Europos kino festivalius sudominusio filmo rodymas pačioje Rusijoje tebėra griežtai ribojamas.
Filmo „Pernelyg laisvas žmogus“ autorių surinkta archyvinės medžiagos, B.Nemcovui esant gyvam nufilmuotų siužetų, niekur prieš tai nerodytos istorinės informacijos sintezė kelia diskusiją apie Lietuvai išskirtinį dėmesį rodžiusio politiko gyvenimą.
Vienas šio filmo premjeros Lietuvoje iniciatorių, buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas prisimindamas B.Nemcovą sakė: „Tai buvo didis žmogus, didelis Lietuvos draugas, bet pirmiausia savo šalies patriotas. Jis išsiskyrė savo drąsa, vertybėmis. Jis išpažino demokratijos ir laisvės vertybes ir norėjo matyti savo šalį panašią į Vakarų valstybę. Rusija būtų kitokia, nei šiandien yra.
Rusija iš trapios demokratijos tapo kieta autokratija. B.Nemcovas nepasidavė, neatsisakė savo vertybių po visų bauginimų. Rusijoje tokia sistema, kad kai jau pasieki ministro lygį, tau suteikiamos tam tikros nomenklatūrinės sąlygos gyventi finansiškai saugiai, bet jis viso to atsisakė, ėjo į gatves, būrė žmones, kad galėtų mesti iššūkį dabartinei sistemai.“
Pažintis Švedijoje
V.Ušackas pasakojo, kad su B.Nemcovu susipažino 1997 metais Visbio saloje Švedijoje, kur vyko buvusio premjero Karlo Bildto organizuota konferencija.
„Dalyvavome vienoje diskusijoje, kur mano ir B.Nemcovo nuomonės smarkiai susikirto. Tuo metu jis buvo vicepremjeras, o diskusija vyko apie Baltijos šalių perspektyvas NATO ir Europos Sąjungoje. B.Nemcovas pasisakė „prieš“, o aš, žinoma, pasisakiau „už“. Jo argumentas buvo toks, kad jei Baltijos šalys įstos į ES ir NATO, tai Rusija radikalės, komunistai užims valdžią.
Tai nuskambėjo kaip savotiškas gąsdinimas, kad įvyks susipriešinimas ir konfliktas. Vėliau daug kartų susitikome Europose, Rusijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – kalbėjo V.Ušackas ir pridūrė, kad nors pirmas susitikimas prasidėjo savotišku ginču, vėliau bendravimas virto vertybine draugyste.
Tiesa, vėliau B.Nemcovas savo nuomonę dėl Lietuvos narystės NATO ir ES pakeitė: „Ačiū Dievui, nors čia galima suvažiuoti ir laisvai kalbėti apie savo kraštą“, – jo žodžius prisiminė V.Ušackas ir pridūrė, kad filmas „Pernelyg laisvas žmogus“ yra sunkus, parodo dabartinės Rusijos tragediją, kaip valstybė iš trapios demokratijos tapo autokratija.
Pašnekovo teigimu, B.Nemcovas buvo vakarietis demokratas, kuris „sirgo už demokratinė laisvę Rusijoje ir sumokėjo gyvybe“.
„Dalyvavau B.Nemcovo laidotuvėse ir kalbėjau ES vardu. Ten buvome tik du užsieniečiai – aš ir Amerikos ambasadorius. Vėliau dvejus metus iš eilės dalyvaudavau padedant gėlių vasario 25 dieną ant Didžiojo Maskvos upės tilto. Šis tiltas buvo matyti ir pro mano kabineto langą“, – prisiminė V.Ušackas.
Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje pasakojo, kad B.Nemcovas juokaudavo, jog jam gali prireikti prašyti politinio prieglobsčio Lietuvoje. „Jis apie tai buvo užsiminęs, bet B.Nemcovas – labai stipri asmenybė, tad kaip stovėjo už savo valstybės laisvę ir demokratiją iki galo, taip ir sumokėjo (gyvybe – Aut. past.)... Jis juokaudavo apie tai (prieglobsčio prašymą – Aut. past.), bet, žinodamas jo charakterį, užsispyrimą ir jo principus, manau, kad jis iš savo valstybės nebūtų bėgęs“, – sakė V.Ušackas.
Grįžimo į Europą kaina
Kalbėdamas apie šiandieninę Rusiją V.Ušackas įspėjo, kad kaina, kurią šiai šaliai teks sumokėti norint sugrįžti į europinį kelią, jau dabar puikiai žinoma: „Rusija yra kitokia ir, kad ir kaip būtų gaila, V.Putinas turi paramą. Žmonės, tokie kaip Michailas Chodorkovskis, Vladimiras Kara-Murza iki šiol ieškojo ir ieško atsakymo į klausimą, kodėl iš tokios trapios demokratijos rusai perėmė ir pripažįsta stiprią autokratiją. Mano tvirtu įsitikinimu, Rusija yra demokratinė valstybė ir ji atsigręš į Europą, bet tas atsigręžimas kainuos Krymo sugrąžinimą, pagarbą Ukrainos suverenitetui. Kaip sakiau savo paskutiniame interviu Maskvoje, „kai vėl atsisuksite į Europą, kelias eis per Kijevą“ – tai reiškia pagarbą Ukrainos nepriklausomybei ir suverenitetui“.
Pašnekovas atviravo, kad Rusijos vidaus politikos bei Rusijos ir Vakarų santykių politikos klausimais jis nusiteikęs gana pesimistiškai. „Bauginimo mašina, represinė sistema, kuri buvo L.Brežnevo laikais, atkuriama iš naujo. Bendra atmosfera ir žmonių nusiteikimas nėra palankus ir valstybė neleidžia, neskatina žmonių saviraiškos, laisvo polėkio... Ir atrodo, kad taip išliks, kol V.Putinas bus valdžioje iki 2024 metų, nebent kas nors nutiks vidaus ekonomikoje... Gerai tai, kad yra jaunoji karta, jau du kartus daugiau nei šimte Rusijos miestų vyko masinės demonstracijos. Kremlių labiausiai nustebino tai, kad nebuvo vieno organizatoriaus, o viskas vyko per socialinius tinklus“, – pasakojo V.Ušackas ir pridūrė, kad V.Putino eroje subrendęs jaunimas ryžosi drąsiai atsistoti su plakatais, kuriuose reiškiamas nepritarimas V.Putino režimui.
„Ką mes galima padaryti? Galime parodyti savo pavyzdį, neužtrenkti durų ir bendrauti su tais žmonėmis, kurie išpažįsta tas pačias vertybes. Mes Rusijos nepakeisime, tą patį sakiau Vašingtone, Berlyne ir Londone, bet kuo daugiau kalbėsime apie V.Putino nušalinimą ir režimo pakeitimą, tuo labiau jį apginkluosime... Kuo mažiau kalbėsime, o patys būsime politiškai brandūs, ekonomiškai tvirti, tuo geriau galėsime parodyti, kad mūsų ekonominis ir socialinis modelis yra geresnis ir pranašesnis“, – kalbėjo V.Ušackas.
