Po keletą valandų trukusių diskusijų Seimas pritarė kitų metų valstybės biudžetui. Už jį balsavo 84 parlamentarai, 29 buvo prieš, o 15 susilaikė.
Prieš plenarinį posėdį premjero Sauliaus Skvernelio paklausus, ar dėl kažko sudarant biudžetą buvo gaila, kad norėjo kažkam skirti lėšų, bet negalėjo, šis atsakė, kad tai yra natūralu.
„Aš tikrai norėčiau, kad būtų poreikiai patenkinti šimtu procentų visų, bet reikia suvokti, kokios yra realios galimybės ir pagal tas realias galimybes elgtis“, – kalbėjo premjeras.
Vardino biudžeto privalumus
Stojęs prieš Seimo narius finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad buvo atsižvelgta į visus parlamentarų anksčiau pateiktus biudžeto pasiūlymus ir pastabas.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad 2018-ųjų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, sveikatos apsaugos stiprinimui, verslumo ir investicijų skatinimui bei savivaldybių finansiniam savarankiškumui“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, svarbus faktas tas, kad tai pirmasis nedeficitinis biudžetas po Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat, svarbu tai, kad socialiniai atskirčiai mažinti papildomai skiriama daugiau nei 600 mln. eurų.
„Ir tai biudžetas, kuriuo 2018 metais Lietuva pirmą kartą įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc. nuo šalies BVP“, – sakė V.Šapoka.
Svarstyti parlamentarų pasiūlymai
Ministrui tarus žodį apie biudžetą, buvo pradėta svarstyti parlamentarų pateiktus pasiūlymus. Pirmasis buvo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narių Remigijaus Žemaitaičio ir Vytauto Kamblevičiaus pasiūlymas finansavimą skirti ne Žemės ūkio rūmams, o tiesiogiai žemdirbių asociacijoms.
„Tai yra 50-ies Seimo narių pasiūlymas. Žemės ūkio rūmuose yra susiformavusi tokia ydinga praktika, pirmą kartą per 27-erius metus Žemės ūkio rūmai yra visiškai neveikiantys, nefunkcionuojantys, nevyko ir neorganizuojamas susirinkimas, neišrenkamas pirmininkas“, – sakė R.Žemaitaitis ir pasiūlė pinigus skirti konkrečiai kiekvienai asociacijai, atstovaujančiai tam tikras žemdirbių, ūkininkų grupes.
Vyriausybė tokiam siūlymui siūlė nepritarti, nes Žemės ūkio rūmai nėra atskiras asignavimų valdytojas. Sprendimą kiek lėšų skirti Žemės ūkio rūmams sprendžia Žemės ūkio ministerija. Pasiūlymui nepritarė ir balsavę Seimo nariai.
Parlamentarai Aušrinė Armonaitė, Arūnas Gelūnas ir Aušra Maldeikienė siūlė biudžete numatyti lėšas, kurios būtų naudojamos jaunesniems mokiniams nupirkti mikrokompiuterius, naudojamus mokyti vaikus programuoti.
Šis pasiūlymas jau buvo išbandytas Vilniaus miesto savivaldybėje, kur buvo sėkmingas, todėl siūlytą jį praplėsti į visas šalies mokyklas. Šiam pasiūlymui Vyriausybė taip pat siūlė nepritarti.
Seimo narys Juozas Olekas siūlė atsižvelgti į pažangius siūlomus projektus.
„Ne vienoje šalyje, biednesnėje nei Lietuva, tai buvo daroma. Aš prisimenu, po karo Gruzijoje, Gruzija savo vaikams įstengė nupirkti ir padovanoti kompiuteris. Manau, kad Lietuva, baigiantis trečiam Nepriklausomybės dešimtmečiui, gali suteikti galimybę mokiniams naudotis mikrokompiuteriais“, – teigė J.Olekas. Tačiau Seimas tokiam pasiūlymui nepritarė.
Parlamentas pritarė konservatorių Manto Adomėno ir Irengos Degutienės pasiūlymui skirti papildomai lėšų Valstybinei lietuvių kalbos komisijai Terminų banko valdymo ir tvarkymo funkcijoms įgyvendinti.
