Tai patvirtino Vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.
Visgi, tai dar turės patvirtinti Ministrų kabinetas.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas po komisijos posėdžio žurnalistams patvirtino, kad Vyriausybei siūlymas bus pateiktas ateinantį pirmadienį.
„Kultūros viceministras pristatė situaciją ir komisijos nariai vienbalsiai pritarė, kad siūlytų Vyriausybei paskelbti valstybės lygiu ekstremalią situaciją“, – sakė ministras. Pridurdamas, kad siūlymą Vyriausybei pateiks kitą savaitę – pirmadienį. „Manome, kad Vyriausybė priims tokį sprendimą“, – tikino E.Misiūnas.
„Keisis teisinės procedūros. Kai yra paskelbta ekstremali situacija, greičiau galima pasitelkti įvairias pajėgas situacijai stabilizuoti. Taip pat yra galimybė kreiptis į valstybės rezervą, dėl finansavimo“, – sakė ministras, teigdamas, kad toks kelias tikrai gali būti pasirinktas.
Taip pat, paskelbus ekstremalią apdėti valstybės lygiu, galima kreiptis paramos ir į ES.
Suneštinė žalos padengimas
Tačiau tai nėra vienintelė galimybė, kaip „uždengti“ patirtus nuostolius. Anot E.Misiūno, Europos komisijos solidarumo fondas galėtų būti vienas iš jų. Visgi, šis fondas kompensuoja patirtą žalą dėl lietaus.
„ Norint į jį kreiptis žala turi būti ne mažesnė, nei 200 milijonų eurų. Šiuo atveju, Lietuvoje kol kas žemės ūkio žala yra paskaičiuota 130 milijonų eurų. Tai buvo taip pat pristatytas klausimas, kad kalbėdami apie Gedimino kalną, mes kalbame apie lietaus sukeltą žalą. Tai tikrai galime kalbėti, kad Gedimino kalno problemos atsirado dėl didelio lietaus. Ir tą žalą galima pridėti prie bendros, sukeltos lietaus. Tas bendras žalos skaičius – 200 milijonų turi būti iš visų ministerijų paskaičiuota: ūkio sritis, keliai, miškai galbūt“, – sakė vidaus reikalų ministras. Pridurdamas, kad tokį kelią pasirinko Latvija.
Jis informavo, kad visų ministerijų skaičiavimai dėl lietaus patirtos žalos jau pradėti.
„Komisijoje dalyvauja visi ministerijų atstovai. Jiems buvo pasakyta, kad pasižiūrėtų lietaus sukeltas žalas. Būtent kelininkams, geležinkelio, aplinkos apsaugos ministerijai. Ir jeigu yra reali žala, tikrai galima įdėti į vieną krepšelį.
„Turime nedaug laiko, iki gruodžio pabaigos“, – terminą įvardijo E.Misiūnas.
Kultūros viceministras nėra tikras
Komisijos nariams dabartinę Gedimino kalno situaciją pristatęs kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius patvirtino, kad pasitelktos visos pajėgos, kad kalnas galėtų „peržiemoti“.
„Tai nereiškia, kad mes miegosime žiemos miegu. Šiuo metu pradės veikti tvarkybos darbai“, – sakė kultūros viceministras.
Paklaustas, ar kultūros ministerija taip pat prisidės prie liūčių padarytos žalos skaičiavimo, R.Augustinavičius vienareikšmiškai atsakyti negalėjo.
„Mes dar bandysime apsitarti su Vyriausybės kanceliarija. Norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad nuošliaužos buvo ir anksčiau. Ir 2016 metų vasarį ir spalį. Ir kiek man yra žinoma iš Europos komisijos, turi būti labai aiškus, tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl, kol kas nuo komentarų susilaikyčiau“, – sakė viceministras. Taip pat pridurdamas, kad jeigu fondo taisyklės leidžia kompensuoti ir netiesiogines lietaus žalas, jie neatsisako prašyti paramos.
„Mes nieko prieš esame pateikti, bet tai yra mažai tikėtina. Nes tas fondas yra labiau skirtas tam, kas tiesioginį ryšį turi“, – sakė viceministras.
Pareigūnai teigia, kad ekstremalios situacijos paskelbimas valstybės mastu padės sumažinti kalno tvarkymo procedūras, tačiau tikriausiai nepakeis suplanuotų darbų eigos. Anot kultūros viceministro Renaldo Augustinavičius, iš esmės sutvarkyti Gedimino kalną užtruks iki penkerių metų.
Lietuvos geologijos tarnyba lapkritį perspėjo, kad Gedimino kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esančioms Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Ekspertai sako, kad nuošliaužas skatina gausus lietus. Specialistai įtrūkimus stebi visame kalne.
Iš viso Gedimino kalnui tvarkyti planuojama skirti apie 9 mln. eurų, tačiau tam gali prireikti daugiau lėšų.
