„Vyriausybės visada turi pasitikėti savo piliečiais, todėl neturi bijoti jų apsiginklavimo, nes tik ginkluota visuomenė gali būti atspari išoriniams veiksniams. Istorinės pamokos, kurias Lietuva ir kitos kaimyninės šalys yra turėjusios, įrodo, kad ginkluota valstybė gali pasipriešinti išorinėms ar hibridinėms grėsmėms“, – geopolitinę situaciją nubrėžė liberalas.
Politikas pasakojo, kad gegužės 17 dieną Europos Sąjungos Taryba pateikė direktyvą, kuria siekiama riboti žmogaus teises į ginklą ir sugriežtinti ginklų kontrolės reikalavimus. Direktyvoje nurodyta, kad pusiau automatinius šaunamuosius ginklus bus draudžiama įsigyti savigynai. Tai reiškia, kad šie ginklai bus atimti iš asmenų, kurie šiuos ginklus jau turi.
„Teisės aktai pakeisti kur kas anksčiau, net įstatymą sugebėjo priimti Seimas. Policijos generalinio komisaro savarankiškas įsakymas buvo pasirašytas per 4 mėnesius, nors terminas nurodo, kad direktyva galėjo būti priimta per 18. Ir čia yra didelė sparta priimti direktyvą, klausimas, kodėl mes neturėjome diskusijos“, – klausė liberalas ir pridūrė, kad Lietuva gali eiti Lenkijos ir Čekijos keliu. Šios šalys kreipėsi į Europos teisingumo teismą prašydamos persvarstyti direktyvą.
„Ar Lietuvai reikėtų taip sparčiai nusiginkluoti?“ – svarstė politikas.
„Ką mes matome iš mūsų Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų? Kad nenorima pasitikėti piliečiais. Spartinamas greitas jų nuginklavimas. Be diskusijos Lietuva atveria save sudėtingesnei gynybai karo arba pavojaus atveju“, – teigė Seimo narys.
Jis kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, prašydamas paaiškinti, kokiais kriterijais buvo remtasi siekiant kuo skubiau priimti šiuos sugriežtinimus ir draudimus įstatymų projektais, net kai tai prieštarauja teisėkūros įstatymams. Tačiau atsakymo nebuvo sulaukta.
Ar situacija leidžia nusiginkluoti?
Karo istorikas dr. Vytautas Jokubauskas spaudos konferencijoje sakė, kad į šio klausimo sprendimą reikėtų žiūrėti per dvi prizmes.
„Mes kalbame apie pasitikėjimo klausimą. Vyriausybė, vidaus reikalų ministras, kiti atsakingi asmenys turi ir atsakyti, ar jie pasitiki šalies piliečiais, ar ne. Į šį klausimą reikia žiūrėti turint dvi prieigas. Pirmoji –patikimumo, pasitikėjimo piliečiais, o antroji – nacionalinės gynybos klausimas“, – spaudos konferencijoje susirinkusiems sakė karo istorikas.
„Konstitucija įpareigoja visus piliečius ginti šalį. O karinė doktrina ir kiti teisės aktai numato, kaip piliečiai gali prisidėti prie šalies gynimo“, – sakė istorikas, kaip vieną galimybių įvardydamas ginkluotų piliečių būrius.
„Kad piliečiai galėtų tokią teisę įgyvendinti kilus pavojui, jau dabar turi būti sudaromos sąlygos. Piliečiai turi įgyti kompetenciją, jie turi išmokti naudotis tomis karinėmis priemonėmis, turėti tų ginklų“, – esminius žingsnius vardijo V.Jokubauskas.
Jis teigė, kad diskutuodami apie šalies gynybą dažnai remiamės Šveicarijos ar Suomijos pavyzdžiais. „Tačiau šios šalys savo piliečių nenuginkluoja, o priešingai“, – teigė V.Jokubauskas.