Ugniagesiams algų nedidins
Seimo narys, valstietis Stasys Tumėnas kreipėsi į kolegas ir Vyriausybę su pasiūlymu didinti atlyginimus ugniagesiams. Jo kreipimosi klausėsi į Seimą atvykę pora dešimčių pareigūnų ir ugniagesių. Anot jo, vidutinis šiuo metu ugniagesių gelbėtojų gaunamas atlyginimas yra 438 eurai. Policijos pareigūnai gauna 80-čia eurų daugiau.
„Nutylimas darbo turinys, darbo kokybė. Apie tai nešnekama. Turiu minty nekomplektaciją. Dabar į pavojingus gaisrus vyksta ekipažai dviejų, trijų asmenų, kai turėtų vykti 4-5. Vadinasi rizikuojama gyvybe, rizikuojama sveikata, Kai įvyks bėda, ne tada bus laikas spręsti šitą problemą“, – kalbėjo S.Tumėnas.
Jis pabrėžė, kad ugniagesiai ir pareigūnai yra statutiniai darbuotojai ir dėl to jie nepiketuoja, elgiasi korektiškai ir tikisi, kad juos išgirs profsąjunga ir Seimo nariai.
„Norėčiau, kad išgirstume ugniagesių prašymą“, – sakė S.Tumėnas.
Tačiau V.Šapoka rėžė, kad Vyriausybė tokiam pasiūlymui nepritaria. Anot jo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) darbuotojų atlyginimų kėlimui numatyta 2,2 mln. eurų, o palyginus su 2017 metais asignavimai darbo užmokesčio kėlimui didėja 4,84 mln. eurų.
„Noriu priminti, kad pagal galimybes į pasiūlymus yra atsižvelgta. Reikia paminėti tai, kad visos įstaigos nori didesnio padidėjimo, tas padidėjimas yra vieniems didesnis, kitiems mažesnis. PAGD yra antras pagal tai, kiek didėja“, – sakė premjeras S.Skvernelis.
Negaus ir doktorantai, ir dėstytojai
Seimo salėje svarstyta ne tik dėl ugniagesių, bet ir dėl dėstytojų didesnių atlyginimų. Vienas iš pasiūlymo teikėjų M.Adomėnas kalbėdamas sakė, kad akademinė bendruomenė, ypač jauni mokslininkai su dideliais lūkesčiais žiūri į tai, kas vyksta Seimo salėje.
„Priklausant nuo to, kaip mes balsuosime, jiems bus duotas arba signalas, kad aukštajam mokslui Lietuvoje yra viltis ir kad nereikia kelti sparnų, ieškoti vietos doktorantūrai ar darbui kažkur užsienyje. Arba duosime signalą, jei nepritarsime, kad iš tiesų nepaisant gražių kalbų apie švietimo prioritetą, Vyriausybė nėra pasiruošusi imtis jokių veiksmų“, – kalbėjo M.Adomėnas.
Siūlymu norima skirti papildomus 5 mln. eurų, iš kurių 1 mln. būtų skiriamas studentų skatinamosioms stipendijoms, keturi doktorantams. Politikas pabrėžė, kad komitetas ir Švietimo ir mokslo ministerija tam pritarė.
„Doktorantai yra ta jaunų mokslininkų grupė, kurie turi dirbti mokslinį darbą, ruošti atsinaujinimą Lietuvos akademinei sistemai ir tuo pat metu gyventi iš visiškai elgetiškos doktoranto stipendijos. Duokime signalą, kad jauni mokslininkai galės čia turėti perspektyvai ir jiems nereikės dirbti „Maximos“ kasininkais, kurių alga didesnė nei docentų ar ieškoti perspektyvų kitur“, – į Seimo kolegas kreipėsi M.Adomėnas.
Vyriausybės išvada buvo tokiam pasiūlymui nepritarti dėl finansinių galimybių trūkumo. Tiesa, M.Adomėnas pabrėžė, kad 5 mln. eurų valstybei nėra tokie jau dideli pinigai. Tačiau dauguma Seimo narių nubalsavo prieš tokį pasiūlymą.
