STT turi tapti vienintele Lietuvos antikorupcine institucija, o išskirtinę misiją vykdantys pareigūnai turi uždirbti daugiau nei patyrę teisininkai ir prokurorai.
Tokį įstatymą dar neregėtos skubos tvarka bandoma prastumti Seime.
Nors įstatymo projekte planuojamos didelės permainos, Seime jis buvo užregistruotas spalio pabaigoje, o jį priimti bandoma dar iki Kalėdų.
Jeigu tai būtų padaryta, STT pareigūnų galios ir atlyginimai padidėtų jau nuo sausio 1-osios.
„Yra tikimybė, kad įstatymas bus priimtas ypatingos skubos tvarka.
Lietuvos istorijoje tai būtų pirmas kartas, kai taip elgiamasi su įstatymo projektu“, – stebėjosi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras.
Neklausė ministrų nuomonės
Šio įstatymo rengimas Seimo nariui primena lenktynes – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai įstatymo projektą pristatė aplenkdami net Vyriausybę.
S.Šedbarą nustebino tai, kad smarkiai didinti atlyginimus STT pareigūnams siūloma negavus Vyriausybės išvadų dėl valstybės finansinių galimybių.
Gal užteko vieno Vyriausybės nario pritarimo – tarp projektų autorių yra ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Nemažai diskusijų buvo kilę ir dėl prokurorų atlyginimų, bet viskas vyko įprasta tvarka. Į Seimą atvyko Teisingumo ministerijos atstovai, Vyriausybės vardu pateikė pagrįstas išvadas.
Šiuo atveju vadovaujamasi tik pačios STT surašytu raštu“, – kalbėjo S.Šedbaras.
Nori uždirbti daugiausia
Tarsi pavydėdami prokurorams STT pareigūnai paprašė atlyginimus padidinti skubiai ir gerokai. Projekte, kurį pateikė Vytauto Bako vadovaujami NSGK nariai, STT specialisto alga didėtų nuo 913–1076 eurų iki 1192–1358 eurų.
„Šiai tarnybai tikrai reikia paramos, tačiau kai eiliniam pareigūnui siūloma mokėti didesnį atlyginimą nei Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjams, tai rodo, kad šioje sistemoje – ne viskas gerai. Gal todėl taip ir skubama?“ – svarstė S.Šedbaras.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas kolegų parengtą Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo variantą yra svarstęs ir anksčiau, tačiau nespėjo net įsigilinti į jo detales – svarstymą sustabdė teisininkai.
Uždraudė kurti profsąjungas
Seimo Teisės departamento specialistai pastebėjo, kad kelių politikų pateiktas įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai.
Teisininkams užkliuvo ne tik visas tarnybas lenkiantys STT pareigūnų atlyginimai bei didžiulės socialinės garantijos šios įstaigos vadovams.
Projekte numatytas ir draudimas STT darbuotojams steigti profesines sąjungas.
Kol Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė teisininkų išvadas, projekto iniciatoriai pasinaudojo pertrauka, jį nežymiai pakeitė ir užregistravo kitą variantą.
Praėjusią savaitę, baigiantis vakariniam posėdžiui, jis buvo pristatytas Seimui, o po šios procedūros bus svarstomas komitetuose.
S.Šedbaras įsitikinęs, kad dėl staiga smarkiai išsišokusių pareigūnų algų pastabų pirmiausia turės Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Seimo narys neatmetė galimybės, kad skubos tvarka priimtas įstatymas būtų vetuojamas.
Užtenka vieno įstatymo?
STT pareigūnų gerove staiga susirūpinę Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai siūlo ne tik didinti jų atlyginimus, bet ir pakeisti visą teisinį reguliavimą, kuris nesikeitė nuo 2000 metų.
Vietoj trijų STT darbą reglamentuojančių įstatymų dabar siūloma priimti vieną Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą.
STT siūloma laikyti pagrindine Lietuvos antikorupcine institucija, kurios veikla – informacijos apie korupciją gavimas, apdorojimas ir panaudojimas korupcijai užkardyti ir jos daromai žalai mažinti.
„Dėl teisinio reglamentavimo įvairovės nėra vieno STT teisių ir pareigų sąrašo, dalis jų nebeatitinka šiandienių lūkesčių, nesudaro galimybių gauti ir maksimaliai veiksmingai panaudoti STT apdorojamą informaciją“, – teigiama grupės Seimo narių parengtame projekte.
