Seimo narės teigimu, ypač diskriminacija dėl negalios ar orientacijos jaučiama darbo rinkoje. „Mes kaip politikai turime prisiimti atsakomybę. Man labai gaila, kad negalime įteisinti civilinės partnerystės instituto. Dėsime visas pastangas jo įteisinimui ir kiek kartų reikės teikti (Seime – aut. past.), tiek ir teiksime“, – kalbėjo ji ir pridūrė: „Man gaila, kad Lietuvoje tik dvi partijos laiko žmogaus teises svarbiomis – tai liberalai ir socialdemokratai“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Pabėgėlių nemėgsta labiau nei LGBT
Socialinių tyrimų centro mokslinė darbuotoja Vilana Pilinkaitė-Sotirovič pristatė neseniai atliktą visuomenės nuostatų tyrimą įvairių socialinių grupių atžvilgiu. Kalbėdama apie homoseksualių ir translyčių asmenų (LGBT) bendruomenes pabrėžė, kad Lietuvoje situacija yra gerėjanti: vis daugiau gyventojų apie šią visuomenės grupę pakeitę savo nuostatas į labiau teigiamas arba iš neigiamų į neapsisprendusiųjų poziciją.
„Kalbant apie 2013-2017 metų laikotarpį, apžvelgiant tokius aspektus kaip šių asmenų gyvenimas kaimynystėje, darbas vienoje darbovietėje ir būsto nuoma – jaučiamas pagerėjimas, bet LGBT išlieka visuomenės nemėgstamų grupių hierarchijoje. Lietuvių nuostatos rusų, lenkų, ukrainiečių atžvilgiu yra palankesnės nei į LGBT“, – kalbėjo ji.
Pranešėjos teigimu, LGBT grupė iš tradicinės trečios vietos nukrito į šeštą, bet tai paaiškinama tuo, kad išryškėjo kita grupė – pabėgėliai. „Išpuoliai Paryžiuje. Londone turėjo savo poveikį – gyventojų nuostatos pabėgėlių musulmonų atžvilgiu žymiai pablogėjo“, – kalbėjo mokslininkė.
„Manyčiau, kad 2016 metų „Baltic pride“ įvykiai ir jų nušvietimas žiniasklaidoje turėjo labiau teigiamą poveikį negu neigiamą“, – kalbėjo V. Pilinkaitė-Sotirovič.
Nepalankiai nusiteikę – valstiečiai ir konservatoriai
Politologas Mindaugas Kluonis teigė, kad nepalankios nuostatos LGBT bendruomenių atžvilgiu atsispindi ir tam tikrų politinių partijų veikloje, jų teikiamuose teisės aktuose.
Nepalankias teisėkūros iniciatyvas yra pateikę valstiečiai, „Tėvynės sąjunga“ ir „Tvarka ir teisingumas“, o liberalai ir socialdemokratai yra pateikę po palankų LGBT bendruomenėms projektą.
Politologas atkreipė dėmesį, kad didžiąją dalį parašų po LGBT nepalankiais projektais sudaro konservatorių ir valstiečių parašai. Žinoma, tam tikros įtakoje šiuo atveju turi partijos dydis.
„Palankiai LGBT žmonės nei karto nebalsavo tik Lietuvos lenkų rinkimų akcija“, – kalbėjo M.Kluonis ir pabrėžė, kad tai atvejais, kai vykdavo LGBT bendruomenių situaciją liečiantys balsavimai, kai kurių partijų atstovai vengė dalyvauti balsavimuose.
„Valstiečiai su savo frakcijos dydžiu ypatingai linkę palaikyti LGBT nepalankias iniciatyvas“, – Seimo narių balsavimo analizę pristatė politologas.
M.Kluonis teigė, kad savo viešuose pasisakymuose apie LGBT bendruomenėms aktualius klausimus atkartoja anksčiau minėtas tebdencijas. Tiesa, esama kelių išimčių. Iš valstiečių gretų buvo tik du teigiami pasisakymai ir abiejų jų autorius – premjeras Saulius Skvernelis. Jis pasisakė lyties keitimo klausimu.
„Apibendrinant, pačios palankiausios partijos LGBT žmonių atžvilgiu 2017 metais buvo liberalai ir socialdemokratai. Socialdemokratų darbo frakcijos indėlis lygus nuliui, nes balsavimuose jie nedalyvauja. Priešiškai nusiteikę konservatoriai, valstiečiai ir „Tvarka ir teisingumas“, – klabėjo politologas.