Taip pat siūlyta skirti 10 mln. eurų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams, bet ir šiam pasiūlymui nebuvo pritarta.
Siūlė atimti iš „Lietuvos geležinkelių“
Konservatorius Jurgis Razma pateikė pasiūlymą, kuriuo norima sumažinti subsidijas „Lietuvos geležinkeliams“. Jo teigimu, biudžete numatomi labai dosnūs sprendimai šiai įmonei.
„Vietoje anksčiau šios įmonės gaunamų maždaug 1,5 mln. eurų keleivių vežimo subsidijoms, kitais metais Vyriausybė pasižadėjo skirti 35 mln. eurų. Jei būtų geri laikai, tai žinoma, galime dalinti, bet aš manau, kad ši įmonė gali pasidengti ir kitaip pasižiūrėti savo išlaidas. Kaip aš siūlau, galima palikti ankstesnių metų subsidiją“, – siūlė J.Razma, teigdamas, kad sutaupytus pinigus būtų galima skirti Kelių priežiūros ir plėtros programai.
Vyriausybė tokiam siūlymui nepritarė. Nepalankiai tam nubalsavo ir kiti Seimo nariai.
Prisiminti partizanai
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas pristatė savo ir grupės kitų Seimo narių pasiūlymą, kuriuo norima skirti 40 tūkst. eurų partizanų vado, kurio vardu pavadinti ateinantys metai, Adolfo Ramanausko-Vanago kūno paieškoms. Šiam siūlymui Vyriausybė pritarė iš dalies, o Seimas nubalsavo palankiai.
Skirti pinigų partizanų atminimo įamžinimui prašė ir liberalas Juozas Baublys. Jis siūlė skirti 100 tūkst. eurų tam, kad Merkinės miestelyje būtų pastatytas memorialas Dainavos apygardos partizanams. Tačiau Seimas net nesiėmė svarstyti šio klausimo, nes jis buvo pateiktas per vėlai.
Neįgyvendinti lūkesčiai
Didžiausios opozicinės frakcijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis prieš balsavimą žurnalistams teigė, kad konservatoriai tokio biudžeto, kokį teikia Vyriausybė, palaikyti negali.
„Mes turbūt paskutinius visus metus nepaliaujamai kartojame, kad Vyriausybė neturi strateginės krypties, vizijos, kur link valstybė ir biudžetas turėtų eiti. Akivaizdu, kad visa tai apsistojo pašnekėjimu apie vieną ar kitą poreikį“, – kalbėjo politikas.
Jis pripažino, kad skurdas Lietuvoje yra didžiulė problemą ir jo mažinimas yra itin svarbus, tačiau sakė, kad neišgirdo jokių aiškių žingsnių, kaip tai bus daroma.
„Tiesą sakant, reikia prisiminti, kad visos buvusios Vyriausybės, kurios turėjo progą, kalbėjo tą patį – kad tai yra rekordinis biudžetas, ypatingai socialiai jautrus, tačiau kažkokios reformos ar pertvarkos, kuri užtikrintų geresnį gyvenimą į ateitį, nesulaukdavome“, – sakė G.Landsbergis.
Paklaustas, kaip pavadintų ateinančių metų biudžetą, Seimo narys ilgai negalvojęs atsakė, kad tai yra netikrų lūkesčių biudžetas. Anot jo, nors dabar teigiama, kad skurdas mažės ir gyvenimas gerės, sausio 1-ąją atsibudę žmonės supras, kad niekas nepasikeitė,
„O tada mes stebimės, iš kur toks nusivylimas, toks nepasitikėjimas Seimu ir partijomis. Todėl, kad yra lūkesčiai užkelti. Reikia galų gale pasakyti žmonėms, kad niekas nesikeis, nes šita valdžia politinės valios tam neturi“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Biudžetas šališkas, skatina emigraciją
Vyriausybės pateiktas biudžetas ir paskutiniame žingsnyje sulaukė nemažai kritikos iš opozicijos atstovų.
