Užvakar vakare naujoji partijos valdyba paskelbė tai, ko ir reikėjo laukti, – liberalų vedlio rinkimai, kuriuos vienu balsu laimėjo E.Gentvilas, buvo tvarkingi ir skaidrūs.
Tokio patvirtinimo prireikė po to, kai vienas pralaimėjusio V.Gailiaus šalininkų europarlamentaras P.Auštrevičius paskleidė įtarimus, kad E.Gentvilo pergalė galėjo būti suklastota.
Mat buvo užfiksuota, kad elektroniniuose rinkimuose dalyvavo keliomis sielomis daugiau, nei užsiregistravo.
Bet partijos valdyba nerado jokių pažeidimų – esą keli delegatai, dalyvavę balsavime, tiesiog pamiršo pasirašyti. Išties panašu į techninį nesusipratimą, o ne į sąmoningą klastotę.
Nors pastarosios tikimybės, turint galvoje šios partijos reputaciją, visiškai atmesti irgi nevertėtų.
Vis dėlto liberalai, tarp jų ir priesaikas partijos vienybei skelbęs V.Gailius, nusprendė nebekaitinti situacijos.
Į krūmus nėrė ir P.Auštrevičius, supratęs, kad liko lauke vienas.
Tai visiškai suprantama. Juk liberalų vidaus priešprieša, kurią per rinkimus simbolizavo E.Gentvilas ir V.Gailius, tebėra įkaitusi. Sunku pasakyti, ar ji greitai atvės.
E.Gentvilas atstovavo partijos žiedui, kuri buvo susitelkusi apie jį patį, jo augintinį E.Masiulį, G.Steponavičių ir R.Šimašių.
Tiesa, E.Masiulis jau greičiausiai neatsities, G.Steponavičius, sulaukęs įtarimų korupcija toje pačioje byloje, irgi toli nuo scenos.
Bet teisėsaugos siūbuojamo partijos laivo valdyti nebesugebėjęs ir vairalazdę paleidęs R.Šimašius, E.Gentvilas, taip pat jų šalininkai vis dėlto siekė ir tebesiekia išlaikyti liberalų kontrolinį paketą.
Svarbiausias šių veikėjų tikslas – įtempus jėgas iškentėti artimiausius metus virš galvos kybant teisėsaugos kirviui. O po to, jei išsipildys viltis, kad tas kirvis gerokai atšipęs, bus galima su triumfu sugrįžti ant balto žirgo ir ant ištikimiausių partijos rinkėjų rankų.
Bet kaip tuos rinkėjus išlaikyti glėbyje per artimiausią sunkmetį?
Taigi apie atsinaujinimą nežinia kelintą kartą šiais metais vėl ėmusi suokti senoji liberalų grietinėlė ir nusprendė išstumti į priekį E.Gentvilą vildamasi, kad šis patyręs ristūnas tikrai nepagandins vagos.
Buvo atsisakyta net pastaruoju metu tarp partijų madingo atsijauninimo triuko.
Tą atsijauninimą šįkart turėjusi simbolizuoti Seimo narė A.Armonaitė dar prieš suvažiavimą buvo patraukta iš distancijos, kad nesukeltų nė mažiausios rizikos partijos elito rėmėjų vienybei ir susitelkimui.
Tačiau kaip elgsis toji partijos dalis, kuri stovėjo V.Gailiui už nugaros? Žinoma, pusė už šį parlamentarą balsavusių suvažiavimo delegatų nebūtinai rodo, kad tai – ir pusė Liberalų sąjūdžio. Vis dėlto neabejotina, kad tai – itin svari jo dalis.
Vos dvejus metus partijos nariu esantis V.Gailius, į Seimą išrinktas provincijos vienmandatėje apygardoje, ir pasinaudojo, ir simbolizavo tą pačią bangą, kurią regime tiek visoje nacionalinėje politikoje, tiek partijų vidaus gyvenime.
Ta banga – tai radikalus protestas prieš „supuvusį centrinį elitą“, kuris turi būti pašalintas visas be jokių išlygų, nes esą nebesupranta plačiųjų masių tikrųjų poreikių ir interesų.
Šioji priešprieša liberalų gretose (tiek visoje partijoje, tiek ir jos Seimo frakcijoje) taip paaštrėjo per pirmininko rinkimų kampaniją, jog buvo prabilta ne tiktai apie dvi stovyklas, bet ir apie tai, kad jos gali atskilti viena nuo kitos kovą dėl vedlio pralaimėjus vienos jų kandidatui.
Kaip matyti, to iš tiesų išsigando net pats V.Gailius, tikriausiai apskaičiavęs, kad tokie sukrėtimai būtų pernelyg rizikingi jo asmeninei politinei karjerai.
Ką jau kalbėti apie E.Gentvilą ir jo šalininkus. Todėl jie tuojau pat V.Gailių pasodino į pirmojo partijos vicepirmininko postą ir ėmė skelbti, kad kartu su juo darys būtent tai, apie ką jis kalbėjo per rinkimų kampaniją.
Pasak itin radikaliu demokratu tapusio E.Gentvilo, jis kartu su V.Gailiumi atims iš partijos „centriuko“ daugelį galių bei pinigus ir visa tai išdalys Liberalų sąjūdžio skyriams.
Kad ir kaip būtų, nederėtų pamiršti svarbiausio klausimo: kaip toliau plėtosis teisėsaugos tyrimas, kuris dar nebaigtas ir net nepasiekęs teismo? Gerai, jeigu jis ims bliūkšti. O jeigu ne?
Jei pasitvirtins pastarasis – juodasis – scenarijus, vidaus rietenos ir išcentriniai procesai gali įsisukti su nauja jėga. Tai dar labiau nusmukdys partiją.
Juolab kad nesnaudžia ir patyręs politikos strategas A.Zuokas. Jis savo vadovaujamą organizaciją užsimojo perkrikštyti Liberalų sąjunga tikėdamasis, kad į ją plūstelės atskilėliai iš susitepusio Liberalų sąjūdžio.
Kita vertus, nėra garantijų, jog net šiokios tokios sėkmės teisėsaugos fronte atveju Liberalų sąjūdis sugebės atsitiesti iki tokio lygio, kad vėl taptų didžiosios politikos žvaigžde.
Trumpai tariant, lietuviškojo liberalizmo ateitis ne mažiau ūkanota nei, pavyzdžiui, aižėjančios socialdemokratijos.
