Kaimynai skaičiuoja savo džihadistus: kiek „Islamo valstybės“ kovotojų gretose yra lietuvių?

„Kuo mes blogesni už Estiją ir Latviją, o vėl likome treti? Estai mus vėl aplenkė – visą šeimą išsiuntė, o mes nieko“, – ironiškai juokavo islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius, paklaustas apie tikimybę, kad vadinamosios „Islamo valstybės“ (IV) kovotojų gretose yra ir mūsų tautiečių. 

„Islamo valstybės“ kontroliuojamose teritorijose uždraustas alkoholio vartojimas, šokiai ir muzika.<br>„Reuters“/ „Scanpix“ nuotr.
„Islamo valstybės“ kontroliuojamose teritorijose uždraustas alkoholio vartojimas, šokiai ir muzika.<br>„Reuters“/ „Scanpix“ nuotr.
 „Islamo valstybė“ verbuoja europiečius.<br> „Reuters“ nuotr.
 „Islamo valstybė“ verbuoja europiečius.<br> „Reuters“ nuotr.
„Islamo valstybė“ užėmė Soran Azazo miestą ir du netoliese esančius kaimus.<br>AP nuotr.
„Islamo valstybė“ užėmė Soran Azazo miestą ir du netoliese esančius kaimus.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 11, 2017, 5:55 PM, atnaujinta Dec 11, 2017, 7:59 PM

Paviešintų duomenų apie tokius „turistus“ kol kas nėra, nors apie simpatizuojančius „Islamo valstybei“ užsiminta Valstybės saugumo departamento (VSD) 2016 metų veiklos ataskaitoje, o štai kaimyninės Latvija, Estija ir Lenkija jau skaičiuoja į karo krečiamus Iraką ir Siriją išvykusius piliečius.

Į Siriją išsivežė šeimą

2015-aisiais estų spauda pranešė apie 31-erių Talino gyventoją Ivaną Saznakovą aka Abdurrahmaną Azaną,  kuris 2013 metais išvyko Į Siriją, kur prisidėjo prie „Islamo valstybės“ kovotojų. 

I.Saznakovas užaugo rusų ortodoksų šeimoje, bet prieš keletą metų atsivertė į islamą. Estų žvalgybos turimais duomenimis, išvykdamas į Siriją jis kartu pasiėmė žmoną bei du mažamečius vaikus. Estų spauda pažymi, kad I.Saznakovas nėra Estijos pilietis, bet paskelbta jo tarptautinė paieška dėl ryšių su teroristais.

Tais pačiais metais Estijoje sulaikyti du ryšiais su teroristine „Islamo valstybės“ grupuote kaltinami asmenys – architektūros studentas Ramilas Khalilovas ir buvęs boksininkas Romanas Manko. Pastarasis kaltinamas rėmęs grupuotę finansiškai ir tam skyręs iki keturių tūkstančių eurų, tačiau jo advokatė šį faktą ginčijo teigdama, kad tai buvo parama draugo šeimai.

20-mečiam latviui – kalėjimas

Ne išimtis šiuo atveju ir kaimyninė Latvija. Dvidešimtmetis latvis Martinas Grinbergas nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad dalyvavo kovose Sirijoje. Jaunuolį „Islamo valstybės“ kovotojai užverbavo internetu ir taip jis iš nedidelio miestelio centrinėje Latvijoje atsidūrė Sirijoje. M.Grinbergą suėmė turkų pajėgos ir vėliau jis buvo perduotas Latvijai. 

Jaunam vyrui buvo siūloma skirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Pats M.Grinbergas savo kaltę viso teismo proceso metu neigė.

Garsiai nuskambėjo ir kita žinia: 2016-aisiais Latvijoje pradėtas tyrimas dėl Islamo kultūros centro vadovo Olego Petrovo, kuris taip pat prisidėjo prie „Islamo valstybės“ kovotojų. Vyras internete išplatino vaizdo įrašą iš „Islamo valstybės“ okupuotų teritorijų, kuriame gyrė „džihado kelią“ ir ragino stoti į kovą su „netikinčiais“. Šis asmuo buvo aktyvus bendruomenės narys, dažnai skaitė paskaitas šalies universitetuose. 

Lenkas džihadistas žuvo

Šių metų pradžioje pranešta apie netoli Alepo miesto žuvusį „Islamo valstybės“ kovotoją iš Lenkijos, žinomą kaip Abu Khattabą al-Polandi.

Spėjama, kad tai Sandomiero gyventojas Polas Jakubas Jakus, kuris atsivertė į islamą ir išvyko kovoti į Siriją. Tarptautinių organizacijų duomenimis, šiuo metu Irake ir Sirijoje „Islamo valstybės“ kovotojų gretose gali būti apie 40 Lenkijos piliečių.

Kol kaimyninės šalys dar bando susiskaisčiuoti prijaučiančius „Islamo valstybei“, sieną su Siriją turinčiai Turkijai tenka rimtesni iššūkiai. Būgštaudama, kad į Turkijos teritoriją iš Sirijos galėjo patekti šimtai įtariamų džihadistų, šalis ėmėsi griežtų priemonių. Praėjusią savaitę vien Stambulo policija per naktinius reidus sulaikė 62 užsieniečius, įtariamus ryšiais su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“.

