Paskelbė, kaip jungsis universitetai: bus vedybų ir be didelės meilės

Aiškėja Lietuvos valstybinių universitetų tinklo kontūrai. Šis piešinys ne kartą buvo perpiešiamas. Aistros kunkuliavo, užkulisiuose pykčių nestigo, o ir ambicijos šoko trankią polką.

Pagal dabar ŠMM numatytą planą, Vilniuje liktų keturi universitetai, o Kaune – trys. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pagal dabar ŠMM numatytą planą, Vilniuje liktų keturi universitetai, o Kaune – trys. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pagal dabar ŠMM numatytą planą, Vilniuje liktų keturi universitetai, o Kaune – trys. <br>G.Bitvinsko nuotr.
Pagal dabar ŠMM numatytą planą, Vilniuje liktų keturi universitetai, o Kaune – trys. <br>G.Bitvinsko nuotr.
Pagal dabar ŠMM numatytą planą, Vilniuje liktų keturi universitetai, o Kaune – trys. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pagal dabar ŠMM numatytą planą, Vilniuje liktų keturi universitetai, o Kaune – trys. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 18, 2017, 4:12 PM, atnaujinta Dec 18, 2017, 5:14 PM

Švietimo ir mokslo ministerija viliasi, kad naujausias tinklo pokytis bus tas tikrasis – galutinis. Juolab pastarosiomis savaitėmis pasigirdo nemažai šūksnių: „Nenorime, nesijungsime“. O ir ministerija žino, kad botagu vienas kito mylėti nepriversi, mat universitetai autonomiški, nors ir pavaldūs Seimui.

Kaip skelbia ŠMM, Universitetų tarybos kartu su senatais priėmė sprendimus dėl dalyvavimo Seimo ir Vyriausybės siūlomoje valstybinių universitetų tinklo pertvarkoje ir juos pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai. Dauguma jų sutiko su siūlymais jungtis ir dabar veikiantys 14 valstybinių universitetų persitvarkytų į 9.

„Lietuvos aukštojo mokslo sistemai būtinas atsinaujinimas: smarkiai mažėja studentų skaičius, mūsų mokslo potencialas tik kai kur atitinka tarptautinius standartus, o aukštojo išsilavinimo pasiūla prasilenkia su valstybės ir darbo rinkos poreikiais“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Iki gruodžio 15 d. universitetų tarybos kartu su senatais turėjo priimti sprendimus dėl siūlymų dalyvauti tinklo pertvarkoje ir pateikti juos Švietimo ir mokslo ministerijai.

Iki gruodžio 22 d. universitetai parengs ir ministerijai pateiks 2017–2020 m. veiksmų planus. Galutinius sprendimus dėl konkrečių universitetų reorganizavimo priims Seimas.

Universitetų tinklo optimizavimui numatoma skirti 123 mln. eurų, iš jų 106 mln. eurų ES investicijų – įrangai atnaujinti, studentų bendrabučiams ir studijų miesteliams rekonstruoti, fakultetams sujungti ir perkelti. Valstybės biudžeto lėšos – 22,6 mln. eurų – bus skiriamos mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokesčiui didinti.

Universitetų mažės

Pagal dabar ŠMM numatytą planą universitetai turėtų būti jungiami šitaip.

Vilniuje liktų Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijos.

Prie VU būtų jungiamas Šiaulių universitetas. Mykolo Romerio universitetas (MRU) jungiamas prie VGTU.

Pagal planą, jungiant universitetus prie VU bei VGTU, šiai pertvarkai numatyta 49 mln. eurų iš ES fondų bei dar 7,9 mln. eurų iš šalies biudžeto, o menų akademijoms iš viso tektų 18 mln. eurų.

Kaune numatyta palikti Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetus.

Kaunas yra kalbėjęs apie vieną Kauno arba Lietuvos universitetą. Svarstyta, kad toks galėtų susiformuoti 2020 metais.