Ieško geresnio uždarbio
„Lietuvos ryto“ kalbinti teisininkai teigė, kad toks siūlymas – tiktai bandymas ištraukti STT iš bendros valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos ir pamaloninti juos didesniu darbo užmokesčiu, nekeliant atlyginimų kitų tarnybų darbuotojams.
„Pakeitus STT įstatymą bandoma išvengti klausimų, ar toks atlyginimų padidinimas yra proporcingas“, – svarstė vienas teisininkų.
Įstatymo projektą pateikę Seimo nariai nurodė, kad keliant atlyginimus bandoma išsaugoti dėl geresnio užmokesčio iš tarnybos bėgančius STT pareigūnus.
„STT pareigūnams keliami išskirtinai aukšti reputacijos, asmeninių ir dalykinių savybių reikalavimai, jų darbo pobūdis reikalauja atitinkamos kompetencijos tiriant sunkiausius ir sudėtingiausius korupcijos atvejus“, – teigiama projekte.
Jo autoriai atkreipė dėmesį, kad STT pareigūnai neturi galimybės gauti papildomų pajamų – jiems draudžiama dirbti kitą darbą, išskyrus pedagoginę ir kūrybinę veiklą.
Ekspertų nuomonės neklausė
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad STT praėjusiais metais pasikeitė 7 procentai darbuotojų, o per pirmąjį šių metų pusmetį jų kaita siekė 5,8 procento.
Su šiuo dokumentu susipažinę teisininkai pasigedo ekspertų išvadų apie galimą tokių reformų poveikį ekonomikai, kriminogeninei situacijai ir korupcijos mastui.
Tokių vertinimų reikalauja Teisėkūros pagrindų įstatymas.
Teisininkai pastebėjo, kad aiškinamajame rašte pateikiama tiktai pačios STT parengta statistika ir projekto rengėjų nuomonė, tačiau net neužsiminta apie nešališką vertinimą.
Iš STT tyrimų – vien tik nuostoliai
Šiuo metu STT labiau garsėja ne ištirtais korupcijos atvejais, o žlugusiomis bylomis, kurių tyrimas valstybei kainuoja didžiules sumas.
Vien bendrovės „Vilniaus vandenys“ byloje slapta įrašytų pokalbių ekspertizė valstybei kainavo 54 tūkstančius eurų. STT slapta įrašinėjo ne tik šios bendrovės vadovų telefonų pokalbius, bet ir prie stalo sakytus tostus.
Ekspertams ne tik nepavyko tiksliai nustatyti, kuris iš įtariamųjų sakė kurią frazę. STT agentai sulaukė dar vieno smūgio – net keli teismai nusprendė, kad Boso dieną „Vilniaus vandenų“ direktoriaus D.Norkaus kabinete šventusių ir apie keliones juokavusių vyrų pokalbis buvo įrašytas neteisėtai.
Už STT agentų darbo klaidas valstybei ieškinius yra pareiškę kyšininkavimu kaltinti Kauno apylinkės prokuratūros prokurorai V.Viduolienė, J.Bagdonavičius ir advokatas, buvęs tos pačios prokuratūros prokuroras R.Lilas.
Dar 2012 metais sekliai manė nutvėrę prokurorus imant neteisėtą atlygį, kai jiems buvo įteikti du buteliai konjako „Larsen VSOP“, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai būta tik buvusio kolegos R.Lilo dovanos.
Prokurorus išteisinęs Vilniaus apygardos teismas spalio mėnesį pripažino, kad teisiamieji jokio nusikaltimo nepadarė, o STT agentai neteisėtai rinko įrodymus – prokurorų veiklą fiksavo neturėdami teismo leidimo.
Prokurorai nusprendė ginti savo teises ir Vilniaus apylinkės teismui įteikė 50 tūkst. eurų ieškinį. J.Bagdonavičius prašo priteisti 30 tūkst., jo kolegė – 20 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Apie reikalavimą atlyginti žalą jau svarsto ir lobistas A.Romanovskis, kuris buvo teisiamas kartu su buvusiu Seimo nariu V.Matuzu.
STT pareigūnai įtarė, kad V.Matuzas už atlygį galėjo parengti Akcizų, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Alkoholio kontrolės įstatymų projektus, už kuriuos esą sumokėjo A.Romanovskis. Neradę jokių įrodymų juos išteisino visų trijų instancijų teismai.
