gamtinėmis sąlygomis. Tai pranešimai apie liūtis ir stiprų vėją.
- 2012 metais, kai GPIS tik pradėjo veikti, išsiųsti 6 trumpieji perspėjimo pranešimai – 3 visai Lietuvos teritorijai, 3 Nemuno žemupio potvynio zonai.
- Aktyviausiai GPIS naudota 2016 metais – išsiųsti 39 trumpieji įspėjimai. Iš jų – 10 įspėjimų apie afrikinį kiaulių marą, 5 – dėl gaisrų ar aukšto miškų gaisringumo lygio, 2 kartus policija prašė pagalbos dėl dingusių žmonių. Papildomai 21 pranešimas išsiųstas apie kariuomenės arba civilinės saugos pratybas.
