Įžvelgia prieštaravimą Konstitucijai
Neseniai Seimui svarstyti pateiktas Vyriausybės nutarimo projektas dėl Socialinių įmonių įstatymo (Nr. IX-2251) pakeitimo įstatymo projekto, kurį rengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kelia didelį nerimą neįgaliųjų organizacijoms.
Joms įtarimų kelia statymo projekto nuostatos, kuriomis naujos redakcijos įstatymo projekto rengėjas ne tik siekia įtvirtinti nepagrįstai vienas neįgaliųjų grupes nuo kitų išskiriančius subsidijų mokėjimo terminus, bet taip pat siekia nustatyti tokį šių terminų skaičiavimo mechanizmą, kuris reikštų atgalinį teisės taikymą bei prieštarautų Konstitucijai. Jų teigimu, minėtos nuostatos pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, kurio neatsiejama dalis yra asmenų teisėtų lūkesčių apsauga.
Projekte siūloma nustatyti (23 str. 4 d.), kad subsidijų mokėjimo terminai (24 mėn. II neįgaliųjų grupei ir 6 mėn. III neįgaliųjų grupei) būtų skaičiuojami nuo asmenų pirmo įsidarbinimo socialinėje įmonėje dienos.
Anot, neįgaliųjų interesus ginančių organizacijų, jeigu toks teisės aktas būtų priimtas, susidarytų situacija, kad jam įsigaliojus absoliuti dauguma neįgaliųjų, turinčių vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliųjų, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis ir neįgaliųjų, turinčių lengvą neįgalumo lygį, ar neįgaliųjų, kuriems nustatytas 45–55 procentų neviršijantis darbingumo lygis, subsidijų netektų tą pačią teisės akto įsigaliojimo dieną.
„Siūloma formuluotė „nuo pirmo įsidarbinimo socialinėje įmonėje dienos“ yra akivaizdus teisės taikymo atgal pavyzdys, nes absoliučios daugumos socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų pirma įsidarbinimo socialinėse įmonėse diena yra ankstesnė, nei įstatymo projekto įsigaliojimas“, – teigiama Seimo teisės departamentui adresuotame laiške.
Siūlo keisti terminą
Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas Gediminas Bartkus kalbėdamas apie naujame numatytus pakeitimus teigė, kad būtina dar kartą juos apsvarstyti ir pakoreguoti projekto nuostatą, kurioje kalbama apie terminus.
„Tokia formuluotė leidžia manyti, kad įstatymas bus imtas taikyti atgaline tvarka. Įsivaizduokite, žmonės porą metų jau dirba, o vos įstatymas įsigalioja, tie darbuotojai tą pačią diena tampa neberemiami. Mes akcentuojame, kad tas terminas turi būti skaičiuojamas nuo įstatymo priėmimo datos, o ne darbuotojo įdarbinimo“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie terminuotą neįgalių darbuotojų rėmimą, pašnekovas teigė, kad įstatyme akcentuojama, jog neįgalieji turėtų eiti dirbti į atvirą darbo rinką. „Dauguma neįgaliųjų atvirai sako, kad atviroje darbo rinkoje niekam nereikalingi: jiems labai sunku susirasti darbą, darbdaviai tokių darbuotojų paprasčiausiai nenori. Socialinės įmonės šioje situacijoje tampa savotišku šiaudu, nes turi darbo su neįgaliais patirties ir žinių, sudaro palankias sąlygas“, – kalbėjo G.Bartkus ir pridūrė, kad viską apskaičiuojantys verslininkai retai kada pasiryžta samdyti silpnesnės sveikatos, mažesnio darbo našumo darbuotojus už sveikuosius. Anot jo, nutraukus subsidijas šių žmonių darbo vietos taps ekonomiškai neefektyvios.
Iš darbo – į gatvę
Ar valstybė keisdama įstatymus ir išstumdama neįgaliuosius į darbo rinką nepadaro nieko, kad toje darbo jie turėtų galimybę rasti darbo vietą? „Iš tiesų, taip. Sutinkame, kad iki šiol galiojusią tvarką reikia tobulinti, bet šiuo atveju tobulinimas tikrai peržengė ribas, nes sunaikinamos socialinės įmonės, bet jokia alternatyva nėra sukuriama. Nėra pateikiamas lygiagretus sprendimas, kas bus, kai šios sistemos neliks. Paprastai kalbant, imantis tokios pertvarkos jau reiktų turėti kišenėje paruoštą alternatyvą ir tada galima imtis permainų. Dabar yra taip: viską sugriauname ir tik paskui žiūrėsime, ką darysime toliau“, – apie situaciją Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas ir pridūrė, kad permainos turėtų būti gerokai nuosaikesnės.
Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo iniciatoriai ne kartą pabrėžė, kad ir šiuo metu neįgaliųjų kur kas daugiau dirba laisvoje darbo rinkoje nei socialinėse įmonėse, bet šiuos argumentus G.Bartkus linkęs laikytis „pritemptais“. „Sakoma, kad didelė dalis neįgaliųjų štai patys susirado ir dirba, o neįgaliųjų įmonės siekia išskirtinio statuso.... Bet jei panagrinėsime situaciją giliau, pamatysime, kad socialinėse įmonėse darbuotojų daugėja, o laisvoje darbo rinkoje jų mažėja. Dalis žmonių galimai nuslėpė savo negalią (kai turima negalia netrukdo atlikti savo darbo) arba neįgaliojo statusas suteiktas dėl profesinių ligų.
Visose visuomenės grupėse yra žmonių kuriems reikia daugiau pagalbos nei kitiems. Juk ir mokiniai mokyklose mokosi ne visi vienodai gerai ir silpnesniems reikia daugiau pagalbos. Taip pat yra su neįgaliais: viena dalis bus darbingi visą gyvenimą, o kitiems reiks pagalbos ir būtent tokią pagalbą ir suteikia socialinės įmonės“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasekmės tokios įstatymo įsigaliojimo, anot G.Bartkaus bus liūdnos, mat netekę darbo socialinėse įmonėse, neįgalieji vėl suskubs varstyti savivaldybių duris ir stos į paramos prašytojų eilės.
Žada rengti klausymus
Seimo narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad situacija ir neįgalių bendruomenės nerimas jai yra žinomi. „Nuogąstavimų kyla ne tik dėl formuluotės, jų yra ir daugiau. Neįgaliųjų forumas, Socialinių įmonių asociacija, neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos kol kas neranda bendro sutarimo, nemažai kreipimųsi gauta ir iš pačių neįgaliųjų.“
Pašnekovė teigė, kad kol jokie lemtingi žingsniai nėra žengti: „Minimas įstatymo projektas dar nėra registruotas Seime ir komitetas darbo nepradėjo, bet jau numatyti susitikimai su besikreipusiais asmenimis“, – kalbėjo ir R.Šalaševičiūtė ir pridūrė, kad šiemet teisės aktas nebus svarstomas, o geriausiu atveju jo teikimas gali įvykti sausio 12 d., „Tiesa, tuo labai abejoju. Kol mintas projektas nėra registruotas, nėra ir Teisės departamento išvadų ir svarstyti jo negalime. Rengsime klausymus.“
R.Šalaševičiūtė patikino, kad joks įstatymas atgaline data veikti negali. „Laikausi nuostatos, kad kol nesame apsvarstę vienų ar kitų aspektų, plačiau komentuoti negaliu. Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai labai rimtai žiūri į neįgaliųjų problemas ir tikiu, kad šių žmonių interesai bus apginti“, – kalbėjo ji.