„Kitų metų biudžetas nėra nei pakankamai geras, nei pakankamai blogas. Jis yra geresnis, nei anksčiau buvo sudaromi biudžetai, bet jame galime rasti daug neišspręstų bėdų“, – sakė liberalas Kęstutis Glaveckas sakydamas, kad vienas didžiausių biudžeto trūkumų yra politinės valios stoka.
Konservatorius M.Adomėnas sakė, kad šis biudžetas nėra visiškai blogas, jame išpildomi įsipareigojimai finansuoti gynybą. Tačiau jo teigimu, biudžetas nėra finansuotas į ateitį.
„Jis orientuotas į stagnacinę valstybės politiką. Jame nėra numatyta finansavimo valstybės reformoms, nėra numatyta investicijoms lėšų į ateitį. Yra kaupiamas rezervas, bet nėra investuojama į tą gyvąjį rezervą, kuris iš tiesų skatinamas emigruoti. Biudžetas yra prieš jaunimą, ypač akademinį jaunimą“, – kalbėjo politikas.
Anot jo, švietimui ir mokslui skirta BVP dalis, nepaisant to, kad valstybės pajamos auga, mažėja. Pasak jo, net nebandoma priartėti prie civilizuotų šalių lėšų vidurkio, skiriamo švietimui.
„Negana to, biudžetas yra šališkas. Jis proteguoja tas visuomenės grupes, kurios turi didesnį palankumą Vyriausybėje ir iš premjero, jėgos struktūras, bet jis visiškai nepalankus švietimui ir kultūrai. Jis skatina emigraciją ir protų nutekėjimą“, – kalbėjo M.Adomėnas.
Kitas konservatorius Mykolas Majauskas taip pat sakė, kad atsiribojant nuo opozicijos ar ne opozicijos vaidmens, biudžetas nėra toks jau ir blogas. Jo teigimu, ekonomika auga, žmonės vis daugiau lėšų suneša į valstybės biudžetą, dėl to auga atlyginimai, išmokos.
„Kita vertus, matyt nėra didelis menas padalinti suneštus pinigus, kaip iškeptą pyragą. Bet valdžios reikalas yra ne tik dalinti pyragą, bet ir pasirūpinti, sugalvoti, ką ir kaip padaryti, kad tas pyragas būtų didesnis. Bet tam reikia pastangų, reikia kryptingo veikimo ir finansavimo“, – sakė M.Majauskas.
Jis sakė, kad valdžios keičiasi, Vyriausybė dirba, bet gyvenimas išlieka toks, koks buvo iki šiol ir vilties gyventi geriau nesimato.
Pasak socialdemokrato Juozo Oleko, jo vadovaujama LSDP frakcija yra nusivylusi kitų metų biudžetu. Jo teigimu, jame stinga aiškių prioritetų, o kosmetinė mokesčių pertvarka neprisideda prie didesnio biudžeto perskirstymo.
„Aiškiai stokojama prioritetų. Taip, įvykdytas įsipareigojimas krašto apsaugai, taip, yra šiek tiek pagerinta skurdžiausiai gyvenančių žmonių dalia. Bet man rodos, kad šis biudžetas ir antiinteligentiškas. Jeigu mes svajojame kurti kūrybiška visuomenę, tai visų pirmiausia turėtume atsižvelgti į švietimą“, – sakė J.Olekas.
Kas keisis?
Priėmus biudžetą:
– Minimali alga didės iki 400 eurų;
– Neapmokestinamas pajamų dydis – 380 eurų;
– Didės pensijos. Jų didinimui skiriama 370 mln. eurų, o indeksavimui – 170 mln. eurų;
– Šalpos pensijos didinimui skirta 17,8 mln. eurų, o pareigūnų – 1 mln. eurų;
– „Vaiko pinigus“ gaus visi šalies vaikai;
– Didės akcizas dyzeliniam kurui;
– Didės akcizas tabako gaminiams;
– Didės žemdirbių mokamų „Sodros“ išmokų lubos;
– Lieka lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šildymui;
– Taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas vaistams, medicininėms priemonėms.