Pagal ŠMM planą, prie Vytauto Didžiojo universiteto būtų jungiami Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetai. Studijas pradėjusiems Vilniuje LEU studentams būtų leista jas sostinėje ir baigti.

Plane numatoma, kad Lietuvos sporto universitetas (LSU) būtų jungiamas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, nors LSU tam prieštarauja.

Kauno universitetų pertvarkai žadama beveik 38 mln. eurų ES lėšų bei dar 6,8 mln. eurų iš šalies biudžeto.

Kaip skelbia ŠMM, Klaipėdos universitetas liktų savarankiškas, tačiau turėtų orientuotis į regiono verslo poreikius ir ypač stiprinti jūrinį profilį. Kalbėta, kad Klaipėdoje turėtų būti išplėtotas horizontalusis jūrininkų rengimo modelis – nuo profesinio mokymo iki aukštoojo mokslo.

Tarp svarstymų būta ir varianto, pagal kurį KU būtų jungiamas, tarkim, prie VU.

Klaipėdos universitetui tektų per 3,7 mln. eurų ES bei biudžeto lėšų.

 

Aistros dėl LEU

Bene daugiausiai aistrų sukėlė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) likimas. Išplaktas dėl prastos studijų kokybės, dėl skylėto strateginio plano LEU galėjo rinktis, prie ko jungtis. LEU valdžia metų pradžioje sukirto rankomis su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) Kaune.

Remtasi tuo, kad kadaise VDU yra rengęs pedagogus, kad universitetų sąranga panaši. Tiesa, tokiai nuostatai buvo priekaištaujama dėl geografinio argumento – juk Vilniuje yra universitetas, kuriame taip pat galima tapti mokytoju.

Svarstyta ir apie mokytojų rengimo principus, kol galutinai pritarta, kad dalykininkams naudingiausia pirma tapti fizikais, chemikais, lituanistais ar geografais, o jau tuomet įgyti pedagogo kvalifikaciją. Pradinio ugdymo pedagogams naudingesnis linijinis metodas, kai išsyk žinoma, kad ateityje būsi mokytojas.

Dalis LEU kolektyvo panoro tapti VU Švietimo ar Edukologijos akademija. Tačiau ilgainiui šios aistros buvo užgesintos ir grįžta prie pirminio plano – jungtis su VDU.

ŠMM jau prieš kuris laikas paskelbė, kad pradedami kurti trys nacionaliniai mokytojų rengimo centrai Kaune, Vilniuje ir Šiauliuose. Kaune bus formuojamas naujas mokytojų rengimo centras, kurį kartu kurs Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetai. Vilniuje pedagogų rengimo centru siekia tapti Vilniaus universitetas. Dar vienas centras veiks Šiauliuose.

Stojo piestu prieš Vilniaus universitetą

ŠMM siūlė, kad Vilniaus universitetas galėtų suvienyti pajėgas su Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetais.

Tiesa, ir dėl tokio modelio suremtos ietys. VU tariantis dėl susijungimo su Šiaulių universitetu (ŠU), MRU paskelbė su VU nesijungsiantis, esą mechaninis prijungimas kokybės nekilstelėtų.

ŠMM argumentas buvo paprastas: ir VU, ir MRU rengia teisininkus, tad MRU prijungus prie VU būtų išvengta dubliavimosi.

MRU sukilus prieš jungtuves su VU, surastas kompromisinis pasiūlymas – jungtis su Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

Vedybos be abipusės meilės

Neseniai išlindo dar viena yla iš maišo.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) lapkritį paskelbė pritariantis LR Vyriausybės inicijuotam Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimui ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pasiūlymui prie LSMU prijungti Lietuvos sporto universitetą (LSU). Tiesa, pats LSU manė kitaip.

LSU vadovybė praėjusią savaitę prabilo apie pokyčius universitete bei poziciją dėl aukštojo mokslo pertvarkos. Trečiadienį iš rektoriaus pareigų dėl nepasitikėjimo pasitraukus Aivarui Ratkevičiui, LSU Taryba dar kartą priminė, kad nepritaria universiteto jungimui prie LSMU.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.