„Mes visi dirbame, visi klystame, aš ir Vyriausybė nelaikėme niekada savęs tobulais, bet faktas, kad mes visi atsidavę darbui 100 proc., norime padaryti kaip įmanoma viską geriau“, – sako S.Skvernelis.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir S.Skvernelio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Metai yra ketvirtadalis kadencijos. Turbūt po metų nebelabai pavyks prisidengti fraze „leiskite dirbti“?
– Tos frazės iš mūsų pusės, Vyriausybės, nelabai ir skambėjo. Mes iš karto pradėjom dirbti ir dirbam.
– Dažnai iš jūsų skambėjo: „leiskite dirbti, mažai laiko praėjo“.
– Mus kritikuoja nuo pirmos dienos, nieko tokio, mes dirbam savo darbą. Leisit ar neleisit, mes vis tiek dirbsim savo darbą.
– Jūs spaudos konferencijoje pasakėte, kad tai ne žvaigždžių Vyriausybė. Bet ir ne profesionalų. Arba bent jau ne tokių profesionalių, kokie buvo pristatinėjami, kai ministrų kabinetas buvo sudaromas.
– Tai tikrai ne žvaigždžių Vyriausybė. Politikos žvaigždžių buvo įvairiausių, o tai yra profesionalų Vyriausybė. Ministrai, kurie darbuojasi, yra skirtingi, bet jie yra ir elgiasi kaip profesionalai, sprendimus mes priimame kaip kolegiali, profesionalų, techninė Vyriausybė. Tą galiu dar kartą patvirtinti ir savo definicijų neatsisakysiu niekada. Bent jau kol kas.
– Sakyčiau, kad tai profesionaliai mokančių kiršinti visuomenę profesionalų Vyriausybė.
– Nemanau. Pasinaudojo situacija interesų grupės, kurios turi pasinaudoti. Galbūt kai kuriems ministrams daugiausia pritrūko profesionalumo tame, kad jie neįvertino, su kokiu priešininku susiduria. Mes matome paradoksalias situacijas, kai įvedinėjama elementari tvarka, kai sprendžiami klausimai, susiję su tuo, kai buvo švaistomos valstybės ir žmonių lėšos. Kalbant apie vaistų sektorių, mes matome paradoksą, kad vos ne pacientai mušasi į krūtinę, sako, kad yra blogai, kad reikia mažiau mokėti už vaistus, blogai, kad negali pats nuspręsti, kokius vaistus jam geriausia nusipirkti. Arba tą, ką anksčiau padarydavo kaimynė ar giminaitis, paskirdamas vaistus – jis galėjo nueiti į vaistinę nusipirkti, nors tie vaistai yra receptiniai, pakankamai pavojingi, turintys ilgalaikį poveikį. Šito neįvertino, tai akivaizdžiai matosi, nes reakcija buvo pakankamai stipri ir skausminga.
– Čia yra komunikacijos spraga. Jeigu kalbate apie sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, labai daug viešųjų ryšių specialistų kalba apie tai, kad galbūt jo idėjos geros, bet pateikiamos blogai. Galbūt reiktų uždrausti ministrui kalbėti?
– Nemanau. Jeigu ministras turėtų savo informacijos kanalą, žiniasklaidos priemonę, tai būtų paprasčiau, bet aišku, tai yra nepriimtina ir nesuprantama. Tikiuosi, taip demokratinėje valstybėje nebus niekada. Nors buvo visko. Dėl to dažnai ministras pasako viena, o pasakymai yra interpretuojami įvairiausiai.
Tai irgi yra normalu, taip turi būti, mes galime kalbėti kas pasakė, kaip pasakė, bet nepamirškime, kad yra ir kita pusė, kuri nėra patenkinta sprendimais. Jie komunikacine prasme yra gerokai labiau pasirengę, pasisamdę, skirdami tam resursus. Reikia pripažinti, kad atskirais atvejais, kalbant apie sveikatos priežiūrą, mes komunikacinį karą pralaimėjome.
– Yra ne tik A.Verygos bėda. Šiandien socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis išeina į viešumą su idėja apie šimtaprocentinę pensiją. Tai yra visiškai neišdiskutuotas klausimas. Jis pateikiamas visuomenei, visi pradeda pykti, pensijų fondai užversti skambučiais. Problema egzistuoja ir A.Verygos, ir L.Kukuraičio atveju. Apie kokius profesionalus mes kalbame?
– Jeigu mes pasakytume, kad ministrai nebendrautų apskritai, matyt jums irgi būtų didelė problema. Tarp kitko, yra nusiskundimas dėl kai kurių ministrų – jie nebendrauja. Jautru yra tada, kai priimami sprendimai ir jie įgyvendinami. Diskutuoti, savo idėjas išsakyti kiekvienas ministras turi teisę. Galutinis sprendimas gimsta Vyriausybės rūmuose. Tada gimsta suderinti sprendimai su socialiniais partneriais, kurie gali turėti poveikį. Uždrausti ministrui turėti savų minčių, idėjų – taip elgtis negalima.