„Mes tikrai labai rimtai turėtume pagalvoti nacionaliniu mastu. Ar tikrai atsižvelgiant į mūsų geopolitinę situaciją, į karinį planavimą, kaip gynyba įsivaizduojama, dabar taip skubotai svarbu nuginkluoti visuomenę?“ – klausė istorikas.
Kas sumokės už atimtus ginklus?
Teisininkas ir ginklo savininkas Tadas Balžys šioje situacijoje įžvelgė ir dar kelias problemas.
„Reikia pradėti nuo klausimo, kodėl mes pastatėme vežimą prieš arklį“, – sakė teisininkas. Jo teigimu, dabar įsakymas nurodo tokią tvarką, kuri dar nėra numatyta įstatymais. „Todėl, nepaisant generalinio komisaro įsakymo ir vidaus reikalų ministro atsakymų, manau, kad šiuo atveju reikia elgtis priešingai. Turėtų būti įstatymas ir tik tada jį įgyvendinantis aktas“, – tinkamą eigą vardijo teisininkas.
„Pakeitimo esmė – bus ribojama teisė įsigyti tam tikrus ginklus. Ir ne tik ginklus įsigyti, bet ir turėti jau esamus. VRM ministras, pateikdamas atsakymus S.Gentvilui, tvirtino, kad įtakos biudžetui šis įgyvendinimas neturės. Bet nuosavybė yra neliečiama, tad jeigu ginklus iš asmenų reikės paimti, už jai turi būti teisingai atlyginama“, – sakėT.Blažys. Jis taip pat patvirtino, kad kol kas nėra aišku, nei kiek tokių ginklų jau buvo paimta, nei kiek tai kainuotų, nei kaip kompensuotų nuostolius“, – problemiškiausias susidariusios situacijos vietas nurodė teisininkas.
Lietuvoje yra apie 70 tūkstančių gyventojų, kurie turi medžioklinius ginklus. Apie 30 tūkstančių gyventojų – savigynai išduotus ginklus. „Lietuva yra viena mažiausiai ginkluotų ES valstybių“, – sakė liberalas S.Gentvilas.
„Ar neturėtų VRM ar Krašto apsaugos ministerija aktyviai raginti ginkluotis, užuot ėjus link nuginklavimo“, – sakė Seimo narys ir pridūrė, kad paprasčiausias žingsnis dabar būtų tiesiog atšaukti įsakymą, kuris prieštarauja teisėkūros principams.
Ieško išlygos
Europos Sąjungai po džihadistų išpuolių nusprendus stiprinti kai kurių ginklų kontrolę, Lietuva ketina palikti prieš metus suteiktą teisę Šaulių sąjungos nariams ir kariams savanoriams laikyti pusiau automatinius ginklus.
Vidaus reikalų ministerija pateikė derinti įstatymo projektą, kuriame numatyta galimybė šauliams ir savanoriams turėti pagal ES direktyvą į A kategoriją perkeliamus pusiau automatinius ginklus, šiuo metu priskiriamus prie B ir C kategorijų. A kategorijos ginklai civilinėje apyvartoje yra draudžiami, tačiau Lietuva rengiasi pasinaudoti direktyvoje numatyta išlyga, leidžiančia turėti žmonėms šios kategorijos ginklus krašto apsaugos tikslais.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą parengęs policijos atstovas Audrius Čiupala sako, kad A kategorijos pusiau automatiniais ginklais įsigaliojus įstatymui galėtų prekiauti tik Ginklų fondas. „Parengtame projekte numatyta, kad išimties tvarka šauliams ir kariams savanoriams leidžiama įsigyti tuos ginklus būtent ta paskirtimi: šaulio arba kario savanorio“, – BNS sakė Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas.
Pusiau automatiniai ginklai po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu jais negalima iššauti daugiau kaip vieną kartą. Tuo jie skiriasi nuo automatinių ginklų, kur vienu paspaudimu galima iššauti keliskart. Vidaus reikalų ministerijos siūlymą toliau svarstys Vyriausybė ir Seimas.