Turkijos premjeras Binali Yildirimas pranešė, kad jo šalyje iš viso buvo sustabdyta 50 tūkst. „užsienio kovotojų“ veikla. Tiesa, jis nenurodė, per kokį laikotarpį tai buvo padaryta. Manoma, kad premjeras priskaičiavo ir asmenis, neįleistus į šalį, kai jie atskrido į Turkijos oro uostus.

Stebėjo 70 asmenų

Kalbėdamas apie kaimyninių šalių piliečius, kurie išvyko prisidėti prie „Islamo valstybės“ kovotojų, E.Račius sakė: „Nežinau, kas nutiko tai šeimai iš Estijos, kai išvyko vyras, žmona ir du vaikai. Iš Latvijos žinoma, kad išvyko keturi asmenys. Vienas jų  tikrai žinoma, kad žuvo, antras – manoma, kad žuvęs.“

Ar šiuo metu Sirijoje ar Irake gali būti teroristų gretose kovojančių lietuvių? „Nebuvo tokios viešos informacijos, kad iš Lietuvos teritorijos ten būtų išvykę žmonės. Bet yra du dalykai, apie kuriuos nekalbama, bet galbūt apie tai ką nors žino mūsų tarnybos. Buvo skelbiama, kad 2016 metais 70 žmonių veikla buvo stebima. Kai ši informacija pasirodė viešumoje, nustebau, kad tiek daug potencialių blogiukų esama“, – teigė jis.

Anot E.Račiaus, reikėtų skirti dvi šių asmenų grupes. „Tai žmonės, kurie laikinai vienokiais ar kitokiais būdais atsiranda mūsų šalyje laikinai ar ilgesniam laikui. Tarp jų gali būti tokių, kurie turi vienokių ar kitokių minčių ir idėjų, – to negalima paneigti, nes juk už kiekvieną negali nieko garantuoti. Ši grupė mums veikiausiai mažiau įdomi, nes jei koks nors turkas ar jordanietis kur nors kiek pabuvo pas mus, o iš tikrųjų visą laiką svajojo nuvykti į Siriją ar Iraką ir ten kovoti, tai Lietuva su tuo nesusijusi“, – kalbėjo jis ir pateikė pavyzdį, kad gana žymaus jordaniečio sūnus, studijavęs Ukrainoje, išvyko į Siriją.

„Išvažiavo būtent iš Ukrainos, bet vėliau paaiškėjo, kad tai buvo Jordanijos pilietis, kuris tik kurį laiką gyveno Ukrainos teritorijoje“, – sakė E.Račius.

Antroji grupė, pasak pašnekovo, – Lietuvos piliečiai: „Neturiu jokios informacijos, ir tai galėtų patvirtinti ar paneigti VSD. Kad ir kaip būtų, į islamą atsivertę mūsų tautiečiai gyvena labai plačiai. Prisiminkime, kai buvo sumedžiotas Osama bin Ladenas, viena lietuvė skelbėsi, kad gyveno vos ne gretimame name. Nežinau, ar ją kas nors patikrino, ar ji nenešdavo jam pusryčių ar panašiai“, – šyptelėjo pašnekovas.

Sirija arčiau, nei manome

E.Račius priminė, kad nemažai Lietuvos piliečių musulmonių yra ištekėjusios už trečiųjų šalių piliečių. „Negalėčiau garantuoti, kad tie jų vyrai negalėtų sugalvoti ir jas su visomis šeimomis išsivežti. Kitaip tariant, mes neturėtume labai nustebti, jei kada nors netyčia pamatytume tokį faktą, kad Lietuvos pilietis, greičiausiai moteris, tikrai nepriskirčiau jos prie teroristų, atsidūrė toje teritorijoje dėl to, kad vyro iniciatyva šeima kur nors numigravo. 

Juk kartais išgirstame, kad lietuviai kokiose nors tolimose Polinezijos salose gabena narkotikus ir būna pagauti, ir pagalvojame, kaip ten lietuvis galėjo atsirasti, o juk Sirija nėra Polinezija. Ji daug arčiau tiek mentališkai, tiek fiziškai, tad bent teorinė tikimybė tikrai egzistuoja“, – sakė ekspertas.

Žinoma apie lietuvių keliones į Siriją

VSD nurodo pernai stebėjusi apie 70 Lietuvos piliečių ir šalyje gyvenančių užsieniečių, kurie dėl savo radikalių islamistinių pažiūrų gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Anot žvalgybos, vienas įtariamų „Islamo valstybės“ grupuotės rėmėjų yra sulaikytas, jo atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų laikymo. „(Sulaikytas asmuo) remia teroristinę organizaciją IV ir pats norėtų dalyvauti džihade Sirijoje“, – rašoma ataskaitoje. 

„VSD duomenimis, Lietuva yra viena iš kelių ES valstybių, iš kurių į IV neišvyko nė vienas asmuo. Turima duomenų apie LR piliečių vizitus į Siriją, tačiau tai nėra susiję su IV veikla, terorizmu ar radikalizmu“, – teigiama naujienų portalo lrytas.lt redakcijai atsiųstame komentare.

Jame taip pat pabrėžiama, kad VSD nuolat tikrina informaciją apie asmenų sąsajas su IV. Nustačius tokius asmenis LR teritorijoje, VSD nedelsdamas imasi būtinų prevencinių veiksmų. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.