– Ministras negali mėtytis idėjomis. Jis turi pateikti konkretų planą, kuris bus išdiskutuotas su visomis suinteresuotomis pusėmis ir tada pateikti faktą. O dabar nėra diskusijos, viskas išmetama į viešą erdvę.
– Jūs klausinėjate ministro, kaip galvoja, kokį matymą turi. Tai natūralu, negu sakytų, aš nieko nesakau, nes mes nesam nieko išdiskutavę. Jeigu jis pasakytų, kad yra priimtas toks sprendimas ir taip bus, tada taip, taip būti negali. Bet pasakyti, kokius jis turi siekius, norus ar pamąstymus – mes tada turėtume bendrauti su žiniasklaida visiškai kitaip.
– Jeigu kalbėtume apie A.Verygą, pagal visuomenės apklausas tai yra nekenčiamiausias ministras. Jums tai nesvarbu?
– Tai ministras, kuris daro tikrai sudėtingus darbus. Kiekvienas klystame, ministras taip pat matyt klaidų pridaręs, jam nebuvo paprasta ministerijai pradėti vadovauti, galbūt patirties nebuvimas, gerosios biurokratinės patirties neturėjimas nebuvo paprasta. Bet jei ministras norėjo būti labiausiai mylimas, darytų, ką darė anksčiau – būtų palaikomos tos pačios ligoninės, nežiūrima, kur leidžiami pinigai, būtų leidžiama pirkti gydymo įstaigoms nereikalingą techniką arba kuri yra nenaudojama, būtų nežiūrima, kaip specialiai siunčiami pacientai į gydymo įstaigas, kad jos išliktų. Galiausiai, būtų pasakęs, kad su vaistais viskas yra puiku, kainos gali būti dar didesnės. Tokia yra realybė.
– Niekas nesako, kad viskas yra puiku ir nieko nereikia reformuoti.
– Ministras dirba savo darbą, nežiūrėdamas į reitingus, o kaip jis bus įvertintas kaip politikas, parodys kiti rinkimai, jeigu jis nuspręstų tęsti politiko karjerą.
– Patogi situacija, kai yra „visi gražūs, vienas negražus“. Turiu omenyje A.Verygą ir visus kitus ministrus. Tai amortizuojantis ministras, kuris surenka neigiamas reakcijas ir galbūt nuo neigiamų reakcijų išgelbėja Vyriausybę.
– Pažiūrėkime iš žmogiškos pusės. Suvokite, kokį psichologinį krūvį tas žmogus turi atlaikyti. Ar kiekvienas žmogus tą atlaikytų? Kalbant apie pačią sveikatos priežiūrą, pasižiūrėkime, kiek ministrai vidutiniškai ministerijoje vadovo. Visą laiką, kai tik pabandydavo pažiūrėti ir kažką realaus padaryti, darbas labai greitai pasibaigdavo.
Noriu palinkėti, kad ministras turėtų tvirtybės ir sveikatos atidirbti visą kadenciją ir padaryti darbus, kuriuos reikia padaryti. Mūsų kabinetas ne žvaigždžių, bet mes žmogiška prasme vienas už kitą sergame, palaikome. Matydamas daugumos ministrų nuoširdumą, tikrai matau, kad mes turime komandą ir dirbame kaip komanda.
– Ar jūsų komandai pakanka drąsos ir ryžto? Žinau, kad jūs pats kai kuriuos ministrus skalpuojate dėl to, kad jiems trūksta kieto kumščio pradėti reformas. Gal apskritai yra kažkokia baimė? Jūs save nuo pat pradžių paskelbėte tobulais, nelabai pavyksta, nelabai smagu pripažinti, kad toks nesi, dėl to taip ir gaunasi?
– Jūs prieštaraujate sau. Tikrai vyksta, dirba. Nesame tobuli ir niekada nesiskelbėme, kad esame tobulybė ir geriausi ministrai ar Vyriausybė. Dėl skirtingų ministrų, aš tikrai nenoriu, kad jie priimtų sprendimus, daužydami kumščiu į stalą. Vieniems reikia impulso, padrąsinimo, kitiems reikia prilaikymo, bet visi žmonės dirba nuoširdžiai, atsidavę 100 proc.
Reikia suvokti, kad atėjimas į Vyriausybę jiems nebuvo labai lengvas žingsnis, kai kurie buvo pakankamai gerose, patogiose pozicijose, bet iššūkį priėmė. Nė vieno ministro nemačiau sužvaigždėjusio, pasakiusio, kad viską geriausiai žinau, esu tobulybė, o visi kiti nieko neišmano. Tokios net dvasios kabineto viduje nėra. Reikia palinkėti, kad jie neišsigąstų, nes pažiūrėjus į vieną ar kitą ministrą, kurie patiria tokį spaudimą, kiti gali pagalvoti, kad galima ir toliau pabūti. Bet kol kas tokių nuotaikų nėra.
– O pokyčių jokių neplanuojate?
– Kol kas būtų per anksti, nors metai praėjo. Mes turime pokalbius su ministrais, kažkam kažkokioje srityje galbūt buvo sunkesnis laikotarpis. Aš dar tikiu kabineto potencialu, nenorėjau, kad pasikeistų bent vienas ministras, bet deja, dėl kitų aplinkybių pasikeitė. O jeigu pokyčiai bus reikalingi, mes aptarsime su konkrečiu ministru ir tuos sprendimus priimsime. Jeigu reikės ir matysime, kad tai būtina padaryti, vienareikšmiškai tai ir bus padaryta.
– Kol kas net nesvarstoma?
– Šiais metais tokių pokyčių neturėtų įvykti.
– Kaip jūs aiškinate buvusių jūsų darbuotojų pasisakymus? Buvusi Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, vos tik išėjusi už Vyriausybės durų, jau kalba apie tai, kad ši Vyriausybė apskritai yra be vizijos, yra uždaros struktūros, kurios net nenori įsileisti pokyčių, nes yra per daug interesų?
– Tikrai nenoriu komentuoti, tai yra politinio asmeninio pasitikėjimo žmogus, kuris dirbo. Dėkoju, kad tą laikotarpį praleido čia, dirbo Vyriausybėje ir tikrai nekomentuosiu, ką dabar sako vienas ar kitas privatus asmuo. Kalbant apie ministerijas, pokyčiai nėra lengvas dalykas, bet reikia įtikinti žmones, kad jie yra būtini ir neišvengiami.
– Ar sprendimas samdyti M.Dargužaitę buvo jūsų klaida?
– Aš darau gyvenime klaidų, bet tikrai nemanau, kad tai buvo klaida. Aš tikrai esu dėkingas tam žmogui, kuris praktiškai metus laiko darbavosi ir padarė darbus, kurie buvo numatyti.
– Kaip galite pakomentuoti prezidentės nuomonę apie Vyriausybę? Ji teigia, kad pirmuosius valstiečių valdymo metus ženklina neapibrėžtumas, sumažėję žmonių lūkesčiai, išbarstytas pasitikėjimas, nėra kryptingų sprendimų, reformas keičia mažareikšmiai sprendimai. Neturite palaikymo visiškai.
– Dabar tai manęs nebestebina. Pirmą kartą nustebino, kai buvo metinis pranešimas, po kelių mėnesių darbo tokie pareiškimai buvo padaryti. Yra tokia realybė, privalome dirbti kartu ir tik reikia labai aiškiai išsakyti, kad Vyriausybė yra vykdomoji institucija, jos funkcijos yra apibrėžtos labai aiškiai tiek Konstitucijoje, tiek įstatymuose. Mes norime tą darbą daryti kokybiškai ir nenorime, kad būtų daromos intervencijos į mūsų darbus, bandant paveikti vieną ar kitą sprendimą ar procesą.
– Intervencijos daromos žodžiais ar konkrečiais veiksmais?
– Nenorėčiau labai plėstis, bet situacija yra tokia, kokia yra. Aš galvojau, kad palaikymą turime, ypatingai pradžioje kadencijos, bet realybė kitokia. Toks yra faktas ir su tuo reikia susitaikyti. Negali būti taip, kaip tu visą laiką nori. Yra, kaip yra.
– Jūs, atsakydamas prezidentei pasakėte, kad valstybėje tik vienas žmogus neklysta.
– Aš nepasakiau, kas tai yra.
– Nepasakėte, bet turbūt protingi žmonės supranta, apie ką jūs kalbate.
– O ką jūs pagalvojote?
– Tą patį, apie ką jūs kalbėjote. Nemanote, kad jums nenaudinga eiti į konfrontaciją su šalies vadove?
– Nuo pat pirmos dienos neinu į jokią konfrontaciją. Aš tikrai nenoriu kariauti karų, kurie valstybei nėra reikalingi ir yra žalingi. Kiekvienas iš mūsų turime teisę atsakyti į tam tikrus viešus pareiškimus, juo labiau, kai jie yra abstraktūs, pasakoma, kad kažkokias statybvietes primena, kažkokios pseudo reformos. Reiktų labai konkrečiai kalbėti, tada būtų galima konkrečiais argumentais atsakyti.
Mes visi dirbame, visi klystame, aš ir Vyriausybė nelaikėme niekada savęs tobulais, bet faktas, kad mes visi atsidavę darbui 100 proc., norime padaryti kaip įmanoma viską geriau. Kiekvienas turime teisę į viešą pareiškimą taip pat atsakyti ir savo nuomonę pareikšti.
– Ar jums svarbu, ką apie jus žmonės galvoja kaip apie ministrą pirmininką?
– Aš dabar tokius etapus esu praėjęs. Man svarbiausia, ką apie mane galvoja ir žino mano artimieji, draugai, bičiuliai, kaimynai. Man labai svarbu jų nuomonė, aš su jais turiu galimybę objektyviai kalbėti, jie žino, kas aš esu, kaip viskas vyksta. O visa kita... Daug šalyje yra labai piktų žmonių, visuomet yra tokių, kurie nepatenkinti, turi asmenines simpatijas, antipatijas. Man tikrai ta nuomonė nėra svarbi.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
